Rugsėjo 27 d., Seime vyko laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės posėdis, kuriame apsvarstytas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas. Šiuo, dar 2013 m. registruotu, projektu siekiama beveik visiško abortų draudimo Lietuvoje.
Tai sukėlė kai kurių posėdyje dalyvavusių parlamentarų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų nepasitenkinimą. Jie reiškė nerimą dėl iniciatyvos, kuri neva gerokai apribotų moterų teisę į jų kūno neliečiamumą ir privataus gyvenimo apsaugą, prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams, kylantiems iš universalių tarptautinių žmogaus teisių instrumentų.
Tačiau teisė į kūno neliečiamumą – mūsų visuomenei atkakliai diegiama naujovė. Niekam neaišku, kas ir kaip kėsinasi į kieno kūną. Tokios teisės nereglamentuoja nei Lietuvos Konstitucija, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Atvirkščiai, tarptautinės žmogaus teisės reglamentuoja svarbiausia žmogaus teisę – jo teisę į gyvybę.
Beje, teisė į kūną – buvusios parlamentarės A.Pavilionienės išradimas. Jis skamba įspūdingai.
Taigi šį kartą „teisė į kūną” buvo priešpastatyta teisei į gyvybę. Parlamentarai svarstė klausimą dėl gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos. Kitaip tariant, rūpinosi apsaugoti dar negimusio žmogaus gyvybę. Kai kuriems Seimo nariams ir įvairių užsienio fondų finansuojamoms NVO ji nėra vertybė, nes apsaugojus negimusio vaiko gyvybę, sumažėtų abortų skaičius, o kartu sumažėtų ir pajamos organizacijų, kurios iš to pelnosi. Tikėtina, sumažėtų ir finansinė parama kai kuriems Seimo nariams. Dėl to diskusijos metu ir buvo reiškiamos susirūpinimas, kad svarstomas projektas nepadės pasiekti deklaruojamų tikslų: gimstamumo didinimo ir nėštumo nutraukimų skaičiaus mažėjimo.
Anot šios rezoliucijos oponentų, kitų šalių praktika ir tyrimai rodo, jog nėra tiesioginio ryšio tarp abortų draudimo ir gimstamumo, kadangi gimstamumas didėja, kai užtikrinama šeimų ir vienišų moterų socialinė ir ekonominė gerovė. Išeitų, kad abortų skaičius gali augti, bet užtikrinus šeimų socialinę ir ekonominę gerovę, gimstamumas vis tiek didės.
Akivaizdu, kad taip nėra. Vokietijoje, kur šeimų socialinės ir ekonominės gerovės galėtų pavydėti ne tik Lietuva, gimstamumas yra katastrofiškai mažas: jis nebeužtikrina kartų kaitos – vokiečių tauta negrįžtamai nyksta.
Svarbiausia, kad žmogaus gyvybės vertė Seime buvo sprendžiama sveriant jos naudą visuomenei ir dangstantis asmens gyvenimo privatumu. Tačiau, jeigu negimusį kūdikį leidžiama sunaikinti vien dėl to, kad jis pernelyg mažas ir bejėgis, kad jis motinai trukdo gyventi taip, kaip šioji nori ir sudaro jai aibę keblumų, tai kodėl balsų dauguma nepriėmus įstatymo, kuris draudžia gyventi apsigimusiems neįgaliesiems – daugelis jų taip pat yra bejėgiai ir nesugeba savęs aptarnauti? Pradžiai būtų galima riboti ir komos būsenoje esančių ligonių skaičių, nes jie taip pat yra našta medicinos personalui, artimiesiems, trukdo asmens gyvenimo privatumui. Šia kryptimi gerai pasidarbuotų daugelis iš posėdyje dalyvavusių NVO atstovų – svarbu jiems skirti reikiamą pinigų sumą.
Antai, kai kurie iš jų posėdyje ragino politikus rūpintis ne gyvybės apsauga, o daugiau dėmesio skirti smurto artimoje aplinkoje, kurio aukomis dažniausiai tampa moterys, problemai. Netgi priminė, kad iki šiol Lietuvos Seimas neratifikavo dar 2013 metais pasirašytos Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. O kodėl priminė?
Šie atstovai (ės) apdariai nutyli, kad minėta ET konvencija rūpinasi ne tiek smurto prieš moteris prevencija, kiek teisiškai Lietuvoje įteisinti lyčių įvairovę. Jie (jos) apsimeta nežinantys, kad norint kovoti su smurtu prieš moteris, pirmiausia reikėtų mažinti žmonių socialinę atskirtį ir skurdą, ypač regionuose, nes mokslo įrodyta, kad skurstančioje visuomenėje plinta alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, o kur alkoholis – ten ir smurtas (įskaitant smurtą artimoje aplinkoje).
Posėdyje buvo tartasi dėl būtinų priemonių, kurios padėtų mažinti nėštumo nutraukimų skaičių Lietuvoje. Prieita prie išvados, kad svarbiausios iš jų: lytinis švietimas mokyklose, kontraceptinių priemonių prieinamumo didinimas socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Šios priemonės – pagalba ir paslaugos, švietimas, šeimos planavimo priemonių prieinamumas – padėtų efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų.
Laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė priėmė rezoliucija dėl moterų reprodukcinių teisių apsaugos.
Gytis Ivaškevičius
Parengta pagal BNS Spaudos centro informaciją
