Toks jausmas, kad pati žmogaus pavardė įtakoja jo elgesį. Gintautas Dagys – tikras smeigtukas ant šiltos ne vieno Meškuičių gimnazijos vadovo kėdės. Jis tarsi etaloninis pilietis – tvarkos ir teisybės apsauginis. Jei tokių aktyvių ir drąsių žmonių Lietuvoje būtų daugiau, neabejotina: aferistų gretos įvairių lygių valdžios struktūrose seniai jau būtų sunykę.
Demaskavo liberalą Algį Mačiulį – tapo nepageidaujamas
Rašyti apie Gintauto Dagio negandas nelengva, nes žinau, kad vyras tokio Meškuičių gimnazijos administracijos elgesio nenusipelnė. Jis įsitikinęs, kad net elektroninė apsaugos sistema mokykloje buvo įvesta vien dėl to, kad atsirastų pretekstas atleisti iš darbo akylą, įstatymų vingrybėse susigaudantį sargą. O kad būtų aiškiau tiems, kurie dar nesusipažinę su vadinamuoju „Meškuičių serialu“, priminsiu.
Ne iš gero gyvenimo ar neturėjimo ką veikti mažne prieš penketą metų Meškuičių gimnazijoje įsikūrė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizacija [pirmininkė – Ilona Tiknienė], o mokyklos sargas Gintautas Dagys tapo jos komiteto aktyviu nariu. Vyras Šiaulių rajono savivaldybei apskundė tuometinį tiesioginį savo vadovą, mokyklos direktorių, Liberalų sąjūdžio Šiaulių rajono skyriaus pirmininką Algį Mačiulį, kuris, pasirodo, slėpė, klastojo ir naikino gimnazijos buhalterinės apskaitos dokumentus. A.Mačiulis baudžiamojo teistumo išvengė susiradęs laiduotoją, tačiau vis dėlto buvo pripažinta, kad liberalas įvykdė nusikalstamą veiką. Jam laidavimas dar nepasibaigęs iki šiol. Negana to, buvusi jo sekretorė – mokykloje ir Liberalų sąjūdyje – Aldeivina Incienė irgi sulaukė analogiškos bausmės. Už neteisėtą, su deklaracijas pildančiaisiais nesuderintą mokyklos bendruomenės asmens duomenų panaudojimą, 1 proc. pajamų mokesčio pasisavinimą iš valstybės Liberalų sąjūdžio naudai dabar jau buvusi dviguba sekretorė baudžiamojo teistumo išvengė tik vyrui už ją laidavus, o už nusikalstamos veikos padarymą, kaip ir jos buvęs bosas A.Mačiulis, „parėmė“ aukų, nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų, fondą.
A.Mačiulis po 2015 metų savivaldos rinkimų tapo Šiaulių rajono savivaldybės mero, žaliojo valstiečio Antano Bezaro pavaduotoju ir iki šiol kuruoja švietimą, o tuo pačiu ir savo buvusią darbovietę. Kas dabar drįstų paneigti tokią galimybę, kad su Meškuičių gimnazijos profsąjungiečiais siekiama susidoroti bet kokia kaina? Ir Meškuičių miestelyje įkurdamas iniciatyvinę grupę „Į pagalbą Specialiųjų tyrimų tarnybai“ G.Dagys „Malonės balų“ „neužsidirbo“.
Vietoje trijų sargų – trys signalizacijos „stebėtojai“?
Jau metai, kaip teisybės ieško G.Dagys. Pernai vasarą, birželio mėnesį, Darbo Ginčų komisija pripažino, kad buvęs Meškuičių gimnazijos sargas iš darbo atleistas neteisėtai, negavus profsąjunginės organizacijos sutikimo. Pagal senąjį Darbo kodeksą vyrui buvo paskaičiuota kompensacija ir nuspręsta, kad grąžinti į darbą jo negalima, nes, girdi, signalizaciją įrengus, sargų etatai yra panaikinti.
Tačiau G.Dagys yra vertas to, ką reiškia jo pavardė. Darbo ginčų komisijos verdiktą jis apskundė Šiaulių Apylinkės teismui ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ir sargų etatų gimnazijoje esama, ir Svetlana Dagys, buvusio sargo žmona, nors faktiškai dirba valytoja, dokumentuose, t.y. algalapyje eina … sargo pareigas. Tačiau tuo kuriozai teisme nesibaigė. Meškuičių gimnazijos administracijos samdomas advokatas A.Kazakevičius paprašė pertraukėlės ir per 10 minučių pateikė teismui naują etatų sąrašą, kuriame sargų etatų nebebuvo nė kvapo. Teisybės dėlei, verta pažymėti, kad abu etatų sąrašus – ir su sargais, ir be jų – parašu patvirtino … buvusi Meškuičių gimnazijos direktorė Jūratė Jankauskienė.
Mūsų protinga tauta sako: kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, o tuo pačiu klaidžiau bei tamsiau. Tas pats ir neteisėtai iš darbo atleisto meškuitiškio byloje, nes atsakovai, t.y. gimnazijos administracijos teisininkas ėmė aiškinti, kad G.Dagys atleistas pagal senąjį LR Darbo kodeksą, o jo grąžinimo į darbo klausimą tenka spręsti jau pagal naująjį. Pastarasis, girdi, suteikia teisę nepriimti ar negrąžinti žmogaus į darbą darbdavio valia. Ir čia buvo nepranokstamas – bent jau savo gražbylystėmis – advokatas A.Kazakevičius, referuodamas Meškuičių gimnazijos administracijos nuomonę teismui apie tiesiog… nesugyvenamą G.Dagio charakterį. Teismo posėdžio metu buvo nepatikėta, kad atleistas iš darbo žmogus patyrė moralinę žalą.
Tradiciškai moralinę žalą žmonės įrodinėja pateikdami teismams sveikatos įstaigų pažymas bei receptus, kiek jie išleido vaistams gydydamiesi. G.Dagys tokių dokumentų prie bylos nepridėjo. Tačiau ar nėra moralinė žala nepasiteisinę buvusio sargo lūkesčiai dirbti ir užsidirbti toje darbovietėje, kur be jokios nuobaudos vyras darbavosi beveik 20 metų? Ar atleidimas iš darbo, ir dar apskelbus, jog taip nutikę dėl neva „nesugyvenamo charakterio“, nėra moralinė trauma? Juolab tokiame mažame miestelyje kaip Meškuičiai, kur darbai nesimėto, o pakelti sparnus emigravimui nebe tas jau amžius?
Šiaulių Apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė G.Dagio skundą atmetė, tad vyrui nebeliko nieko kito, kaip tik klebenti Šiaulių Apygardos teismo duris. O tuo tarpu Meškuičių gimnazijos profsąjungiečiai ėmė domėtis, kam patikėta prižiūrėti nuolat ir bet kuriuo paros metu vis įsijungiančią signalizaciją, kas ją nutildo ir, pagaliau, kas užblokuoja – įjungia ir išjungia mokyklą pabaigus darbus. Ir vėl – kaip tam tamsiam miške, paaiškėjo keistų dalykų. Pasirodo, prižiūrėti signalizaciją pavesta darbuotojoms – pakaitomis ja rūpinasi tai mokyklos valgyklos vedėja, tai virėja ar valytoja: atėjusios į darbą rytą įjungia, o vakare išeidamos išjungia.
Tačiau iš solidaus dokumento labai neaiškios kopijos, kuri buvo pateikta gimnazijos profsąjungos vadovei Ilonai Tiknienei, matyti, kad Meškuičių gimnazijos signalizaciją uoliai stebi trys administracijai lojalūs asmenys su kuriais stebėsenos sutartis sudaryta dar prieš atleidžiant G.Dagį iš darbo. Kokiu atstumu ir periodiškumu tas „stebėjimas“ yra vykdomas dar reikėtų išsiaiškinti…
Šiaulių Apygardos teisme Gintautas Dagys pasiekė pergalę
Šiaulių Apylinkės teismo sprendimą apskundęs Apygardos teismui buvęs gimnazijos sargas bei jo advokatė Reda Matuliūkštė kelis kartus turėjo įrodinėti, su kokiais Darbo Ginčų komisijos, žemesnės instancijos teismo nutarimais bei Meškuičių gimnazijos vadovų veiksmais nesutinka. Vyras tebesiaiškina, ar esama darbo vietos, kuri atitiktų jo kvalifikaciją ir ar būtų galima grįžti į darbą, bei reikalauja sumokėti jam už priverstines pravaikštas, kol bus priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas.
Paradoksas, tačiau, kaip tauta sako, nepėsčias, po teismus įgudęs vaikščioti ir nebijantis savo ar kolegų teisių ginti G.Dagys Šiaulių Apygardos teisme buvo apkaltintas … piktnaudžiavimu teise. Vėl „sublizgėjo“ gimnazijos samdytas advokatas A.Kazakevičius. Šią situaciją jau vertėtų panagrinėti ir Lietuvos Advokatų tarybai, nes teisininkui mėtytis tokiais kaltinimais, mano nuomone, nevalia. Gintautas Dagys – eilinis pilietis, nebaigęs jokių, juolab aukštųjų teisės mokslų, šioje situacijoje yra silpnesnioji grandis ir ją trūks plyš nori su žeme sulyginti Šiaulių savivaldybės įsteigtos Meškuičių gimnazijos administracija ir gausi biudžetinių bei privačių juristų, samdomų už biudžeto pinigus, komanda. Jei čia kas ir piktnaudžiauja teise, tai ne tasai, kuris nuo tokio savivaldžiavimo ginasi ir gina savo pažeistas teises. Bent civilizuotame pasaulyje tokių dalykų neišgirstum.
Apygardos teisme, kolegijai pasiteiravus apie susitaikymo galimybę, tai atitinkamomis sąlygomis daryti sutiko G.Dagys bei jo gynėja, tačiau Meškuičių gimnazijai atstovaujančių direktorės Sigitos Užkuraitienės bei advokato A.Kazakevičiaus nuomonė buvo kardinaliai priešinga. Nesutikimą mokėti už priverstines pravaikštas A.Kazakevičius motyvavo tuo, kad mokykla ne kokia nors Uspaskicho įmonė, o biudžetinė įstaiga, neturinti daug pinigų. Gynėjas taip įsijautė, kad, manytina, pamiršo, kokius honorarus pats yra gavęs iš tos neturtingos švietimo įstaigos. Sąskaitos už privačių teisininkų paslaugas Meškuičių gimnazijoje jau seniai kelis kartus viršijo G.Dagio prašomų kompensacijų sumas.
Tad Šiaulių Apygardos teisme taikiai susitarti nepavyko. Po vadinamosios susitaikymo pertraukėlės bylos nagrinėjimo posėdyje kalbėjusi gimnazijos direktorė S.Užkuraitienė paaiškino, kodėl ji, kaip ir ankstesnioji vadovė, negalinti sugrąžinti G.Dagio į darbą. „Yra valstybės normatyvai. Direktorė gali laviruoti, tačiau laisvų etatų nei tada, nei dabar – nėra. Buvo sekretorės pareigybė laisva, tačiau ji konkurencinė, jai taikomi specialieji reikalavimai. Išmokos sumokėti neįmanoma, nes lėšos – ne privačios“, – antrino savo advokatui direktorė.
Teisėjų kolegija neatlyžo: gal mokykla vis dėlto rastų galimybę grąžinti G.Dagį į darbą, nes byloje pateiktuose dokumentuose ji rado, kad iš mokykloje turimų 23,63 etatų tėra užimti tik 22,75? Tačiau S.Užkuraitienė buvo kategoriška – pareiškė darbuotojo paslaugų atsisakymą [pagal naująjį Darbo kodeksą – aut.past.] darbdavio valia: „Pastaruoju metu mes iš teismų nebeišeiname. Visi jo reikalavimai atmesti.“
Tačiau G.Dagio šeima tik tris kartus bylinėjosi su Meškuičių gimnazija ir pasiekė dvi pergales, o kiti, anot S.Užkuraitienės, „neišlindimai iš teismų“, buvo mokyklos administracijos inicijuoti prieš kitus profsąjungos narius. Daugelyje jų dalyvavo ir G.Dagys, bet kaip profesinės organizacijos komiteto narys, atstovavęs savo nariams. Juk teismų, darbo ginčų komisijų per tuos kelis metus būta labai daug – laimėtos 9 darbo ginčų komisijos, 2 civiliniai teismai, 2 administraciniai, buvo pradėti, bet neradus nusikalstamos veikos požymių nutraukti 4 ikiteisminiai tyrimai.
Perklausius šios bylos svarstymo įrašą nebelieka abejonių: ir S.Užkuraitienės, ir jos advokato žodžiai vertintini kaip darbuotojo persekiojimas už kritiką ir asmens teisių gynimą. Tiesa, įkaitusią situaciją nesėkmingai bandė švelninti A.Kazakevičius: „Ginto ir jo žmonos bylinėjimasis – tai nėra blogai. Tačiau Gintas pastoviai viskuo nepatenkintas, o mokyklai tai nepriimtina. Tai nevarginkime žmogaus. Požiūriai nesutampa.“
Šiaip jau ramiai ir solidžiai byloje elgusis jauna apelianto G.Dagio advokatė R.Matuliūkštė, išklausiusi S.Užkuraitienės bei A.Kazakevičiaus tiradas apie nesugyvenamą jos ginamojo būdą – jis mat pastebi negeroves ir jas viešina… – tvirtai pareiškė: „Iš pradžių maniau, kad čia nėra diskriminacijos. Dabar gi matau: yra. Palaikau savo ginamojo skundą. Žmogus – profsąjungietis. Gynė teismuose savo ar kolegų teises ir yra nepageidaujamas. O tai jau diskriminacija.“
Šiaulių Apygardos teisme pagaliau išsiaiškinta ir tai, kad pernai vasarą dėl neteisėto G.Dagio atleidimo iš darbo priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas tebėra neįsiteisėjęs, todėl ir skundžiamas. Atleistasis pagal senąjį Darbo kodeksą jau yra gavęs išmokas, tačiau ginčuose dėl grąžinimo į darbą galioja naujasis Darbo kodeksas, o pagal pastarąjį G.Dagiui priklausytų kompensacija už priverstines pravaikštas bei visų teismo išlaidų padengimas.
Pastebėtina, jog ši Šiauliuose nagrinėjama G.Dagio byla yra unikali dar ir tuo, kad nėra susiformavusi vadinamoji Aukščiausiojo teismo praktika. O tai reiškia, kad Saulės mieste sprendžiamas ne vieno silpnesnę padėtį socialinėje hierarchijoje užimančio žmogaus likimas, kai prieš eilinį, tačiau drąsų pilietį yra metama visa turima sunkiasvorė darbdavio amunicija… Ir jis privalo apsiginti ne tik dėl savęs asmeniškai, bet ir dėl kitų tais pačiais bylinėjimosi keliais einančių ir dar eisiančių.
Verdiktas: Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad žemesnės instancijos – Šiaulių apylinkės teisme – byla buvo visiškai neišnagrinėta ir grąžino ją atgal.
Tad jau visai netrukus, birželio 4-ąją – pilietiškasis buvęs Meškuičių gimnazijos sargas Gintautas Dagys ir vėl stos akistaton su Meškuičių gimnazijos administracija bei jos atstovais ir gins savo ir mūsų teisę matyti negeroves ir jas kritikuoti, ir nebūti už kritiką persekiojamiems.
