Informacija apie LGBT vaikams: atgyvenusi cenzūra ar užkirstas kelias propagandai?

Po nepriimtų pataisų Seime leisti teikti informaciją apie LGBT šeimas nepilnamečiams, Lietuvoje užvirė diskusijos, ar renkamės teisingą kelią. Tokią pataisą ragino priimti psichologų sąjunga ir visuomenininkai, tačiau Seimo nariai vos vieno balso persvara atmetė net ir siūlymą šį projektą grąžinti tobulinti.

Politikai balsavę „prieš” tikina, kad užkirto kelią LGBT propagandai, o palaikę šį siūlymą teigia, kad Lietuvoje vis dar gaji brutali homofobija, su šiuo sprendimu mūsų šalis stoja tik šalia Vengrijos.

Tai – vienintelės šalys Europos Sąjungoje, nepilnamečiams ribojančios tokio pobūdžio informaciją. Vyriausybės atstovė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo Karolina Bubnytė-Širmenė Eltai teigia, kad juridiniu vertinimu, Lietuva turėtų panaikinti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius. Vis dėlto, anot jos, ši teisės akto norma, atsižvelgiant tiek į EŽTT, tiek į Konstitucinio Teismo išvadas, šiuo metu yra neveikianti. Diskusijos šia tema verda toliau, o jas dar labiau kaitina pastarosiomis dienomis jau ir Latvijoje priimtas partnerystės įstatymas. Kodėl Lietuvoje LGBT tema taip stipriai supriešina visuomenę? Kaip dėl tokio Seimo sprendimo gali nukentėti vaikai? Kokias grėsmes mato kita visuomenės pusė? Ar įmanoma rasti konsensusą?

Šią savaitę Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas komentavo Seimo sprendimą nenaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, pagal kurią draudžiama niekinti šeimos vertybes ir skatinti kitokią, nei šalies Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą.

Minėto įstatymo oponentai ir dabar jau plečiamai aiškina LR Konstitucinę doktriną (sakydami, kad ji apima ir vienalytes šeimas). Taigi, šis nepritarimas įstatymo nekeisti, bet jos išsiplėtimą sieti su partnerystės santykių įteisinimu rodo, kad yra kiti, nedeklaruoti įstatymo normos panaikinimo tikslai. Tai pozityvios pareigos švietimo sistemoje skleisti informaciją apie LGBTQ įvedimas, kuriam ši norma trukdo.

Ypač įdomus apsikeitimas nuomonėmis vyko antradienį “Žinių Radijo” eteryje, R.Aušoto diskusijoje su Tolerantiškojo jaunimo asociacijos pirmininku A. Rudomanskiu, ir Lygių galimybių kontroliere B. Sabatauskaite.

Laidoje buvo išsakyti tradiciniai populistiniai argumentai už nuostatos panaikinimą ir informacijos apie LGBTQ sklaidą. Esą prigimtinę šeimą gina tik Rusijos šalininkai, nepanaikinta įstatymo nuostata esą lemia blogą paauglių, save siejančių su LGBTQ psichinę sveikatą ir jos panaikinimas ją pagerins, paaugliai, negaunantys informacijos apie LGBTQ yra linkę žudytis.

Tačiau šie argumentai  šioje laidoje paneigti.

Į dalį įstatymo pataisų šalininkų tariamų “argumentų” atsakyta “Marijos radijo” aktualijų laidoje (Spauskite paveikslėlį).

Reklama

Susiję straipsniai

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (IX). Tautiškai neutralios valstybės neegzistuoja

Pradžia ČIA. Tęsiniai iki IX dalies ČIA. Svarbiausias klausimas svarstant nacionalinės valstybės idėją yra šis: jeigu vykdyti pareigas valstybei individą...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt aštuntoji (rugsėjo 18) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos surengė didelio masto ataką prie agresoriaus karinės infrastruktūros objektus. Sėkmingiausia jų – didelio...

Romas Lazutka. Desovietizuokime motinystę, o vietoje II pakopos finansuokime gandrą

Įdomus tas desovietizacijos priepuolis. Jis nukreiptas į viešųjų erdvių laisvę nuo „balvonų“, užuot susirūpinus realaus gyvenimo išlaisvinimu. Sunkiai...

Lietuvių kalbos institutas neigiamai vertina „laisviečio“ pasiūlymą dėl moteriškų pavardžių

Lietuvių kalbos institutas (LKI) neigiamai vertina „laisviečio“ Artūro Žukausko siūlymą leisti moterims pasirinkti vyro pavardę, kai ji turi...