2025-02-06, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

Iš darbo varoma mokytoja A.G.Astrauskaitė mokyklos nepaliks

Justina GAFUROVA

Neseniai į mokyklą sugrįžusi lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė greitai gali vėl likti be darbo. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės komisija, ištyrusi, kad mokytoja buvo priimta be konkurso. Į situaciją sureagavo net pati švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Mokytojos pusėn stojo nevyriausybinės organizacijos, o pati A.G.Astrauskaitė darbo palikti neketina ir sako, kad mokykla dar nematė jokių tyrimo išvadų.

Astra Genovaitė Astrauskaitė. Vidmanto Misevičiaus nuotr.

Anksčiau Vilniaus „Juventos” gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja dirbusi pedagogė A.G.Astrauskaitė mokyklą prieš kurį laiką paliko savo noru. Tuo metu dėl pandemijos valdymo buvo priimtas sprendimas, kad dirbti pedagogai gali tik pasiskiepiję nuo COVID-19 arba privalėjo testuotis iš savo kišenės.

Tačiau neseniai ji pranešė, kad ketina palikti mitingų organizavimo veiklą nuošalyje ir grįžta mokyti mokinių. Tokia žinia tuojau pat susilaukė aršios valdančiųjų reakcijos. Vienas pirmųjų piktintis ėmė Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius: „Tai gal pabaikim čia visi krūpčioti ir vieną kartą pasakykim – neadekvatus (mano nuomone) žmogus, įtariamas riaušių kurstymu ir organizavimu, nuo jaunų žmonių švietimo turi būti laikomas per patrankos šūvį.”

Į tokią naujieną sureagavo net pati ministrė Jurgita Šiugždinienė, patikinusi, kad turės būti atliktas patikrinimas, nes, ir jos nuomone, tokie pedagogai mokyklose dirbti neturėtų.

Nors viešai gimnazijos vadovė tikino, kad mokytoja priimta su sąlyga, kad politinių įsitikinimų neskleis mokiniams, Vilniaus miesto savivaldybėje buvo sudaryta specialioji komisija šiam atvejui tirti. Kaip vėliau buvo pranešta, A.G.Astrauskaitė į darbą priimta pažeidžiant tvarką, nes nebuvo paskelbtas atrankos konkursas. Tokios išvados buvo pateiktos merui, kuris, kaip buvo skelbiama, turi teisę, bet ne pareigą, atsižvelgiant į išvadas, taikyti mokyklos direktorei drausminę nuobaudą už priėmimo tvarkos pažeidimus ir (ar) įpareigoti direktorę sutartį su mokytoja nutraukti.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius komentavo, kad sprendimą priims pirmiausia vadovaudamasis įsitikinimu, jog „mokytojams turi galioti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai”. Vicemeras Valdas Benkunskas pareiškė, kad mokytoja bus atleista iš darbo, o gimnazijos vadovei bus skirta nuobauda.

A.G.Astrauskaitės pusėn stojo visuomeninės organizacijos. Žmogaus teisių organizacijos pareiškė protestą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vilniaus savivaldybei ir sostinės merui dėl žmonių persekiojimo už pažiūras. Šiame viešame raginime priminta nekaltumo prezumpcija: „Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras atkreipė dėmesį, kad joks asmuo negali būti laikomas kaltu, kol kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 str.). A.G.Astrauskaitės atžvilgiu nėra baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra kaltinama riaušių prie Seimo organizavimu ir provokavimu.”

Žmogaus teisių organizacijos pareiškė protestą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vilniaus savivaldybei ir sostinės merui dėl žmonių persekiojimo už pažiūras.

„Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras nepritaria A.G.Astrauskaitės veiksmams, kuriais prieš keletą metų ji paniekino Lukiškių aikštėję demonstruojamą A.Labašausko „Laisvės kalvos” fragmentą. Lygiai taip pat nepritaria R.Šimašiaus elgesiui, kuriuo jis paniekino kankinių vieta laikomą Lukiškių aikštę, įrengdamas joje pramogų smėlio pliažą. Tačiau nei vieno, nei kito asmens elgesys neleidžia iš jų tyčiotis ar persekioti už pažiūras”, rašoma pranešime.

Pati A.G.Astrauskaitė, kalbinta „Vakaro žinių”, tikino, kad palikti darbo neketina ir sako, kad mokyklos nepasiekė tyrimo išvados. „Ši valdžia savo politiką vykdo per feisbuką. O išvadų gimnazijos direktorė dar nėra gavusi. Tad kol kas ramiai dirbu ir esu patenkinta. Rengiu egzaminui dvyliktokus. Prasidėjus šiam puolimui, direktorė lankėsi mano pamokose ir dėkojo, nes mano pamokos kaip šventės. Dirbu, dirbsiu ir nežadu išeiti.

Nežinau, kodėl gimnazijos direktorė puolama, kad neorganizavo konkurso. Kaip jis gali būti, jeigu nebuvo norinčių nė vieno. Buvo paskelbtas darbo skelbimas, kur talpinami visų miesto mokyklų darbo skelbimai. Direktorė paskambino ir pasiūlė sugrįžti. Daugybėje mokyklų yra pedagogų trūkumas, mokytojų prašoma grįžti net iš pensijos. Mokytojų nėra, švietimo sistema sugriauta. Ar čia tyčia taip daroma, kad sistema pereitų į privačias rankas, tokių kaip Austėja Landsbergienė?” – svarstė A.G.Astrauskaitė.

Visgi, jeigu liktų be darbo, A.G.Astrauskaitė sako, kad savo teises gintų teisme ir jeigu reikėtų, pasiektų netgi Europos Žmogaus teisių teismą.

Jau ruošiant straipsnį, pasirodė žinia, kad Vilniaus „Juventos” gimnazijos direktorė Irina Ignatavičienė gavo savivaldybės raštą, kuriuo raginama pedagogę atleisti iš einamų pareigų. Visgi direktorė tikina kol kas sprendimo nepriėmusi, tai padaryti žada per duotą terminą – 5 darbo dienas.

„Šiandieną iš ryto susipažinau su raštu, kuris vakar buvo jau po darbo išsiųstas. Man duota laiko priimti 5 dienų bėgyje priimti sprendimą. Reiškiasi, laiko yra iki kito ketvirtadienio. Aš dar sprendimo nepriėmiau”, – Eltai teigė I.Ignatavičienė. Gimnazijos direktorė akcentuoja, kad prieš priimant sprendimą „reikia būtinai pagalvoti”.

3 KOMENTARAI

  1. kalba aoie nepriekaistinga reutacija.Juokas pro asaras.Nors, ko cia juoktis .Net juoktis tapo avojinga Lietuvoje.Laikykites ir nepasiduokit gerb.Mokytoja.

  2. A. G. Astrauskaitė jokia nusikaltėlė, kokią valdantieji bando be teismo įrodinėti. Ji turi teisę likti gimnazijos mokytoja.

    • Ji su savo mokiais lankėsi V. Krėvės muziejuje. Pastebėjau, kad mokiniai ją myli ir gerbia – tai iš prigimties mokytoja. Ji yra be teismo kaltinama, todėl jei atleis iš darbo, tiesus kelias iki Europos žmogaus teisių Teismą.

Komentarai nepriimami.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

EBPO tyrimas: Lietuvos suaugusiųjų raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo gebėjimų įgūdžiai

Rezultatai parodė, kad Lietuvos suaugusieji visose trijose srityse surinko mažiau nei EBPO vidurkis, o reikšminga dalis pasižymėjo žemu gebėjimų lygiu.

Mes gyvendami šioje žemėje esame tik nuomininkai

1986 m. vasario 5 d. pas Viešpatį iškeliavo vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų...

Prof. Jonas Grigas. Medžiagos, sukėlę revoliuciją šiuolaikiniame pasaulyje

Šiuolaikinės visuomenės audinys yra susipynęs su medžiagomis, kurios pakeitė pasaulį, padarė pramonės šakų perversmą ir didelę įtaką mūsų...

Arvydas Každailis. KOKS BUS BALTARUSIJOS HERBAS?

Neramina besitęsianti nevykusi ir neprofesionali polemika viešoje erdvėje su baltarusių opozicija internete You Tube svetainėje. Kaip su istoriku...