Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos administracija 2017–2018 metais inicijavo labai brangiai kainavusius teismų procesus. Pirminiais duomenimis, prasibylinėta suma sudaro beveik 30 pedagogų atlyginimų už vieno mėnesio darbą. Tai daugiau nei 14 000,00 eurų. Ir nors laikinoji mokyklos direktorė Sigita Užkuraitienė „didvyriškai“ rašo, kad pinigų pedagogų atlyginimams pakanka, faktai sufleruoja ką kita: stringa informacijos apie tarifinio atlyginimo padalijimą po Respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymu, o bendruomeninės veiklos formas įgauna net darbo grafikų sudarinėjimas bei kiti administracijos kompetencijai priklausantys užsiėmimai. Kai kuriems gimnazijos pedagogams net nebeskiriama vadinamosios „trečiosios“ kišenės veiklos valandų, nors jie ir toliau pluša gimnazijos bendruomenės labui. Todėl ir kyla įtarimų, kad betiksliai, gimnazijos administracijos vadovų inicijuoti teismai ištuštino bent jau „trečiąją“ – pedagogų tarifinio atlyginimo – kišenę.
Neteisėtas gimnazijos sargo atleidimas kainavo brangiausiai
Daugiau kaip metus tęsėsi Meškuičių gimnazijos sargo Gintauto Dagio tiesos paieškos.
Šiaulių apskrities Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisija pripažino, kad G. Dagys atleistas neteisėtai. Tuo metu, 2017-ųjų vidurvasaryje, keitėsi Lietuvos Respublikos Darbo kodeksai: liepos 1-ąją nustojo galioti senasis, o įsiteisėjo naujasis. Meškuičių gimnazijos sargas buvo atleistas pagal anksčiau galiojusįjį, kuomet netenkantis darbo Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vietinės organizacijos komiteto narys negalėjo būti atleistas be profsąjungos sutikimo. Regis, tuometinė gimnazijos vadovybė taip skubėjo atsikratyti aktyvaus, įstatymuose susigaudančio darbuotojo, kad nė nesikreipė į profesinės sąjungos narius.
Tačiau jau tuomet, po šio G.Dagiui teigiamo Darbo ginčų komisijos sprendimo, buvo galima sėsti su atleistuoju prie derybų stalo, išklausyti jį ir, sudarius taikos sutartį, sutaupyti gimnazijos lėšas privataus advokato samdymui bei visoms galimoms kompensacijoms, kurios, jau pagal naująjį Darbo kodeksą, priklausytų nukentėjusiajam. Tačiau tai, ko gero, būtų buvęs negirdėtas neregėtas įvykis biudžetinėje įstaigoje, kai darbdavys derasi su pavaldiniu.
Buvusi gimnazijos direktorė Jūratė Jankauskienė praleido progą sutaupyti ir taip skurdžios švietimo sistemos pinigus. Užsisuko teismų karuselė. Šiaulių Apylinkės teismą Gintautas Dagys pralaimėjo ir teisėjos Gražinos Mataitienės sprendimą apskundė Šiaulių Apygardos teismui. Šio kolegija – teisėjos Giedrė Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė ir pirmininkė-pranešėja Vilija Valantienė – pripažino, kad Šiaulių Apylinkės teismas neišnagrinėjo šios bylos iš esmės.
Tiesa, derėtų prisiminti, kad būtent Apygardos teisme teisėjai siūlė šalims taikytis, o G.Dagys bei jo gynėja R.Matuliūkštė tai daryti sutiko. Posėdžio pertraukos metu nukentėjusysis pateikė realius patirtų nuostolių kompensavimo reikalavimus ir buvo galima gimnazijai labai nenaudingą lakstymą po teismus baigti. Tačiau šį kartą taikytis nesutiko jau kita, laikinoji gimnazijos vadovė Sigita Užkuraitienė. Pastarajai ir jos advokatui Andriui Kazakevičiui, regis, atrodė, kad ne tragedija šiuo metu Lietuvoje prarasti darbą, kuriam vos ne 20 metų paaukota. Dar geriau, privatus teisininkas vis pabrėždavo, kad sargas piktnaudžiauja teise, o „švietimo įstaiga yra ne kokia Uspaskicho įmonė“. Taigi, taikos sutartis ir šiame bylinėjimosi etape nebuvo pasirašyta.
Byla grįžo į Šiaulių Apylinkės teismą nagrinėti iš esmės. Tą labai stropiai atliko teisėjas Jonas Stubrys, turėjęs progos su situacija Meškuičių gimnazijoje susipažinti ankstesniuose teismų procesuose.
Gintautas Dagys šį kartą bylą laimėjo, tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutiko Meškuičių gimnazijos vadovybė [direktorė S.Užkuraitienė] ir pateikė apeliaciją Šiaulių Apygardos teismui, o pastarasis ją atmetė ir Apylinkės teismo sprendimą paliko galioti.
Žodžiu, Gintauto Dagio neteisėto atleidimo iš darbo ir kompensavimo už patirtus nuostolius byla per įvairių instancijų teismus „prasisuko“ du ratus. Atleistasis bylinėjosi už savus ir iš giminaičių pasiskolintus eurus, o Meškuičių gimnazija tratino mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštus ir ugdymo procesui skirtus pinigus. Pastarųjų susikaupė gerokai daugiau nei 10 000 eurų, kurių dalis jau sumokėta nukentėjusiajam.
Dar trys – ambicijų ir keršto – bylos įvertintos pigiau
Lietuvoje nėra dažnas bylinėjimasis su profsąjungomis, tačiau Meškuičių gimnazija šioje srityje yra savotiški rekordininkai. Šios mokyklos administracija net du kartus buvo padavusi į teismą Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungą ir abu kartus prapylė. Nieko keista, – ne visada darbdaviai bylas laimi, tačiau baisu, kai teismų slenksčiai minami be reikalo.
Priminsiu, kad dėl lituanistės Lionės Sarpauskienės atleidimo ir nuobaudos valgyklos darbuotojai Eglei Joniškienei skyrimo nė nereikėjo profsąjungos sutikimų: E.Joniškienė tebuvo eilinė profsąjungos narė, o L.Sarpauskienė, nors ir komiteto narė, tačiau, ją atleidžiant dėl kokios nors neva egzistuojančios priežasties, galima ir nesikreipti į profsąjungą. Tačiau tuomet niekas nėra apdraustas nuo bylinėjimosi dėl neteisėto atleidimo, nes viską lemia atitinkamai susiklosčiusios konkrečios aplinkybės bei jas iliustruojantys įrodymai.
Du Šiaulių Apylinkės teismo teisėjai tą pačią 2017 metų rugsėjo 27 dieną teismo sprendimuose konstatavo, kad gimnazijos advokatas, t.y. „ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog nebuvo įstatymo, draudžiančio atleisti darbuotoją iš darbo be profsąjungos sutikimo“ [teisėja Edita Kavaliauskienė – aut.past.], o teisėjas Jonas Stubrys buvo dar akylesnis, stebėdamas gimnazijos teisininko viražus ir ieškinių tikslinimus [manytina, ne UŽ AČIŪ – aut.past.], nurodė: „Dar iki parengiamojo posėdžio tiek trečiojo asmens [E.Joniškienė – aut.past.], tiek ir atsakovo [profsąjunga – aut.past.] atsiliepime į ieškovo [gimnazijos – aut.past.] ieškinį nurodyta, kad E.Joniškienė nėra išrinkta į jokius vietos profsąjungos renkamus organus. Tačiau ieškovas, nepaisant šios akivaizdžios aplinkybės, po teismo posėdžio įteikė teismui patikslintą ieškinį, tuo pademonstruodamas, kad siekia tolesnio bylos nagrinėjimo, esant neginčijamiems teisiniams faktams. Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į tokį ieškovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, jam kyla ir su tuo susijusios teisinės pasekmės dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui E.Joniškienei […].“
Šios dvi teismų sprendimų citatos tik patvirtina, – Meškuičių gimnazijos administracija suprato, kad bylinėjasi ir leidžia ugdymo įstaigos lėšas be reikalo, tačiau viršenybės siekio prieš pavaldinius ambicijos aptemdė protą.
Taigi, dvi bylos su profsąjungine organizacija ir lituaniste Lione Sarpauskiene Meškuičių gimnazijai kainavo apie 4000,00 eurų. Tačiau Darbo ginčų komisijos posėdžiuose gimnazijai atstovavęs advokatas materialiojo savo darbo įvertinimo nedeklaravo, todėl šios išlaidos dar nepriskaičiuotos.
Pabaigai, paskaičiuokim savo valstybės biudžeto pinigus, ištratintus dėl dviejų „iniciatyvių“ Meškuičių gimnazijos vadovių – Jūratės Jankauskienės ir Sigitos Užkuraitienės – ambicijų. Abi galėjo stabdyti teismų karuseles ir nebeišlaidauti, tačiau abi, galimai, neskaičiavo vadinamųjų „valdiškų“ lėšų.
Savotišku atvirkštiniu aktyvumu nuo šių dviejų moteriškių užsikrėtė ir buvęs Meškuičių gimnazijos sargas Gintautas Dagys bei vietinės profsąjungos lyderė Ilona Tiknienė. Pastaroji jau kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę – Meškuičių gimnazijos steigėją, Tarybos Antikorupcinę komisiją bei Kontrolės komitetą, ugdymo įstaigos vadovę Sigitą Užkuraitienę „dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo regreso tvarka“. Antikorupcinės komisijos vadovas , Šiaulių rajono tarybos narys Alfredas Jonuška pranešė, kad supažindino kolegas su meškuitiškių ketinimais. O tai reikštų, kad prireiks dar vieno teismo proceso, kuriame iš abiejų Meškuičių gimnazijos vadovių – Jūratės Jankauskienės ir Sigitos Užkuraitienės – mokyklos naudai būtų išreikalautos teismuose ištaškytos lėšos, taip reikalingos etatinio pedagogų apmokėjimo „kišenių“ papildymui. Kas imsis viešojo intereso gynimo, pilietinis portalas Tiesos.lt savo skaitytojus informuos.
„Mokyklos darbuotojai skundžiasi, neva aš teismuose daug laimėjau, tai dabar trūks pinigų atlyginimas ar Kalėdinėms premijoms, – sako G.Dagys. Ir dalykiškai tęsia: – Ne aš kaltas, kad gimnazija su manimi ar kitais darbuotojais neteisingai pasielgė, todėl dabar reikalausime, kad prisidirbusios vadovės mums ir savo privačiam advokatui sumokėtus daugiau nei 14 000,0 eurų iš savo asmeninių kišenių grąžintų į visas tris gimnazijos „kišenes“.
Jam antrinanti vietos profsąjunginės organizacijos vadovė Ilona Tiknienė mano, kad nebus lengva priversti direktores švaistūnes susimokėti už teismų fiestą. Moteris atsakymų į savo raštus dėl regreso iš savivaldybės tebelaukia.
O vis dar laikinoji direktorė Sigita Užkuraitienė atsiuntė tokį atsakymą, kurį būtų verta eksponuoti portalo įsteigtoje „Kvailiausių valdininkų raštų“ parodoje“.
