Jau antrą savaitę žiniasklaida kartoja jų pačių sulipdytą ir kabutėmis pagražintą mano ištartą frazę – „kontraceptinė priemonė oraliniam seksui“. Įdomu tai, kad nors Švietimo ministerijos atstovai pradžioje neigė, tačiau dabar jau neginčija, kad „barjerinės plėvelės oraliniam seksui“ gamybos paveikslėlis yra tiksliai ten, kur ir įvardinau: programos priede – metodinėje medžiagoje.
Ministro patarėja Agnė Andruškevičienė priduria – „metodinė medžiaga jau yra… gyvenimo įgūdžių programą palydinčiose rekomendacijose“, o vaikams vien „pasiskaityti ir pasižiūrėti paveiksliuką neužteks, reikės praktinių veiklų, kuriose vaikai dalyvauja, patiria…“
Primenu, kad pamokos apie lytinio akto saugumo priemones pradedamos jau septintoje klasėje – 12-13 metų vaikams. Apie tai minėjau laidoje. Paminėjau ir tai, kad lytiškumo ugdymo programos dalis nebuvo derinama su moksleivių tėveliais ir jų organizacijomis.
Programoje neliko šeimos, kaip ir pačios lyties – programa „lyčiai neutrali“ su „socialinės lyties“ prezumpcija. Kitaip tariant, programa yra kraštutinių liberalų ideologinis produktas, o tai netiesiogiai patvirtina patys programos kūrėjai ir ministerijos atstovai.
Citatos?
Profesorė Natalija Stomina viešojoje Švietimo ministerijos konsultacijoje primena: „vaikai nemokomi lyčių atpažinimo“, „programoje nėra (informacijos) apie lyčių ypatingus skirtumus“, „kokia bus SOCIALINĖ LYTIS, ar vėliau žmogus norės atskleisti, kokios jis lyties, tai yra jo asmeninis pasirinkimas“. Apibūdindama, kas yra šeima, profesorė pabrėžia: „šeima yra vienoje, sakykim, vietoje vedančių bendrą ūkį, gyvenančių kartu vaidmenų pasirinkimo prasme…“ ir t.t.
Iš vienos pusės – liūdna, kai žiniasklaida koncentruojasi ne į turinį, bet į iš konteksto išrauktą vieną frazę. Iš kitos pusės – džiaugiuosi, kad mano pasisakymas pabudino žiniasklaidą, politikus ir Prezidentą, privertė aiškintis Švietimo ministerijos atstovus, Gyvenimo ugdymo programos kūrėjus ir padėjo demaskuoti tuos, kurie iš šios programos pelnosi.
Kreipiuosi į visus savo vaikus mylinčius tėvelius ir kviečiu susivienyti.
Kreipiuosi į visus savo vaikus mylinčius tėvelius ir kviečiu susivienyti. Nesiskaičiuoti partijomis, pamiršti trumpalaikę politinę ar viešųjų ryšių naudą, atmesti neapykantą ar nemeilę, bet susivienyti bendram tikslui.
Priminsiu jau daug kartų kartotą svarbų demokratinės konstitucinės valstybės principą – vaikai yra šeimos dalis, jie nėra valstybės nuosavybė. Tėvai NEVARŽOMI RŪPINASI VAIKŲ RELIGINIU IR DOROVINIU AUKLĖJIMU PAGAL SAVO ĮSITIKINIMUS. Tėvai ir tik jie, atsižvelgdami į savo pasaulėžiūrą bei savo vaikų psichoemocinę patirtį ir būklę, gali spręsti, kur, kada ir kaip supažindinti savo vaikus su intymiais lytiškumo klausimais. Todėl turime nutraukti arba sustabdyti programos lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams. Mažų mažiausiai, turime pasiekti, kad ši mokymo dalis taptų neprivaloma, tai yra, pasirenkamu dalyku, atsižvelgiant į tėvų sprendimą.
Įrankių veikimui turime kiekvienas:
- Tėveliai gali rašyti įvairias peticijas, siųsti laiškus ir reikalavimus ministerijai, dalyvauti konferencijose, rinktis į diskusijas ar taikius susibūrimus;
- Pilietinės organizacijos gali ruošti tekstus tėveliams, organizuoti laiškų siuntimą politikams ir valstybės institucijoms, kviesti į konferencijas, aptarimus ar taikius mitingus;
- Politikai, nesiskirstydami į valdančiuosius ir opoziciją, tačiau susivieniję ideologiniu pagrindu, gali skubos tvarka keisti atitinkamą įstatymą, kviesti ministrą Seime atsiskaityti ir atsakyti į klausimus, ar net teikti ministrui interpeliaciją ir t.t.;
- Premjerė gali… ne, manau, premjerė jau nei gali, nei nori. Nebent jos partiečiai – krikščionys demokratai ar besikuriantys respublikonai – gerokai spusteltų. Jie dar gali;
- Ir Prezidentas gali. Visų pirma įtakoti ministrą, kurį vos prieš kelis mėnesius pats paskyrė, tuo išreikšdamas savo pasitikėjimą naujuoju švietimo ministru. Dar gali drąsiai ir aiškiai telkti visuomenę tikrai vertybinei politikai, besiremiančiai pilietine laisve, o ne ideologizuoto autoritarizmo apraiškomis.
Esu tikras, kad ženkliai daugiau yra žmonių, mylinčių savo vaikus, nei projektų pinigus. Nebijau pažadėti, kad jei ne šiemet, tai po dvejų metų šios programos nebeliks 2024-aisiais iš politikos išmetus tuos, kurie savo gerbūvį kuria „apvogdami“ mūsų konstitucines teises ir žalodami mūsų vaikų pasaulėžiūrą.
Susivienykime ir šiame etape kiekvienas darykime tai, ką turime ir galime.
Žemiau pridedu visuomenines ir politines organizacijas, prie kurių iniciatyvų ar pozicijos kviečiu jungtis Jūsų pasirinkimu (atsiprašau, jei per neapsižiūrėjimą ne visas iniciatyvas įtraukiau) – Lietuvos tėvų forumo kreipimasis; Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos perspėjimas; Rengimo šeimai asociacijos programos analizė ir kt.
