Prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, pakviesti Tautos forumo ir kitų visuomeninių organizacijų, rinkosi vilniečiai, nebenorintys taikstytis su LRT eteryje vykdoma pažiūrų ir nuomonių cenzūra.
Ką žmonės mano apie visų mūsų pinigais išlaikomą nacionalinį transliuotoją puikiai demonstravo mitinguotųjų rankose iškelti plakatai: „Mėgstamiausia laida: „Į vienus vartus“, „Valstybės išlaikomi melagiai“, „LRT Lietuvai netarnauja“, „LRT – Fake News“, „Tegyvuoja LRT – globalistinės cenzūros kovinis avangardas“ ir kiti.
Mitingo organizatorių teigimu, nacionalinėje televizijoje ir radijuje įsitvirtino ir stiprėja ideologinė bei politinė pažiūrų cenzūra, kai iš ekrano sklinda vienintelė nuomonė, o kitaip mąstantys tiesiog neįsileidžiami į televiziją. Išsižadėta net minimalių nešališkumo standartų. Nacionalinis transliuotojas nebegali objektyviai nušviesti ir analizuoti Lietuvos ir pasaulio įvykių, nes tapo globalizmo propagandos, neoliberalių pažiūrų sklaidos ruporu. Dangstantis žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo lozungais, LRT iš tikrųjų tarnauja globalizmo idėjoms ir siauroms jas palaikančioms elito grupėms. Naujoji LRT vadovybė šios problemos viešai nepripažįsta ir nemėgina jos spręsti.
Minties ir žodžio laisvė buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį atsitiko taip, kad visuomenė nebekontroliuoja LRT ir nebeturi jokios įtakos jo veiklai. Pasak mitingo dalyvių, mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas privalo tarnauti Tautai ir valstybei, todėl vėl turi tapti objektyvus ir nešališkas, privalo užtikrinti realią pažiūrų įvairovę, jo veikla turi tarnauti Lietuvos nacionaliniams interesams.
***
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, profesorius Bronislovas GENZELIS:
Apie šališkumą ir žodžio laisvės varžymą
Atkūrus Nepriklausomybę, dalyvavau darbo grupėje, rengiančioje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektą – teko domėtis kitų šalių patirtimi. Svarbiausias pagal BBC, taip pat Švedijos televizijos modelį parengto LRT įstatymo tikslas buvo, kad nacionalinis transliuotojas užtikrintų žodžio laisvę visiems – ir pozicijai, ir opozicijai. Taip kurį laiką ir buvo, bet šiandien to nebėra.
LRT įstatyme įteisinta būtinybė užtikrinti, kad neįsivyrautų viena nuomonė ir pažiūros. Priešingai, laidos ir programos turi būti skirtos įvairių įsitikinimų žmonėms. Juk nepriklausomai nuo to, kas po rinkimų ateina į valdžią, visuomenėje egzistuoja skirtingos pažiūros. Todėl visuomeninis transliuotojas turi atspindėti įvairių visuomenės sluoksnių ir grupių nuomones.
Įstatymą turime, kur visa tai įtvirtinta, bet jis neveikia. Mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma nacionalinė televizija ir radijas riboja teisę laisvai reikšti įsitikinimus. Televizijoje įsitvirtino tik „teisingų“ pažiūrų, propaganda. Skleidžiamos informacijos šališkumas pirmiausia pasireiškia per laidos dalyvių atranką – į laidą kviečiami tik proteguojamų pažiūrų ir įsitikinimų, tai yra vienos mąstymo krypties, dažniausiai neoliberalių pažiūrų, žmonės, todėl žiūrovams nesuteikiama galimybė išgirsti ir kitą nuomonę. Kitaip mąstantys į televiziją tiesiog nepatenka.
Kodėl taip yra? Tai priklauso nuo žurnalistų sąmoningumo, atsakingumo. Nėra atsakomybės prieš savo Tautą, prieš valstybę.
Kita vertus, reikia kalbėti ir apie žmonių atsakingumą. Žodžio laisvė nereiškia, kad rašai ar sakai, ką tik nori. Turi būti atsakomybė. Spaudos laisvė nereiškia galimybės šmeižti. O kas vyksta dabar?
Pavyzdžiui, vienas pilietis sugalvojo ir paskelbė, kad Antanas Terleckas yra KGB agentas ir kad Laisvės lyga – KGB darinys. A.Terleckas padavė į teismą dėl šmeižto. Pirmosios instancijos teismas nutarė – esą tokia yra žmogaus nuomonė. Jei už nuomonę bausime, pažeisime žodžio laisvę. Antros instancijos teismas tą patį patvirtino. Tik Aukščiausiasis Teismas priėjo išvadą, kad žodžio laisvė skiriasi nuo laisvės šmeižti.
Visada prisimenu šiandien kaip niekad aktualius Povilo Višinskio žodžius. Jis savo 1906 m. išleistoje knygoje „Kokios mums reikia Konstitucijos“ rašė: „Žodžio laisvė gali būti tiktai šaly, kur žmonės jaučia savo atsakomybę. Kitu atveju žodžio laisvė atves arba prie absoliučios anarchijos, arba diktatūros. O anarchija veda prie valstybės žlugimo.“
Apie neveiklią LRT tarybą
Dabartinė LRT padėtis, mano supratimu, yra ne paties LRT įstatymo problema, bet jo nevykdymo. Juk šališkumą ir vienos nuomonės palaikymą įgyvendina konkretūs laidų vedėjai, o LRT vadovybė tam neprieštarauja ar net pritaria. Kas tai turėtų kontroliuoti? LRT taryba.
Bet Taryba „nematė“, kad vadovaujant Audriui Siaurusevičiui, televizijoje įsigalėjo pasaulėžiūrinė cenzūra. Kai svarbiausių laidų vedėjai Rita Miliūtė, Edmundas Jakilaitis į savo laidas kviesdavo tik nedidelį įtakingų žmonių ratelį, o pati LRT buvo tapusi ir jų, ir laidos vedėjų pažiūrų skleidimo tribūna.
Be to, buvęs LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius Tarybos nelabai klausė, švelniai tariant. Prisimenu, kaip vienas Tarybos narių Marcelijus Martinaitis sakydavo: „Jeigu ką nors pasakai, tai A.Siaurusevičius pradeda aiškinti, jog tai yra žodžio laisvės ribojimas.“ A.Siaurusevičius jautė stiprų politinį užnugarį, kuris buvo aiškus – Konservatorių partija.
LRT taryba turi būti aukščiau generalinio direktoriaus, kuris turi atsiskaityti Tarybai. Nes LRT taryba yra aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Todėl ir atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo, įvairių pažiūrų ir įsitikinimų sklaidos suvaržymų tenka ir LRT tarybos nariams, kurių pareiga prižiūrėti, kaip įgyvendinami LRT įstatymo reikalavimai. LRT taryba turi užtikrinti, kad nacionalinis transliuotojas garantuotų Konstitucijoje įtvirtintą piliečių žodžio ir informacijos laisvę, taip pat pažiūrų ir įsitikinimų įvairovę, nešališkumo nuostatas.
Apie valstiečių bandymą „daryti tvarką“
„Valstiečiai“ su Ramūnu Karbauskiu priešaky sako, kad depolitizuos LRT. Nieko panašaus. Koks gi čia depolitizavimas, kai LRT tarybos narių rinkimai ir jų kadencijos sutaps su Tarybos narius skiriančių institucijų kadencijomis? Viskas bus dar labiau politizuota. Nes Tarybos nariai bus renkami būtent pagal Seimo, prezidento kadencijas. Kaip sakoma, ateini į valdžią ir deleguoji savo kandidatus į LRT tarybą. Tokį „depolitizavimą“ gali sugalvoti kur nors Šiaurės Korėjoje ir… Lietuvoje. Iki šiol veikė modelis, kuris garantavo, kad į LRT tarybą patenkančių narių kadencijos nesutampa su juos paskiriančių politikų kadencijomis, bet „valstiečiai“ nori šią tvarką pakeisti. Ir dar. Jie nori keisti ir patį LRT valdymo modelį. Ketinama įsteigti dar vieną organą – Valdybą. Visa tai galima pavadinti siekiu išsikovoti tvirtesnius politinės kontrolės svertus, kurių pagalba valdantieji visuomeninį transliuotoją galėtų paversti nekritišku savo darbų ir interesų viešintoju.
