Vasario 22 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ Nacionalinio komiteto valdybos nariais.
Pastarieji informavo Seimo Pirmininką apie Lietuvos gyventojų nestabdomos masinės emigracijos padarinius. Pripažinta, jog svarbiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra ne vien išorinė Rusijos karinė intervencija. Filosofo dr. Krescencijus Stoškaus nuomone, jei masinės emigracijos mastai Lietuvoje ir toliau nemažės, visos kalbos apie grėsmes nacionaliniam saugumui nebeteks absoliučiai jokios prasmės, nes nebeliks subjekto, kurį reikėtų nuo tų grėsmių saugoti.
Apmaudu, kad naujoji Vyriausybė masinę gyventojų emigraciją ir šalies demografijos problemas yra „įspraudusi“ į daugelio kitų valstybės prioritetų tarpą, kurie, anot filosofo, gali būti keliami tik tuo atveju, jei yra subjektas, dėl kurio tokie prioritetai egzistuoja.
Teisinga būtų kalbėti apie šeimų gausinimą ir vaikų gimstamumo skatinimą, tačiau kokia prasmė tai daryti, jeigu vakarykščiai abiturientai arba studentai, baigę universitetus, šiandien visam laikui palieka savo šalį.
Vyriausybė turėtų parengti ilgalaikę emigracijos suvaldymo ir šalies demografinės būklės gerinimo programą. Jis kvietė Seimo Pirmininką inicijuoti parlamentinių politinių partijų susitarimą emigracijai suvaldyti. Vėliau šiuo pavyzdžiu, jo nuomone, turėtų pasekti ir visuomenė, nes politinių partijų susitarimas negali būti laikomas nacionaliniu susitarimu. Visi turėtume susitarti ir prisiimti įsipareigojimus saugoti savo šalį, valstybę ir tautą nuo išnykimo, padėti bičiuliui, kaimynui, kviesti jį susilaikyti nuo emigracijos.
Migracijos ekspertas Dainius Paukštė pažymėjo, kad nepaisant Rusijos dezinformuojančios žiniasklaidos, kai kurių straipsnių duomenys joje nesuklastoti. Jis pateikė prieš pora dienų Rusijos spaudoje publikuotą straipsnį „Литовцы отказались от Литвы“ (Lietuviai atsisakė Lietuvos).
Žinoma, straipsnio pavadinimas pasityčiojantis – lietuviai savo valstybės niekada neatsisakė, tačiau jo turinys pakankamai objektyvus, paremtas oficialiais mūsų migracijos duomenimis, todėl nevaldomos emigracijos požiūriu dėl savo neveiklumo esame pagrįstai nusipelnę pašaipų. Pats faktas, kad vien per šių metų sausį iš Lietuvos emigravo net 17000 gyventojų, daug ką pasako.
Jis pateikė kelis konkrečius siūlymus, vienas iš kurių – Seimo migracijos komisijai suteikti komiteto statusą, su visais iš to išplaukiančiais įgaliojimais. Kitas siūlymas – Seime pateiktus įstatymo projektus vertinti ne vien požiūriu, kokią įtaką projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai, bet ir kokį poveikį (neigiamą ar teigiamą) jis turės gyventojų emigracijai ir kaip įstatymo projektas paveiks šalies demografinę būklę.
Atsakydamas į tai, kad daugelis priemonių stabdant emigraciją jau yra beprasmės ir pavėluotos, kad jaunimui nebereikia savo valstybės, nes jam priimtinas gyvenimas be sienų, politologas Marius Kundrotas pastebėjo, kad didžiausia spraga, lėmusi trečdalio šalies piliečių netektį, glūdi švietimo sistemoje: daugelį metų mokyklose ir universitetuose nebuvo ugdomas patriotizmas, pagarba ir meilė savo tautai, kalbai, kultūrai. Todėl didžiausi priekaištai ir svarbiausias uždavinys tenka Švietimo ir mokslo ministerijai – jokių permainų ateityje neįvyks ir jauni žmonės bėgs kaip bėgę iš šalies, jei nebus pokyčių ugdant žmonių sąmonę. Žinoma, reikia siekti demografinių pokyčių ir labiau remiant šeimas, skatinant vaikų gimstamumą.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas raštu pateikė keletą siūlymų, kurie gali įtakoti stabdant masinę emigraciją. Jo nuomone, suvokti masinės emigracijos tragediją ir šią problemą aktualizuoti pirmiausia privalo mūsų valdžia. Nepakanka apie nevaldomą emigraciją viešai kalbėti radijo ar televizijos laidose. Ilgalaikėje šalies vystymo strategijoje „Lietuva 2030“ masinė gyventojų emigracija net neminima – ji kaip problema svarbiausiuose valstybės dokumentuose neegzistuoja, o ateities vizijoje tarp prioritetų apie ją net neužsimenama. Todėl naujieji politikai turi aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo požiūrį į Tėvynės ateitį, kaip tai padarė estai, įtvirtinę šalies konstitucijoje nuostatą, garantuojančią Estijos žmonių, estų kalbos ir Estijos kultūros išsaugojimą amžiams (Preambulė). Lietuvos politikai panašią nuostatą galėtų įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nekalbant apie ilgalaikes perspektyvas ir šalies vystymo strategiją. Akivaizdu viena, kol valdžios ilgalaikiuose planuose emigracijos problema neegzistuos, tol kalbos apie jos stabdymą bus tuščios ir beprasmės.
Kita vertus emigracijos suvaldyti bus neįmanoma, jei valdžiai bus trukdoma tai daryti, jei šalies informacinėje erdvėje bus nuolat skleidžiamos patyčios iš politikų ir valstybės institucijų ar netgi iš atskirų visuomenės grupių, jei ir toliau bus eskaluojamos visuotinės grėsmės, masinė žmonių neviltis ir asmens nesaugumas.
Nacionalinio komiteto atstovų nuomone daugelis didžiųjų periodinių leidinių ir žiniasklaidos portalų priklauso įtakingoms verslo grupėms, kurios ne visada atstovauja viešąjį ir nacionalinį interesą (šiomis dienomis tai patvirtino permainos portalo 15min.lt vadovybėje). Todėl Seimas privalo panaudoti savo galias kovai net tik su kenkėjiška priešiškų šalių skleidžiama dezinformacija, bet ir su Lietuvos žiniasklaidoje įsivyraujančia patyčių antikultūra, su nuolatiniais viešais asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidinėjimais. Būtina keisti ir papildyti Nacionalinio transliuotojo ir Visuomenės informacijos įstatymus, ryžtingiau taikyti vadovų rotacijos principus, kurie pasiteisino renkant mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų ir valstybės tarnybų vadovus.
Seimo Pirmininkas pareiškė esąs patenkintas susitikimu – jis išgirdo nuoširdų jo dalyvių susirūpinimą Lietuvos ateitimi ir pažadėjo ateityje dažniau tartis su Nacionalinio komiteto nariais dėl konkrečių siūlymų masinei emigracijai stabdyti ir šalies demografijos būklei gerinti.
„Pozicijos“ inform.
Dabar dar paskatino naujas, skubos tvarka vieningai priimtas, vaikų grobimo nuo tėvų įstatymas.
Emigracija tikrai nenuslops dėl šių/šitokių kalbų. Aplamai ji nenuslops tol, kol vidutinis atlyginimas nepasieks bent 1300÷1500 €/mėn. (bruto) arba 900÷1100 €/mėn. neto (į rankas). Todėl, deja, dar teks pakentėti beveik 10 metų, nes anksčiau panašių atlyginimų tikrai neturėsim…
Ir kad mažiau žmonių išvažiuotų, visų pirma, reikia rūpintis PROVINCIJOS plėtojimu, o ne ją apleisti (kaip kad buvo/yra iki šiol).
—-
Tik ne kažkokių ten neaiškių regionų, o būtent PROVINCIJOS plėtojimas, bet ne marinimas. Na taip, toliau tęsiant neoliberalią politiką, provincija jokios ateities neturi. Betgi, joje, toje provincijoje, gyvena (vis dar) daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (virš 1,5 mln.), o kaime (ne miestuose) – beveik 1 milijonas.
—-
Taigi, reikia baigti vykdyti neoliberalią (laisvosios rinkos fundamentalizmo) politiką ir imtis pagaliau diegti praktikoje patikrintą gerovės valstybės modelį (tik kad laiko tiek daug veltui prarasta). Valdžia turi tapti aktyviu ekonomikos dalyviu, o ne būti pasyviu stebėtoju – visų pirma rūpintis verslo pradžios (start-up) ir jo plėtojimo sąlygomis, ypač provincijoje.
Taip pat reikalinga KAIMO ir žemės ūkio plėtojimo strategija / kompleksinis planas.
—-
Ar visa tai kainuos? Taip kainuos, bet kito pasirinkimo nėra. Kitoks pasirinkimas, tai provincijos merdėjimas ir kaimo sunykimas.
UŽ pasakyta strategija. Plius kelti MMA kas šešis menesius 8% + procentus infliacijos. Tuo būdu algos galėtu susilyginti su ES per 10 metų.
Gyventojai iš Lietuvos bėgs, kol bus vagiami valstybės pinigai, klestės korupciją ir akivaizdžiai ir nepateisinamai lobs valdžiažmogiai besipelnantys iš valstybės ir visų Lietuvos žmonių. Gyventojai iš Lietuvos bėgs kol klestės valdžios arogancija, nesiskaitymas ir neteisybės toleravimas. ESKALACIJA čia nė prie ko, nebus pagrindo, nebus ir eskalacijos,…..
Man tai nuotrauka patinka.Kaip tik rimtam klausimui svarstyt.O ką,jie sotūs,pavalgę,šiltai aprengti.Turi darbą ir kur gyvent,galima ir pažvengt.
valdžia,valdžia-tokia valdžią i šiukšliadėžę ir i savartyna,kiekvienas valdžiazmogis žiūri tik savo kišenes,o tu paprastasis,eik pjauti šėko
Kam ko reikia.
Nieko įspūdingo nematau. Tiesiog žmogui reikia tiek , kad galėtu patenkinti savo pirminius poreikius , o tuomet jis gali mylėti šalį , valstybę , burtis į visokius judėjimus ir t.t. Jeigu žmogus už 220 valandų darbo nesugeba gauti atlygio 800 Eur į rankas.. ką galima kalbėti? Tegul valdžia spaudžia verslininkus , o ne jiem nuolaidžiauja. Ir ypatingai baudžia asmenis figūruojančius korupcinėse bylose. Kaltina verslininkai jaunimą dėl jų įžūlumo , nes vat jaunas žmogus tikisi po mokesčių gauti 1000 Eur /mėn. Gal ir per daug ? Bet pagal esamas kainas ar ne tai toji kaina kai žmogus gali jaustis žmogumi? Ir rinktis gyventi gimtojoje šalyje? nes pripažinkime : būti Lietuvoje žmogumi šiuo metu tampa prabanga.
Sveiki, vis perskaitau. Yra labai brandziu minciu, tik kad jos taptu kunu.
Emigracijos tema: LIETUVA BE LIETUVIU! Tai girdėjau prie ruso iš tokio CK nario Suslovo. Tai buvo taip vadinama Tarybu sajunga – dabar mes įmynėm i kita sąjunga, tai ko norim?
Daug turėjom vilčių, bet mums vėl nepasisekė: lik šiol buvusios valdžios šventai vykdė Briuselio nurodymus, dėl gamybos,dėl atomines uždarymo, o visos buvusios švietimo reformos abiturientus veda tiesiai į Europą, dar nurodė supirkt ir suvežt visus ginklus( tai erzina ne vien piliečius ) kur Lietuva veda? Nemoku angliškai — parašyčiau.
Na, į sąjungą tikrai neįmynėm. Baisu pagalvoti, kas būtų, jeigu jos neliktų.
Mums stinga vadovų patriotų.
Ir ne vien tai ,bet ir nerimas žmonėms kyla dėl formuojamos ugnies linijos tarp rytų ir vakarų Lietuvoje.Karo atveju Lietuvai grėstų Sirijos likimas
Anglai turi toki gera posaki labai tinkanti siam susitikimui del masines emigracijos stabdymo ir salies demografijos bukles gerinimo : ” Too little, too late „. Viskas tuom ir pasakyta…
Žydai, prieškariu nusprendę įkurti (atkurti) Izraelio valstybę nemanė, kad pavėlavo daugiau kaip tūkstantmetį. Lietuvoa kol kas neišnyko iš pasaulio žemėlapio, Tad kodėl „too late”?
Daug dalykų suminėta. Daug kur galima pagerinti. Bet didžiausia priežastis lyg ir nutylėta. Nežmoniškai mažos algos palyginus su kaimyninėmis šalimis kur emigruojama. 1/4 ES vidurkio. Tik 1/5 ar 1/6 Vokietijos ir Anglijos.
Bet esame toje pačioje kainų ir darbų rinkoje. Kartu su Vokietija, Danija, Olandija ir kitais. Lietuvoje pagaminama 3/4 ES vidurkio. Bet algos tik 1/4 .Tai neteisinga. Tai yra darbdavių ir valdžios didelė klaida, ir netaisoma. Algos turi būti keliamos greitai, kad visi matytu, kad pasivysim. Kelti MMA yra Seimo rankose. Keliant 8% plius kas 6 mėnesius, duotu vilti pasivyti ir nepažeistu verslo. Jei kiltu didelių negandų turi galią pakeisti greitį. Bet dabar sėdima išsižiojus, o išsikraustymas vyksta pilnu tempu.
Kiek galima tuos kliedesius skleisti apie švietimą, patriotizmą ir t.t.? Žmogus nebėgs iš savo gimtų namų, jei turės darbo, pragyvenimą ir jo negalės traiškyti visokios vagių valdžios. Lietuva privalo priimti įstatymą, kad tai ką gali pasigaminti pati-negali būti perkama iš kitur ir kol savi neturi darbo ir pragyvenimo šaltinio, negalima jokių lėšų skirti jokiai gynybai, nes nėra prasmės ką ginti, kai visi baigia pabėgti iš Lietuvos. Jei valdžia tiek metų naikindama Lietuvą nesėdi, nepūva kalėjimuose, tai nieko nebus, o tai leidžia daryti „nepriklausomi” teismai, kurie neatsakingi už nieką, tik už valdžių užsakymų vykdymą, manau, tad taip ir yra – vieni kitus dengia, papildo padeda, o tauta nykstą akyse, o užsienio investicijos, vietoj to, kad patys statytume gamyklas ir kt., tai dar vienas spjūvis Lietuvai į veidą.
Liudas Vedeckis
Kalbos,vien tyk kalbos,valdzia atejo savo ateiti aprupinti o ne dirbti tai ka zadejo,cia skaiciai tu kurie pasako kad isvyksta,o kiek tu kurie nepasako,as vienas is ju.Lietuva nyksta aferu ,skurdo,degradavimo,vogimo liune
Priežastys ne visuotinos nevilties eskalavime, bet galimybėje dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų savo ir šeimos normaliam gyvenimui.Gražiomis kalbomis apie Tėvynės meilę šio globalizacijos proceso nesustabdyti .Ūkiška valstiečių valdžia pirmiausiai turėtų rimtai užsiimti ūkio plėtra, patrauklių darbo vietų kūrimu, socialiai teisingu pajamų paskirstymu. Tuomet galima bus tikėtis emigracijos mažėjimo.