2024-12-28, Šeštadienis
naujienlaiškis

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą

piketas-prie-seimo-uz-valstybine-kalba-k.cesnaviciaus-nuotr-e1435173504980-300x219

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

Pagal šį projektą pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Šis siūlymas iš esmės atitinka visuomenininkų susibūrusių į iniciatyvinę grupę „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ ir 2015-ųjų rudenį surinktais beveik 70 tūkst. piliečių parašais Seimui pateiktą o tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (XIIP-3796).

Projektą (XIIIP-471) ketvirtadienį įregistrave Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė užbėgo už akių konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos „Gegužės 3-iosios“ Seimo grupės iniciatyvai. Ši grupė žada registruoti asmenvardžių rašybos projektą pagal kurį oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose to pageidaujantiems piliečiams būtų leista asmenvardžius rašyti tik nelietuviškais rašmenimis nepaliekant vietos įrašui valstybine kalba. Tokį siūlymą praeitoje Seimo kadencijoje nuolat protegavo visuomenininkų „lietuvių kalbos išdavikais“ praminti socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas ( XIIP-1653).

Tuo tarpu piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, kovo 17 d. prašydami priimti prieš du metus jų Seimui pateiktą įstatymo projektą (XIIP-3796). Pagal TALKOS siūlymą, vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose galėtų būti rašomi tik papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. Visuomenininkai taip pat priminė valdžiai ir politikams, jog šį projektą savo viešais parašais palaikė ne keli Seimo nariai, o 69 000 šalies piliečių ir virš 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų.

alkas_logo_small

1 KOMENTARAS

  1. Lietuvoje 1/3 gyventojų gauna minimumą 380 arbo apytikriai tiek. Šeima su mažais vaikais ant tokio minimumo negali pragyventi. Masiniai žmonės emigruoja į čia pat esančius kraštus kur algos 4-6 kartus didesnės. O čia naujoji valdžia nekelia MMA, ir opozicija apie bereikšmę pavardžių rašybos įstatymų kurimą laiką visiems gaišina. Tai primena pasakojimą kad Romos imperatorius smuikų grojo kai tuo laikų jo sostinė degė.
    Lietuvos algos 1/4 ES vidurkio, bet Lietuva jau gamina 3/4 ES vidurkio. Tai nesažininga. Seimūnai nekrėskite kvailysčių. Kelkite MMA. Žiurėkite dar ir piniginėmis paskatomis bendrovėms, kad darbdaviai konkuruotu samdyti dirbančius.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt aštuntoji (gruodžio 27) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresorius Ukrainos teritoriją atakavo dviem balistinėmis raketomis Iskander M. Panašu, kad jų ukrainiečiams numušti nepavyko....

KAS VYKSTA SU NACIONALINIU VĖŽIO ISTITUTU?

Lietuvos žmogaus teisių gynėjams bei kitoms visuomeninėms organizacijoms viešumon iškėlus klausimą dėl Nacionalinio vėžio instituto likimo, valdžios institucijose...

Britų karininkas: „Nevyksta joks genocidas“

Endrius Foksas (Andrew Fox), buvęs britų karininkas ir dezinformacijos ekspertas, apžvelgia kai kuriuos prieštaringiausius teiginius, susijusius su Gazos...

Vokietija – didžiausia ES problema ar galimybė keistis?

Almantas Stankūnas Vis dar prisimename laikus, kai stabiliai auganti ekonomika, galinga pramonė ir užsienio prekybos perteklius darė Vokietiją ES...