Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja Teismų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį teismų sistemos veiksmingumą, atvirumą bei skaidrumą, teismo proceso operatyvumą ir aukštesnę bylų nagrinėjimo kokybę, ir teikia parengtus pataisų projektus viešai konsultacijai.
Šalies vadovas siūlo iš esmės keisti pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą, nustatyti bendras apylinkės teismų, kuriuos sudaro teismo rūmai, veiklos teritorijas ir atitinkamai pakeisti teritorinio teismingumo taisykles, sudaryti prielaidas centralizuotam bylų paskirstymui šiuose teismuose, tobulinti bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teisinį reguliavimą, taip pat įsteigti vieną apygardos administracinį teismą, kuris veiktų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Prezidento požiūriu, šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais. Dėl to atrankos procedūra trunka ilgai, laisvos teisėjų vietos teismuose nėra užpildomos laiku, o Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai tenka vertinti tuos pačius pretendentus į teisėjus keletą ar keliolika kartų per metus.
Šalies vadovas siūlo vykdyti nuolatinę pretendentų į teisėjus atranką į apylinkių ir apygardų pakopos teismus, atsisakant atrankos į atskirus teismų rūmus vykdymo. Taip pat siūloma atsisakyti kaip perteklinio reikalavimo teisėjui dalyvauti atrankoje, kai jis siekia persikelti iš vieno tos pačios pakopos teismo į kitą. Teismo, sudaryto iš teismo rūmų, teisėjų mobilumo jo ribose klausimą siūloma spręsti teismo viduje.
Siūlymas nustatyti bendras teismų, sudarytų iš teismo rūmų, veiklos teritorijas sudaro prielaidas tokiuose teismuose centralizuotai sudaryti kolegijas ir paskirstyti bylas. Visa tai leis užtikrinti tolygesnį darbo krūvį, teismų sistemos žmogiškųjų, materialinių ir informacinių resursų efektyvesnį panaudojimą, visų teisėjų specializacijos galimybes. Taikant atsitiktinės atrankos kriterijų visoms atitinkamame teisme gautoms byloms, būtų sustiprinta ir korupcijos prevencija.
Prezidentas taip pat siūlo atsisakyti išimtinio administracinių ginčų teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ginčų nagrinėjimą skiriant tose teismo patalpose, kurios yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos.
Be to, projektuose siūlomais pakeitimais tobulinamas fragmentiškas ir neišsamus teisinis reguliavimas dėl galimybės rengti teismo posėdžius nuotoliniu būdu, skatinamas teismų procedūrų skaitmeninimas, plečiamas teisingumo vykdymo prieinamumas visuomenei.
Šiuos bei kitus probleminius ir reikalaujančius pokyčių teismų sistemos veiklos aspektus yra pabrėžę tiek teisėjų bendruomenės bei savivaldos atstovai, su kuriais buvo vykdomos plataus masto konsultacijos, tiek ir Valstybės kontrolė teismų sistemos valstybinio audito ataskaitoje.
Prezidentas siekia, kad siūlomos įstatymų pataisos prisidėtų stiprinant visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais, ir tikisi, kad vieša konsultacija dėl Teismų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimo paskatins visuomenę iš naujo įvertinti, koks svarbus yra teismų vaidmuo visuomenės ir valstybės gyvenime.
Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimo projektai paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje. Nuomones ir pasiūlymus taip pat galima teikti iki 2021 m. gegužės 18 d. adresu kanceliarija@prezidentas.lt.
Seimui priėmus šias pataisas, jos įsigaliotų atitinkamai nuo 2022 m. sausio 1 d. (dėl pretendentų į teisėjus atrankos modelio pakeitimo ir teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu) ir 2023 m. sausio 1 d. (dėl bendros teismų, sudarytų iš teismo rūmų, veiklos teritorijos nustatymo ir teritorinio teismingumo taisyklių pakeitimo, Lietuvos apygardos administracinio teismo įsteigimo).
Apie teikiamas pataisas plačiau ČIA
Konstitucijoje parašyta,kadasmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos,turi teisę kreiptis į teismą (30 str.). Lietuvos Respublikos teismai yra LietuvosAukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai (111 str. 1 dalis). Teismas įvykdo (nustato) teisingumą ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu ir109 str.).
Taigi Konstitucija suteikia teisę asmenis kreiptis į visus šiuos teismus ir gauti visų teismų,jų tarpe ir Aukščiausiojo Teismo sprendimą.. Tačiau Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu suteikta teisė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepriimti kasacinio skundo dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų peržiūrėjimo teisės taikymo aspektu, jo nenagrinėti ir nepriimti sprendimo. Tai yra nepriimti sprendimo ir nenustatyti teisingumo. Būtina panaikinti šį CPK straipsnį.