Žinomo atlikėjo, dainų autoriaus Jurgio Didžiulio sukviesti prie Reformatų sodo pirmadienį rinkosi vilniečiai, kuriems rūpi miestas ir kuriems skauda, kai Vilniaus savivaldybė laidoja Reformatų skverą: medžius, istoriją, pasitikėjimą, viešumą.
Žvakutės Vilniaus viešųjų erdvių „tvarkymui“
Pasak J.Didžiulio, tai ne piketas, ne akcija, tiesiog noras pabūti kartu ir išreikšti skausmą dėl naikinamų medžių, dėl Reformatų skvere išardytų laiptų. Išardytų nepaisant miestiečių, visuomeninių organizacijų raštų, peticijų.
„Kaip ardomas parkas, taip ardomas ir pasitikėjimas Vilniaus savivaldybe“, – sakė J.Didžiulis. – Susirinkome, kad pajustume, jog mes ne vieni su savo skausmu. Kad pasakytume, jog mums rūpi, kad tai, kas įvyko Reformatų sode, buvo neteisinga. Natūralu, kad mums skauda. Jeigu myli miestą – jauti atsakomybę. Natūralu, kad sunku susitaikyti su mero Remigijaus Šimašiaus savivaldybės viešųjų erdvių „tvarkymu“, kai visiems akivaizdu, jog nėra skaidrumo, profesionalumo, rūpinamasi ne visų miestiečių interesais, o tuo, jog „tekėtų“ pinigai. Tai vyksta ne tik Reformatų skvere. Panašių praktikų pavyzdžius matome ir kitur.“
J.Didžiulis sakė neketinąs pasiduoti lietuviškajai „yra kaip yra“ ciniškumo epidemijai. „Aš kartą per savaitę žadu skirti laiko kovai prieš institucionalizuotą korupciją Vilniaus mieste. Kad susipažinčiau, suprasčiau, analizuočiau, ieškočiau, o svarbiausia – galėčiau efektyviai veikti prieš ydingas, tendencingas praktikas, kurios žemina miestą. Tai ne judėjimas, tai ne sąjūdis, tai tiesiog asmeninis įsipareigojimas nelikti abejingam dėl to, kas vyksta mūsų mieste.“
Uždegę žvakutes ir į vienybės ratuką sustoję vilniečiai kalbėjo, jog labiausiai skaudina tai, jog daug kas mieste daroma taip, tarsi žmonės, šio miesto gyventojai, būtų lyg tie medžiai. Tylūs, kuriuos galima nukirsti. Ir jų nuomonę, ir norus. Nesiskaityti su vilniečiais. Ir nieko jiems nepasakoti.
„Miesto dvasia yra ardoma – viskas daroma pagal „euroremontą“, kažkokį standartą, kuris be veido, be dvasios. Vilnius praranda savo veidą“, – kalbėjo susirinkusieji. Ir apgailestavo, jog naikinamos ir uzurpuojamos žaliosios Vilniaus zonos. „Man visiškai nereikalingi modernūs projektai, tokie, kokių pilna Europoje. Turistai atvažiuoja dėl to, kad yra ekskliuzyvas, išsaugota natūrali gamta. O mes čia bandome pamėgdžioti kažkokią Europą, kurioje nebelikę tų dalykų, ką mes esame išsaugoję“, – sakė vilnietė Birutė.
Pašalins dar 48 medžius
Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo darbai, parengus naują techninį projektą, vėl tęsiami – į teritoriją grįžo darbininkai. Grįžo po to, kai buvo atlikti statinių liekanų architektūros tyrimai, užbaigti detalieji archeologiniai tyrimai lietaus nuotekų rezervuarų įrengimo vietose. Tyrinėjimų metu aptikta vertingų radinių – išlikę Reformatų medinės bažnyčios (XVII a. I p.) pamatų fragmentai.
Kaip skelbia savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, tęsiant teritorijos tvarkymo darbus, bus atliktas menkaverčių, ligų pažeistų medžių bei krūmų valymas. To esą reikia siekiant suformuoti naujas teritorijos jungtis ir sodo erdves, padidinti šviesos pralaidumą (dėl per tankiai susodintų medžių žemės paviršiaus nesiekia šviesa), taip sukuriant geresnes sąlygas augti esamiems bei projektuojamiems augalams. Šių darbų metu skvere bus pašalinti 48 medžiai – tai perpus mažesnis šalinamų medžių skaičius, palyginti su pirminiais planais.
Atlikus šiuos darbus, atnaujinamo sodo želdynas bus papildytas naujais želdiniais, papildant sodą įvairesnėmis medžių rūšimis, taip praturtinant atnaujinamą skverą. Centrinė sodo erdvė ašyje tarp Evangelikų Reformatų bažnyčios ir Sinodo pastatų bus įamžinta ir įrengiama speciali erdvė su paminklu „Reformacijos ir lietuviško rašto pradininkams“. Šioje vietoje buvo Reformatų kapinės, kurios sovietmečiu buvo stipriai suniokotos atliekant 1983 m. projekto įgyvendinimą.
Reformatų sodo, kuris nebuvo atnaujinamas apie 35 metus, atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta daugiau kaip 1,7 mln. eurų struktūrinių fondų lėšų, iš kurių 200 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro per 500 tūkst. eurų. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 2 mln. eurų.
