laikmetis.lt.
„Ar apskritai mokinys šiandien dar yra matomas Lietuvos švietimo sistemoje?“ – klausimu diskusijų ciklo „Ieškom sprendimo“ metu į pašnekovus kreipėsi prof. dr. teisininkas Ignas Vėgėlė, diskutuojant apie iššūkius Lietuvos švietimo sistemoje.
Švietimo finansavimas – projektų kratinys
Lietuvoje švietimo sistemai tenka 4,8 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto – panašus skaičius kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių, tačiau itin daug klausimų kelia šių lėšų paskirstymas.
„Lietuvos švietime vyrauja chaotiškumas, pinigų paskirstymas sujauktas, o ministerija atrodo gana pasimetus, daro daug saviveiklos. Šiandien nei ministerijoje nei, manau, kad ir valstybėje nėra žmogaus, kuris išmanytų visos švietimo sistemos finansavimą bei matytų bendrą vaizdą, o ne pavienius projektus. Jau neminint, jog mūsų seimo nariai balsuodami už švietimo biudžetą neturi supratimo už ką balsuoja – jie negauna informacijos, kur keliauja pinigai ir kokių tikslų bei rezultatų jais siekiama.“ – kontrolės trūkumą švietimo sistemoje pabrėžė švietimo ekspertas ir žurnalistas Gintaras Sarafinas.
Pasak diskusijoje dalyvavusio Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininko Kęstučio Mikolajūno, Lietuvos švietimo sistemos didelė dalis pinigų yra iš projektų, ne iš šalies biudžeto, todėl mes patys tų pinigų ir nevaldome. Projektai – pradedami, įgyvendinami, dažnai imituojami projektuose numatytų rodiklių pasiekimai, tokiu būdu ne tik iškreipiam švietimo sistemą, bet ir neturime jokio tęstinumo bei bendros krypties.
Diskusijos metu prof. dr. I. Vėgėlė antrino pašnekovams, jog pavieniai tikslai Lietuvos švietimo sistemoje yra įvelkami į pavienius finansavimo projektus, kurių lėšos neaišku kaip ir kur nukeliauja. „Nėra vykdoma kontrolė ar teikiamos išsamios ataskaitos su realiai pasiektais rezultatais. Visa švietimo sistema yra tarsi Europos Sąjungos finansuojamų projektų kratinys be jokio tikslo siekimo, ko pasėkoje vyksta nuolatinės reformos, kurioms nei mokyklos ir mokytojai, nei mokiniai nebūna tinkamai pasiruošę.“ – apibendrina profesorius.
Moksleivis nebėra švietimo sistemos pamatas
Švietimo ekspertas G. Sarafinas teigia, kad šiai dienai švietimo sistema tapo tik pinigų įsisavinimo priemone, niekas nežiūri į šeimą, į vaiką – šiandien šeima, vaikas, mokytojas yra švietimo sistemos paribiuose.
„Jei žiūrėsime į šalis, kurių pasiekimai yra geriausi pagal PISA reitingą, matysime, jog švietimo sistema pastatyta aplink mokinį, puikus to pavyzdys – Suomija. Jei mokinys turi papildomų gabumų ar specialių poreikių, švietimo sistema turi sudaryti visas reikalingas sąlygas vaiką tinkamai ugdyti. O pas mus mokinys yra tik tarp kitko, nors be jo šios sistemos apskritai nereikėtų. Tuo tarpu mūsų politikai įgyvendina kažkokius tikslus su europiniais fondais, kurie nieko bendro neturi su šalies švietimo sistema.” – švietimo sistemos problematiką Lietuvoje grynino ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Jei žiūrėsime į šalis, kurių pasiekimai yra geriausi pagal PISA reitingą, matysime, jog švietimo sistema pastatyta aplink mokinį, puikus to pavyzdys – Suomija.
Švietimo ekspertas G. Sarafinas papildė, kad taip jau nutinka, kuomet pirmiausia atsiranda švietimo sistemoje pinigai, o tada jau galvojama kur juos panaudoti, nemąstant kokius rezultatus norima pasiekti. „Nors turėtume pradėti nuo kiekvieno mokinio – kaip jam pasiekti maksimumą ir tada viską statyti apie moksleivį, o ne numesti jį užpečkin.“ – apie mokinio prioritetą kalbėjo G. Sarafinas.
Norinčių būti mokytojais beveik nėra
Šiuo metu Lietuvoje trūksta beveik 1500 pedagogų, mokytojų atlygis net 17 proc. mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis, o 25–34 amžiaus mokytojai gauna mažiausiai iš visų mokytojų amžiaus kategorijų. Būtina pridurti, jog pagal statistiką net 57 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų Lietuvoje dirba daugiau nei vienu etatu, o visos švietimo reformos valdžios yra nuleidžiamos tiesiai ant padidintu krūviu dirbančių mokytojų pečių.
„Kas atsitiko šioje prestižinėje profesijoje, kad atėjom iki tokio lygio, kad mokytojai yra perdegę, neturi tinkamų atlyginimų, o studijuoti šią profesiją norinčių nėra? Kuomet būsimi studentai mato tokią mokytojų situaciją mokyklose, turbūt nesunku suvokti kodėl taip yra?“ – kėlė klausimą prof. dr. I. Vėgėlė.
Pasak K. Mikolajūno, šiandien mokytojų darbas yra gana menkai vertinamas, o patys mokytojais yra pervargę, jų darbe politikų trukdymo tikrai yra. „Mokytojų padėtis yra bloga ir toliau blogėja. Žiūrint sistemiškai – batsiuvys be batų. Švietimo sistema parengia gydytojus, inžinierius, bet nesugeba parengti sau mokytojų ir mokyklų vadovų, kurių vaidmuo mokyklose yra itin svarbus.“ – susidariusį paradoksą įvardina K. Mikolajūnas.
Vadovėliai nespėja su švietimo reformomis
Vadovėlių leidėjas S. Besagirskas atkreipė dėmesį, jog svarbu suprasti, kad didžioji dalis mokyklų vadovėlių autorių taip pat yra tie patys mokytojai, o jiems juos paruošti pagal vis naujinamas programas duodama vos pusė metų, jau nekalbant apie visą biurokratiją, kuri taip pat yra užkrauta mokytojams.
„Pavyzdžiui, niekas neišleido atnaujintų 7 klasės matematikos vadovėlių, todėl mokytojams belieka mokyti improvizuojant pagal valdžios naujai parengtą programą. Matematikos mokytojų ir taip trūksta, dalis jų net ne matematikai. Turim daug pavyzdžių kuomet fizinio lavinimo mokytojui ar mokyklos buhalterė paskiriama mokyti septintokus matematikos. Ko pasėkoje, turime daug nemotyvuotų moksleivių.“ – susidariusią situaciją laidoje aiškino vadovėlių leidėjas.
Apžvelgiant diskusiją, prof. dr. teisininkas Ignas Vėgėlė įvardino, jog gana liūdna, kad valstybės institucijų lygmenyje nežinoma kokį žmogų ugdome šalies švietimo įstaigose bei neskiriame tam pakankamai dėmesio. Laimei, mokyklų vadovai bei pedagogai vis dar išlaiko viziją, tačiau politikų nuolat kuriamos reformos ugdymo įstaigoms trukdo įgyvendinti pagrindinę viziją ir funkcijas. I. Vėgėlė taip pat išreiškė viltį, jog politikai pagaliau išdrįs susėsti su švietimo specialistais bei moksleivių tėvais ir aptarti visas rengiamas reformas bei jų įgyvendinimą.
GĖJŲ MANIFESTAS
„Mes ištvirkinsime jūsų sūnus – jūsų apgailėtino vyriškumo, lėkštų svajonių ir vulgaraus melo simbolius – paversdami juos pederastais. Suviliosime juos jūsų mokyklose ir bendrabučiuose, sporto salėse, persirengimo kambariuose, sporto aikštelėse, seminarijose, jaunimo grupėse, kino teatrų tualetuose, kareivinių barakuose, automobilių aikštelėse, visuose vyrų klubuose, Kongresų rūmuose, visur, kur tiktai vyrai sutinka vyrus. Jūsų sūnūs taps mūsų paklusniais tarnais ir vykdys visa, ką mes liepsime. Jie bus perdirbti pagal mūsų atvaizdą ir pavidalą. Jie geis mūsų ir dievins mus.
Moterys, jūs šaukiatės laisvės? Sakote, kad jūsų vyrai blogi ir kad jūs su jais nelaimingos? Mes, vyriško veido ir kūno žinovai, atsiimsime jūsų vyrus iš jūsų. Mes pralinksminsime juos, mokysime juos, apkabinsime, kai jie verks. Moterys, sakote, kad norite gyventi viena su kita, be vyrų? Tad ir eikite viena pas kitą, o mes suteiksime jūsų vyrams malonumų, kurių jie niekada nėra patyrę, nes mes esame pirmarūšiai vyrai. Tik vyras teišmano, kaip iš tikrųjų patenkinti kitą vyrą, tik jis supranta kito vyro jausmų gilumą, jo protą ir jo kūną.
Visi įstatymai, draudžiantys homoseksualizmą, bus atšaukti. Jų vietoje bus leidžiami įstatymai, sudarantys sąlygas vyrų meilei.
Visi homoseksualai turi veikti išvien, tarytum broliai: susijunkime mene ir filosofijoje, vienykimės visuomeniškai, politiškai ir finansiškai. Triumfuosime tik tada, kai parodysime savo bendrą veidą pagiežingam heteroseksualiam priešui.
Jeigu drįsite vadinti mus pederastais, žydrais ar iškrypėliais, mes smogsime jums į jūsų bailias širdis ir suteršime jūsų menkus, merdinčius kūnus.
Mes rašysime poemas apie vyrų meilę, rengsime spektaklius, kuriuose vyrai atvirai glamonės vienas kitą, kursime filmus apie meilę herojiškų vyrų, kurie pakeis pigią, paviršutinišką, sentimentalią, infantilišką, lėkštą ir kvailą heteroseksualią meilę, šiandien vis dar vyraujančią kino teatrų ekranuose.
Mes sukursime jaunų gražių vyrų, drąsių atletų skulptūras ir jas pastatysime jūsų parkuose, skveruose ir aikštėse. Pasaulio muziejai bus pripildyti paveikslų, kur vaizduojami grakštūs, nuogi vaikinai.
Mūsų rašytojų ir menininkų dėka vyrų tarpusavio meilė taps madinga, ji bus laikoma gero skonio ženklu: mūsų sėkmę garantuos didžiulė patirtis – kaip diktuoti stilių.
Mes išstumsime heteroseksualius meilės ryšius, pasitelkdami pašaipas ir patyčias, o tam turime puikius įgūdžius.
Mes nuimsime kaukes nuo galingų homoseksualų, kurie dedasi heteroseksualais. Būsite sukrėsti ir pašiurpę, kai pamatysite, kad jūsų prezidentai ir jų sūnūs, jūsų pramonininkai ir senatoriai, jūsų merai ir jūsų generolai, jūsų sportininkai, kino ir televizijos žvaigždės, jūsų valstybių vadovai ir kunigai visai nėra tos patikimos, pažįstamos buržuazinės heteroseksualios personos, kokias norėjote matyti.
Mes – visur, mes persmelkėme jūsų gretas. Būkite atsargūs kalbėdami apie homoseksualus, nes mes visada esame tarp jūsų: galbūt sėdime per vieną suolą nuo jūsų ir gali nutikti, kad miegosime vienoje lovoje su jumis.
Nebus jokių kompromisų. Mes nesame vidurinės klasės paliegėliai. Pasižymėdami nepaprastu intelektu, mes esame tikrieji žmogiškosios rasės aristokratai, o tvirto proto aristokratai niekada nepasitenkina mažu. Tie, kurie mums priešinasi, bus ištremti.
Sutelksime didžiules privačias armijas, kaip Mišima, kad nugalėtume jus. Mes užkariausime pasaulį, nes kariai, įkvėpti ir surišti homoseksualios meilės ir garbės, yra neįveikiami, kaip senovės graikų kareiviai.
Šeima yra melo, išdavystės, vidutinybių, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota. Genetinėse laboratorijose bus pradėti ir išauginti tobuli berniukai. Jie augs komunose, prižiūrimi ir auklėjami homoseksualių eruditų.
Visos bažnyčios, kurios mus pasmerks, bus uždarytos. Vieninteliai mūsų dievai yra gražūs jauni vyrai ir mes esame atsidavę grožio, moralės ir estetikos kultui. Visa, kas bjauru, vulgaru ir banalu, bus panaikinta. Atstumti heteroseksualių vidurinės klasės nuostatų, galime gyventi taip, kaip mums diktuoja laisva vaizduotė. Mums „per daug” niekada nėra „gana”.
Nauja rafinuota visuomenė bus valdoma elito, sudaryto iš gėjų poetų. Vienas didžiausių reikalavimų norint užimti aukštą postą naujoje homoerotikos visuomenėje bus atsidavimas graikiškajai aistrai. Bet koks vyras, susitepęs heteroseksualiu geismu, bus iškart atskirtas nuo įtakingo posto. Visi vyrai, kurie primygtinai reikalaus teisės pasilikti kvailais heteroseksualais, bus teisiami homoseksualų teismuose ir dings iš visuomenės akiračio.
Mes perrašysime istoriją, kurią sumenkino jūsų heteroseksualus melas ir iškraipymai. Mes aprašysime didžiuosius homoseksualius vadus ir mąstytojus, kurie formavo šį pasaulį.
Mes jums parodysime, kad homoseksualumas, intelektas ir vaizduotė yra neatskiriamai susiję, kad homosesualumas yra būtinas tikrajam vyro kilnumui ir grožiui.
Mes laimėsime, nes mus maitina nuožmus prislėgtųjų kartėlis, nes ištisus amžius buvome priversti tenkintis tik menka dalimi jūsų kvailuose heteroseksualiuose pasirodymuose.
Mes irgi pajėgūs naudotis ginklais ir stoti prie pabūklų barikadose, kylant žūtbūtinei revoliucijai.
Drebėk, hetero kiaule, kai pasirodysime tau be kaukių.”
Neprotingas Vėgėlės teiginys „Lietuvos švietimo sistemoje nebeliko vietos mokiniui.
Klaidinga manyti, kad mokiniui nebeliko vietos. Mokykloje jis eržilas- karalaitis. Trenkia mokytojui su kėde ir pats vartosi iš juoko- žino, kad jam nieko už tai nebus. Tai mokytojui nebėra vietos, gerb. Vėgėle, todėl jų nebėra ir nebebus. Lietuvių kalbos mokys musulmonas arba kinas, ir bus čiung čiang jang lietuviams šlang. O seimeliui juk to ir tereikia,- kad nunyktų Lietuva.