Rasa Kalinauskaitė
Ultimatume, kurį statybas Misionierių ansamblio teritorijoje vykdanti UAB “Misonierių namai” pareiškė Valstybinei kultūros paveldo komisijai, buvo reikalaujama, kad ji per 14 dienų atšauktų Generalinei prokuratūrai pateiktą prašymą ginti viešąjį interesą – priešingu atveju grasinta inicijuoti baudžiamąsias bylas komisijos nariams ir darbuotojams bei pareikšti ieškinius valstybei dėl žalos atlyginimo.
Štai tas grasinimas, kurį pasirašė UAB „Misionierių namai“ atstovaujantis advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris advokatas Linas Sesickas:
„Jei per 14 (keturiolika) dienų nuo šio rašto gavimo dienos Paveldo komisija neatšauks savo 2017-06-02 rašto Nr. V11-163 (1 .24.) (ar nepateiks prašymo juo nesivadovauti), Statytojas ketina imtis žemiau nurodytų teisinių veiksmų: sustabdžius Statytojo statybas (prie to neginčijamai prisidės ir prašomas atšaukti 2017-06-02 Paveldo komisijos raštas Nr. V11-163 (1.24.), kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl Paveldo komisijos narių ir administracijos darbuotojų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (piktnaudžiavimas tarnyba), taip pat pareikš Valstybei ieškinius dėl žalos atlyginimo, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukdamas Paveldo komisijos narius, balsavusius už kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, bei darbuotojus, parengusius raštą Nr. V11-163 (1.24.).“
Visą pacituoto rašto tekstą rasite žemiau, o originalą galite pamatyti čia: UAB „Misionierių namai“ atstovaujančio GLIMSTEDT advokato Lino Sesicko raštas su grasinimais Valstybinei kultūros paveldo komisijai
Lietuvos.link žiniomis, Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) savo kreipimosi į prokuratūrą jokia forma neatsisakė, dar liepos 18 d. išplatintame pranešime spaudai trumpai įvertinusi jai pateiktą ultimatumą kaip bandymą įbauginti.
Vieniems proceso stebėtojams šis bauginimas atrodo panašus į katino pozą, kai reaguodamas į netikėtumus jis išriečia kuprą ir pašiaušia vertikaliai pastatytą uodegą, kiti mano, kad grasinimai gali tapti kūnu, tuo labiau, kad dalies UAB „Misionierių namai“ atstovo rašte išdėstytų minčių turbūt nepasigėdytų net ir tokias gilias demokratijos tradicijas turinčios šalys kaip Šiaurės Korėja.
Pavyzdžiui, net kelis kartus kartojamas teiginys, neva Komisija neturinti teisės kreiptis į prokuratūrą (citata: „Paveldo komisija neturėjo teisės aktais suteikiamos kompetencijos svarstyti Specialiojo plano teisėtumo ir spręsti dėl galimų specialiojo planavimo metu atliktų pažeidimų bei kreiptis į Generalinę prokuratūrą“).
Tačiau Lietuvoje iki šiol buvo įprasta manyti, kad kreiptis į prokuratūrą gali visi – ir net privalo, jei mano, kad yra pažeidžiami įstatymai ar vykdomas nusikaltimas.
„Teisę kreiptis į prokuratūrą turi bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, matantis, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas ar vykdoma nusikalstama veika, pažeidžiami įstatymai. Tai kiekvieno asmens pareiga. Deja, kai kurie vystytojai svajoja, kad visuomenė neturėtų jokių teisių, o jie turėtų visas teises naikinti kultūros paveldą ir užstatyti gražiausias erdves. Šiuo atveju Komisija, kuri yra valstybės ekspertas kultūros paveldo klausimais, matydama, kad yra vykdomi, jos nuomone, didelio masto, įžūlūs pažeidimai, keliantys grėsmę didžiulės vertės kultūros paveldo objektui, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pranešti apie tai prokuratūrai. O sprendimus priima prokuratūra – jeigu jie nepatinka, vystytojai turi skųsti prokuratūrą. Bet šiuo atveju jie neteisūs, nes piktnaudžiauja savo tariama teise naikinti kultūros paveldą“, – mano teisininkas, Žvėryno bendruomenės, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio ir kitų visuomeninių organizacijų narys Paulius Markevičius.
Jis neatmeta galimybės, kad daugiabučius prie Misionierių vienuolyno statanti bendrovė bandys įgyvendinti iš pažiūros absurdiškus grasinimus – Lietuvoje jau buvo panašaus persekiojimo precendentų, kai buvo iškelti ieškiniai „Lietuvos“ kino teatrą nuo griovimo bandžiusiems apsaugoti visuomenininkams ir žmogui, kuris pasipriešino „Teo LT“ pastato statybai pagal, kaip nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba, suklastotus dokumentus.
„Tokių ieškinių tikslas yra ne laimėti, bet per procesą tampyti žmones, kurie užsiima visuomenine veikla ar vykdo tam tikras pareigas – šitas reiškinys pasaulyje vadinamas strateginiais ieškiniais prieš visuomenę. Lietuvoje įstatymų spragos leidžia vystytojams padavinėti į teismą tiek visuomenininkus, tiek valstybės tarnautojus, ginančius viešąjį interesą. Manau, ta spraga turi būti nedelsiant užlopyta, priimant tam tikras pataisas, kaip, pavyzdžiui, Kanados Kvebeko provincijoje, daugelyje JAV valstijų ir Europoje, kur įstatymai neleidžia vystytojams piktnaudžiauti procesu – pirmiausia jie turi įrodyti, kad ieškiniai, kuriuos teikia, nėra nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą, kitaip jie net nėra priimami. O Lietuvoje sudaryta galimybė areštuoti viešąjį interesą ginančių žmonių sąskaitas, turtą, kelti bylas, įvelti į ilgą procesą, aiškinant, neva kažkokie siaubūnai persekioja vargšelius vystytojus. Nors siaubūnai kaip tik ir būna tie vystytojais, kurie naikina kultūros paveldą ir be jokių skrupulų grasina visuomenei ir valstybei. Sakyčiau, kad tokie dalykai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes net ir įstatyme nustatyta, kad kultūros paveldas yra vienas iš nacionalinio saugumo pagrindų. Jeigu visuomenė jį gina, o tai pagal Konstituciją yra ir visuomenės teisė, ir pareiga, tai valstybė turi apsaugoti tokius piliečius, o ne leisti juos persekioti naudojantis įstatymų spragomis.“
Lietuvos.link primena, kad su statybomis prie Misionierių ansamblio ir vieno iš pastatų privatizavimu yra susijusios dvi baudžiamosios bylos, kurias išnagrinėję teismai pripažino pagrįstais asmenims pateiktus kaltinimus dėl kyšininkavimo – tai žinant, dabartinis bandymas užčiaupti Valstybinę kultūros paveldo komisiją atrodo ypač ciniškas (daugiau žr.: Prokuratūra paprašyta įvertinti kyšininkavimo atvejus, susijusius su statybomis prie Misionierių ansamblio“).