2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Išklausius 2025 m. biudžeto projekto pristatymą

Almantas Stankūnas

Almantas Stankūnas

Galima drąsiai konstatuoti, kad tai rinkiminis biudžetas, skirtas spręsti ne ilgalaikius valstybės tikslus bei problemas, bet pamaloninti rinkėjus.

Vis tik socdemiškas biudžetas konservatorių neišgelbės. Daugeliui į antrus turus išėjusių konservatorių nelemta patekti į Seimą.

Grįžtant prie kitų metų biudžeto projekto gali kilti klausimas kieno sąskaita bus pildomi rinkiminiai pažadai.

Pirmiausia tai bus daroma didinant Lietuvos skolą, kurią mes visi ateityje turėsime sumokėti. Taip pat bus mažinamas PSDF rezervas, be to mažėja kai kurios investicijos, pvz. kelių finansavimas – o kur pažadai pagerinti kelių būklę?!

Ką gi gausime trumpalaikę įtaką ekonomikai, tačiau svarbūs ilgalaikiai valstybės poreikiai paliekami spręsti naujajai valdžiai.

Pristatant kitų metų biudžetą paaiškėjo, kad kitais metais augs valdžios sektoriaus išlaidos ir šis augimas gerokai lenkia numatomą pajamų augimą, t. y. bus didinama valdžios skola. Numatoma, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pasieks net 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Jau ir taip išlaidos palūkanoms mokėti už ankstesnes skolas didėja 83 mln. eurų.

Valdžios sektoriaus skola per 2023 m. išaugo 1,9 mlrd. Eur, arba 7,3 proc. ir 2023 m. pabaigoje sudarė 27,6 mlrd. Eur. Skolos ir BVP santykis padidėjo 0,2 proc. p. ir 2023 m. pabaigoje sudarė 38,3 proc. BVP. Prognozuojama, kad skolai didėjant Skolos ir BVP santykis padidės net iki 43,2 proc. Pagalvokit kas laukia mūsų ateityje.

Deja, bet pristatymo metu paaiškėjo ir gana liūdnos šių metų ekonomikos tendencijos. Tai tarsi patvirtina mano išsakytus nuogąstavimus dėl Lietuvos ekonomikos ateities.

Numatoma, kad vietoj planuoto šių metų biudžeto deficito 1,2 proc. BVP, jis drastiškai didėja iki 2,2 proc. BVP.

Ir ši tendencija manęs nestebina, nes visą kadenciją nebuvo pakankamai investuojama į darbo našumą ir nebuvo jokių ilgalaikių sprendimų, vietoj to buvo vaikomasi trumpalaikės naudos bei prisileista pigios darbo jėgos iš Baltarusijos, Rusijos ir musulmoniškų Vidurio Azijos šalių taip destabilizuojant Lietuvos padėtį.

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Senatvės privilegija

Kai lipant gyvenimo ratu žemyn mūsų pečius slegianti vienos tonos oro masė tampa per sunki ir gravitacija jau...

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kokias šeimas ginti? Atsakymas P. Gritėnui

Nėra rimtesnių problemų? Tai dažnai skambantis pasipiktinimas, kai vėl ir vėl kalbame apie civilinės sąjungos įteisinimą. Išties, keista...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt septintoji (gruodžio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo, štai ir vėl. Prieš šešias dienas ukrainiečiai atakavo agresoriaus kietojo raketinio kuro gamyklą...