„Dabar atėjo laikas žengti kitą žingsnį mūsų šaliai“, – sako Grenlandijos ministras pirmininkas Múte Egede, užsimindamas apie 2025 m. referendumą.
Seb Starcevič
Šią savaitę Grenlandijos premjerė griežtame naujametiniame kreipimesi paragino siekti nepriklausomybės nuo Danijos ir nuimti kolonializmo „pančius“.
Grenlandija, didžiausia pasaulyje sala, kurioje gyvena apie 60 000 žmonių, buvo Danijos kolonija iki 1979 m., kai jai buvo suteikta autonomija ir įsteigtas jos parlamentas. Nepaisant to, Grenlandija tebėra Danijos teritorija, o Kopenhaga kontroliuoja jos užsienio ir gynybos politiką.
Atnaujintas raginimas dėl nepriklausomybės pasigirdo po to, kai buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą išreiškė ketinimą pirkti Grenlandiją iš Danijos. Šį pasiūlymą jis pateikė per savo pirmąją kadenciją ir pakartojo praėjusį mėnesį, pavadindamas JAV Arkties teritorijos įsigijimą „absoliučia būtinybe“.
„Dabar atėjo laikas žengti kitą žingsnį mūsų šaliai“, – teigė Grenlandijos ministras pirmininkas Múte Egede.
„Kaip ir kitos pasaulio šalys, turime siekti pašalinti bendradarbiavimo kliūtis, kurias galima apibūdinti kaip kolonializmo palikimą, ir judėti pirmyn“, – pridūrė jis.
Egede, vadovaujantis Grenlandijai nuo 2021 m. kaip nepriklausomybės šalininkų partijos „Liaudies bendrija“ (IA) lyderis, pabrėžė, kad dabartiniai santykiai su Danija neužtikrina „visiškos lygybės“. Pasak jo, Grenlandija nusipelno galimybės atstovauti savo interesams pasaulinėje arenoje.
„Mūsų bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir prekybiniai santykiai negali būti toliau vykdomi vien tik per Daniją“, – pabrėžė Egede.
2009 m. sudarytas susitarimas numato, kad Grenlandija gali paskelbti nepriklausomybę tik po sėkmingo referendumo. Egede užsiminė, jog toks referendumas galėtų būti surengtas kartu su salos parlamento rinkimais, numatytais šių metų balandį.
„Jau pradėtas darbas kuriant Grenlandijos kaip nepriklausomos valstybės pagrindus“, – sakė jis. „Būtina žengti svarbius žingsnius… Per artėjantį naują rinkimų laikotarpį kartu su piliečiais turi būti sukurti šie nauji žingsniai.“
Pasaulinėms galybėms siekiant plėsti savo įtaką Arktyje, naudingųjų iškasenų turtinga Grenlandija, kurioje yra JAV karinė bazė, tampa geidžiama dėl savo strateginės svarbos saugumo ir prekybos srityse.
D. Trumpo imperialistiniai samprotavimai sulaukė aštraus D. Egede’o priekaišto, kuris pareiškė, kad Grenlandija „neparduodama“. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen dar 2019 m. JAV pasiūlymą pavadino „absurdišku“.
Praėjus vos kelioms valandoms po D. Trumpo naujausių komentarų, Danija paskelbė planus padidinti Grenlandijos gynybos išlaidas bent 1,3 mlrd. eurų. Vis dėlto, Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas šį žingsnį pavadino „likimo ironija“.
Grenlandija, nepaisant savo gausių naudingųjų išteklių, išlieka finansiškai priklausoma nuo Kopenhagos, kuri kasmet skiria salai apie 500 mln. eurų finansinę paramą.
politico.eu
Nepasotinamas žaliavų poreikis yra besaikio žmonių dauginimosi pasekmė. Dauguma naujų gimsta
neturtingiausiose pasaulio valstybėse ir nori ne tik maisto, bet ir išbristi iš skurdo. O tam reikia kelis kartus didinti pasaulinį vartojimą, taigi ir pasaulinę gamybą. Iš ko migravimo , taršos, kitos ekologinės problemos. Bet ir augantis pasaulyje žaliavų poreikis , kurias , jei galėtų, visas nusavintų viena Kinija.
ką jis čia sapnuoja, kas leis, vegetariški laikai pasibaigė, gal amerikonas ar Europa lauks kol atvažiuos kinas su čemodanais pinigų ir nupirks šitą oblių su visais padurkais?
Grenlandijos nepriklausomybininku poziuris i “nepriklausybe” yra siaip jau tipiškai parazitinis – nori nepriklausomybes, bet tuo pat metu nori, kad Danija išlaikytų Grenlandiją toliau.