Remiantis naujausiais duomenimis, kuriuos sausio 14 d. paskelbė Europos Sąjungos sienų kontrolės agentūra „Frontex“, praėjusiais metais, palyginti su 2023 m., nelegalių sienos kirtimų į ES sumažėjo 38 proc., o iš viso užfiksuota apie 240 000 atvejų.
Agentūros teigimu, šis sumažėjimas susijęs ne su tuo, kad mažiau žmonių nori migruoti į Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, kaip norėtų tikėti kai kurios pagrindinės žiniasklaidos priemonės.
„Nepaisant nuolatinio migracijos spaudimo, – rašė „Frontex“, – intensyvesnis ES ir partnerių bendradarbiavimas kovojant su neteisėto žmonių gabenimo tinklais gerokai sumažino neteisėto sienos kirtimo atvejų prie Europos išorės sienų skaičių.“
Toliau ataskaitoje pažymima, kad bendro skaičiaus sumažėjimas nereiškia vienodo sumažėjimo prie visų ES išorės sienų – migrantai vis dažniau atsisako senų maršrutų ir renkasi naujus, lengvesnius.
„Bendro skaičiaus sumažėjimą daugiausia lėmė 59 proc. sumažėjęs atvykėlių centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu skaičius ir 78 proc. sumažėjęs Vakarų Balkanų maršruto atvejų skaičius“, – teigiama ataskaitoje.
„Frontex“ aiškina, kad atvykėlių Vakarų Balkanų maršrutu smarkiai sumažėjo dėl „didelių regiono šalių pastangų“, pavyzdžiui, Austrijos, Vengrijos ir Serbijos bendradarbiavimo kovojant su prekiautojais žmonėmis arba Rumunijos ir Bulgarijos didesnių pastangų suvaldyti nelegalią migraciją prieš joms įstojant į Šengeno erdvę.
Tačiau atvykėlių, atvykusių centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu, t. y. iš Libijos ir Tuniso į Italiją, skaičius absoliučiais skaičiais sumažėjo labiausiai – beveik šimtu tūkstančių mažiau nei prieš metus.
Nors šiuo maršrutu 2024 m. vis dar buvo neteisėtai atvykę beveik 68 000 asmenų, jis nebėra judriausias migracijos kamštis Europoje, kaip buvo daugelį metų.
Rytų Viduržemio jūros maršrutas tarp Turkijos ir Graikijos (įskaitant atvykėlius į Kiprą) tapo dažniausiu nelegalių migrantų atvykimo tašku – praėjusiais metais jis padidėjo 14 proc. ir pasiekė beveik 70 000 aptikimo atvejų.
Tačiau didžiausias augimas užfiksuotas Vakarų Afrikos maršrute link Ispanijos Kanarų salų, kuriuo atvyko 47 000 migrantų – 18 proc. daugiau nei 2023 m. Dar 17 000 nelegalių migrantų praėjusiais metais tiesiogiai kirto Ispanijos žemyninę dalį, taigi šalis priėmė maždaug tiek pat migrantų, kiek Italija.
Tačiau migracijos valdymo srityje šios šalys negali būti labiau skirtingos. Ispanijos socialistų vyriausybės vykdoma perskirstymo politika yra akivaizdus Vakarų Afrikos migracijos traukos veiksnys, o Italijos konservatyvios Giorgia Meloni vyriausybės vykdoma griežta atgrasymo politika ir toliau įrodinėja, kad skeptikai klysta.
Šiuos rezultatus G. Meloni paaiškino nurodydama pastarųjų metų susitarimus su Šiaurės Afrikos šalimis, pavyzdžiui, Tunisu ir Libija, pagal kuriuos šių šalių vyriausybės gavo gyvybiškai svarbią finansinę pagalbą kovos su prekyba žmonėmis infrastruktūrai plėtoti. Ji taip pat papasakojo apie Albanijoje pastatytų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrų, kurie neleidžia prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai buvo atmesti, pasilikti ES, atgrasomąjį poveikį, nors šiuo metu juose migrantai nėra apgyvendinami dėl kairiųjų iškeltų bylų teismuose.
Tačiau tai dar ne viskas. Meloni vyriausybė pertvarkė visą Italijos imigracijos sistemą, kad supaprastintų prieglobsčio procedūras, įvestų kruopštesnius amžiaus tikrinimo protokolus, padidintų savanoriško grąžinimo ir deportavimo mastą, leistų ilgiau laikyti sulaikytus asmenis, kad atmesti prieglobsčio prašytojai nedingtų, ir panaikintų keletą teisinių spragų, kurios leido tiek migrantams, tiek nevyriausybinėms organizacijoms lengvai piktnaudžiauti sistema.
Nors pagrindinė žiniasklaida ir opozicijos politikai nuolat menkina šios politikos veiksmingumą, rezultatai rodo aiškų vaizdą. Meloni vyriausybė sumažino neteisėtai atvykstančiųjų skaičių nuo 163 000 2023 m. iki mažiau nei 67 000 praėjusiais metais.
„Frontex“ duomenys suteikia ir papildomos informacijos. Pavyzdžiui, agentūra užfiksavo 9 proc. didesnį „išvykimų“ į Jungtinę Karalystę skaičių, o tai reiškia, kad per metus beveik 68 000 asmenų kirto Lamanšo sąsiaurį.
Kalbant apie demografinius rodiklius, ataskaitoje pažymima, kad moterų dalis išliko nedidelė ir sudarė kiek daugiau nei 10 proc. (du trečdaliai iš jų yra Artimųjų Rytų migrantės, vykstančios per Turkiją, t. y. beveik nėra moterų iš Afrikos); o nepilnamečių dalis sumažėjo nuo 16 proc. iki vos 13 proc., galbūt dėl to, kad buvo įdiegti geresni amžiaus patikrinimo protokolai.
Versta iš Europeanconservative.com
