Vytautas Sinica
Pilaitėje, Kanto alėjoje, su bendruomene atidengėme informacinę lentą apie Imanuelį Kantą jo vardo skvere prie jo vardo gatvės. Tardamas žodį juokavau, kad Kantas mane persekioja: užaugau toje pačioje jo vardo gatvėje, disertacijoje rašiau apie jo politinę mintį, pernai Vilniaus taryboje balsavau už šį jo įamžinimą.
Bet kalbant rimtai, Kanto gatvė yra geras įpareigojantis vardas. Susirinkusių dėmesį atkreipiau į tai, kad Kantas ne tik vienas įtakingiausių žmonijos istorijos mąstytojų, tegu ir nebuvęs lietuvis, bet iš jų kilęs. Pabrėžiau tris dalykus, kuriais Kanto mąstymas turėtų būti aktualus kiekvienam, kad ir toliausiai esančiam nuo filosofijos.
Pirma, Kantas žavėjosi, gyrė ir teigė, kad būtina pažinti ir išsaugoti lietuvių kalbą. Apskritai tautų ir kalbų išsaugojimą laikė savaimine žmonijos verte.
Antra, Kantas akcentavo laisvę kaip praktinio proto idėją – tokią, kurios neįmanoma įrodyti teoriškai, bet žmogus neišvengiamai privalo galvoti, kad laisvė yra, ji jam būtina. Kantas reiklus laisvei, sako, kad žmogus laisvas tik tada, kai vadovaujasi tik proto sprendimais, apie tai, kas gera, o ne troškimais. Kai pasirenkame pildyti troškimą, savaime nebesame laisvi. Ar gi ne?
Trečia, Kantui labai rūpėjo taika, jis buvo griežtas imperializmo, mažesnių tautų užkariavimo ir pavergimo priešininkas. Jis kūrė įvairius projektus, kaip įtvirtinti taiką tarptautinėmis taisyklėmis, tačiau kasdienybė mums rodo, kad jam kaip ir niekam tai dar nepavyko. Taika jam rūpėjo ne savaime, o kaip sąlyga žmonijos augimui, jos pradų tobulėjimui. Daug kas reikalinga žmonių pažangai, bet taika – būtina sąlyga, o karas bloškia mus atgal tame vystymosi kelyje.
Daug kur galima ir reikia nesutikti su Kantu, galima sakyti, jo filosofija įtvirtino subjektyvią sąžinę ir moralę (pats sprendžiu, kas gera ir teisinga), tačiau nėra abejonių, kad jo pėdsakas milžiniškas, o mintys ir temos aktualios iki šiol. Pilaitiškiams, o ir man porą dešimtmečių, teko garbė štai tokio vardo šešėlyje gyventi.
Ačiū Pilaitės bendruomenės aktyvui, iniciavusiam ir įgyvendinusiam šią gražią skvero su atminimo lenta idėją. Smagu buvo matyti taip gausiai vidury darbo dienos susirinkusius žmones.
kas ta Pilaitė?