Prieš trisdešimt metų, 1994 m. gruodžio 5 d., Ukraina pasirašė „Budapešto memorandumą“.
Šis dokumentas turėjo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir saugumą mainais už branduolinio ginklo atsisakymą. Memorandumas buvo pasirašytas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste ir Rusija kaip garantais. Ukraina, trečioji pasaulyje pagal branduolinio arsenalo dydį, atsisakė savo ginklų, tikėdamasi, kad šios valstybės užtikrins jos nepriklausomybę ir saugumą.
JAV įtikino Kyjivą perduoti Rusijai branduolinį ginklą, paveldėtą iš SSRS.
Tuometinės Ukrainos vadovai priėmė šį sprendimą, remdamiesi Vakarų pažadais. Branduolinio nusiginklavimo procesas buvo pristatytas kaip žingsnis į taiką ir stabilumą Europoje. Tačiau vėlesni įvykiai, ypač 2014 m. Krymo aneksija ir 2022 m. visapusiška Rusijos invazija, atskleidė, kaip šios garantijos buvo ignoruotos.
Atsargos buvo milžiniškos: apie 1900 branduolinių kovinių galvučių ir 2500 taktinių branduolinių užtaisų.
Tai buvo vienas didžiausių pasaulyje branduolinių arsenalų, kuris galėjo būti lemiamas saugumo garantas Ukrainai. Perdavus šį arsenalą Rusijai, Ukraina neteko strateginės atsvaros ir tapo pažeidžiama.
Ukraina taip pat perdavė Rusijai 575 X-22 raketas, sunaikino jų nešėjus – bombonešius Tu-22M3, o lėktuvus Tu-160 ir Tu-95 perdavė rusams.
Šie ginklai dabar naudojami prieš pačią Ukrainą. Tu-160 ir Tu-95 strateginiai bombonešiai, kurie buvo perduoti Rusijai kaip dalis branduolinio nusiginklavimo susitarimų, pastaruoju metu tapo pagrindiniais įrankiais Rusijos atakose prieš taikią Ukrainos infrastruktūrą.
Žmonės, kurie yra šioje nuotraukoje, sąmoningai ar nesąmoningai yra atsakingi už karą Ukrainoje, jos nukankintus žmones ir sugriautus miestus.
Budapešto memorandumo signatarai ne tik neįvykdė savo įsipareigojimų, bet ir užmerkė akis į Rusijos agresiją. Jų veiksmai ir sprendimai atvėrė kelią Rusijos imperialistiniams planams bei šiandienos katastrofai, kurią išgyvena Ukraina. Šiandien galime kelti klausimą: ar tuometinis pasitikėjimas tarptautine bendruomene buvo klaida, už kurią Ukrainos žmonės moka krauju ir sugriautais miestais?
Istorijos pamoka pasauliui
Budapešto memorandumas tapo skaudžiu įspėjimu visoms valstybėms, svarstančioms nusiginklavimą. Jis parodė, kaip lengvai gali būti pamintos tarptautinės sutartys ir kaip pasaulinės galybės gali nepaisyti savo įsipareigojimų. Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už tarptautinės tvarkos, teisingumo ir pasitikėjimo ateitį.
Taip nutraukiamas melagingas naratyvas, kad branduolinio ginklo atsisakymas atneša taiką – atvirkščiai, Ukrainos atvejis rodo, kad be realių saugumo garantijų tai tampa silpnumo ir pažeidžiamumo simboliu.
Šaltinis Karas Ukrainoje Chronologijos
Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Rusijos parašai ant susitarimų nieko nereiškia – tokia yra Budapešto memorandumo pamoka. Ukraina liudininkė.
Perskaitykite tą memorandumą pirmiausia ir po to spręskite, o ne atvirkščiai.
Kas autorius? Kokiais šaltiniais pasinaudota? Komentuojame nežinia ką? O ar nepasitaiko rašinėlių ir ne politikos temomis, kur akivaizdu, kad pasinaudota kitų straipsniais internete ar knygomis? Saulėlydis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, diskusija apie Budapešto memorandumą jau buvo, visi taškai senai sudėti. Galiu suprasti ukrainiečius, kurie būdami desperatiškoje situacijoje truputi nusišneka, bet kam Nacionaliniam susivienijimui prireikė vėl tiražuoti tas kvailystes? Esu parašęs ne vieną komentarą šia tema, nesinori kartotis, tik galiu priminti, kad Memorandumas – tai ne sutartis ir niekas nieko nepamynė, nes jame nėra jokių konkrečių įsipareigojimų, tik numatyta galimybė kreiptis į JTO tuo atveju, jei Ukrainai būtų grasinama branduoliniu ginklu ir viskas. Tai jokios juridinės galios neturintis dokumentas, nieko nemokantis ir nieko neįspėjantis.
Buvęs Ukrainos prezidentas L. Kravčiukas žurnalistui D. Gordonui pasakojo, kodėl jam buvo labai svarbu nusikratyti branduolinių raketų. Esmė tame, kad branduolinės galvutės turi galiojimo terminą, Ukrainoje jis buvo senai pasibaigęs, profilaktika arba keitimas buvo galimas tik Rusijoje esančioje įmonėje ir tik už labai didelius pinigus.
Iš 6 raketinių armijų, buvusių Sovietų sąjungoje, viena buvo Ukrainoje, raketos buvo nukreiptos į didžiuosius Europos miestus ir NATO objektus, daugiausiai į Italiją, kur buvo sukoncentruota NATO branduolinių ginklų dislokacija, norint nukreipti kitur, reikėjo perprogramuoti, tai buvo galima padaryti generaliniame štabe, esančiame komandiniame punkte Rusijoje. Paleidimo kodai taip pat buvo ten, tik klausimas: kur jas rusai būtų nukreipę?! Gal į Maskvą ar Leningradą?!
Branduolinių raketų nusikratymas pagal Budapešto memorandumą Ukrainai reiškė išsivadavimą nuo labai svarbios Kremliaus priklausomybės, „žingsnis į tikrą laisvę“, kaip sakė L. Kravčiukas. Nuo savęs galiu pridėti, kad ir galimybė siekti narystės NATO bei ES.
⚓
Pagal skirtingus šaltinius Ukrainai atiteko 4 ar 6 strateginiai bombonešiai Tu 160, tik nežinau ar su NK-45, ar su patobulintais NK-74 varikliais, kuriuos ukrainiečių „patriotai“ iš Gynybos ministerijos supjaustė, o variklius pardavė kiniečiams (vieną paliko – stovi aviacijos muziejuje), kaip ir antrą neužbaigtą lėktuvą – gigantą An-225 (Mrija) su visa dokumentacija, įskaitanti ir „know-how“.
⚓
Panašiai pasielgė ir su lėktuvnešiais, kuriuos statė Mikolajevo laivų statykloje: vieną pardavė kiniečiams, kitą supjaustė į metalo laužą amerikonui, kuris pažadėjo 500$ už toną, o kai supjaustė, pasakė, jog mokės tik 100$ už toną. Tik raketinis kreiseris „Ukraina“ (toks pat kaip ir „Moskva“, kurį paskandino) vis dar stovi Mikolajeve (97% baigtumo), nes dėl kainos nesutarė: Kremlius siūlė 4 mln. $, Ukrainos „patriotai“ reikalavo – 8 mln. $.
Vogimas ir kyšių ėmimas turi savo kainą, o ne nusiginklavimas, tai turėtų būti pamoka tiek Ukrainos „patriotams“, tiek ir šios Teritorijos „vincukams“, darantiems biznius su ministrų portfeliais!
P. S.
Įdomu ar V. Sinica skaito ką nors apie politiką, ar tik rašo apie nacionalizmo „dorybes“, nes Tiesos.lt svetainėje buvo tiražuojamos nesąmonės apie Budapešto memorandumą, dabar persikėlė čia.
..”Pagal skirtingus šaltinius Ukrainai atiteko 4 ar 6 strateginiai bombonešiai Tu 160…ukrainiečių „patriotai“ iš Gynybos ministerijos Tu-160 supjaustė, o variklius pardavė kiniečiams..”
Tu-160 istoriją „truputį supaprastinai”
Yra parašyta, kad iš viso Tu-160 buvo pagaminta 35vnt., iš jų 27 buvo serijiniai, 8 buvo „prototipai”.. 1991 metais buvusią Ukrainos teritorijoje TSRS kariuomenę pervedė Ukrainos žinion. Iki 1992 vasario Ukrainos Černygovo srityje bazavosi Rusijos 19 Tu-160, tokiu būdu Rusija neteko trečdalio strateginių lėktuvų. Tuo pat metu Ukraina prisijungė prie TSRS ir JAV sudarytos sutarties dėl „strateginės ginkluotės mažinimo”, pagal kurią iki 2001 metų Ukraina įsipareigojo sunaikinti sunkiuosius strateginius bombonešius TU-160 ir TU-95MC. Toliau sekė įvairios sutartys, šių lėktuvų „utilizavimo” JAV finansavimas. 1999 metais 3 Tu -160 (Numeriai 10;11;12)atsarginėms dalims „nupirko” JAV projektui su Rusija, iš Tu- 160 padaryti platformą leisti palydovus… Šio projekto buvo atsisakyta.. Šauniaisiais devyniasdešimtaisiais Rusija siūlė išpirkti strateginius bombonešius ir šių lėktuvų buvusios infrastruktūros įrangą.. 1993 metais Rusija pasiūlė 3 milijardus dolerių, dvigubai daugiau nei buvo Ukraina įsiskolinusi Rusijai už dujas. 1994 metais Ukraina pasiūlė parduoti už 8 milijardus dolerių.. Paskutinėje bombonešių apžiūroje 1995 metais iš Ukrainos turėtų strateginių bombonešių skraidyti buvo tinkami tik 15 proc. buvusių lėktuvų. 1999 metais buvo siūloma Ukrainos 11 Tu-160 ir Tu-95MS apkeisti į 11 Rusijos karinių transporto lėktuvų Аn-22 и Аn-124. 1998 metais balandžio mėn. Ukrainos saugumo taryba priėmė galutinį sprendimą sunaikinti Tu-160 ir Tu-95MS. 1998 lapkričio mėn. Ukraina supjaustė 2 Tu-160. 1999 rugsėjo mėn. Uraina su Rusija pasirašė sutartį pagal kurią 8 ТU-160, 3 ТU-95МС, 575 sparnuotos raketos Х-55СМ ir oro uostų įranga buvo įskaičiuota kaip 285 milijonų dolerių skolos už dujas padengimas.. Paskutiniai Tu-160 į Rusiją atskrido 2000 vasaryje.. 2000 Ukraina derėjosi su Rusija už skolas įsiūlyti dar 3 ТU-160 ir 7 Тu-95МС, siūlė net gi naujai pagamintus 4 Tu-95MC ir 80 šiems lėktuvams pagamintų sparnuotų raketų.. 2001 vasario mėnesį Ukrainos Priluke buvo utilizuotas paskutinis TU-160 , kurio borto Nr.32. Ukraina už skolas Rusijai įsiūlė didesnę dalį turėtų lėktuvų, viso 19 lėktuvų…
Esu minėjęs, kad NS intelektualumas silpnas, bet kai kam tai yra visiškai neįsivaizduojama, nesuvokiama, nes taip tiesiog būti negali!
Anglija, Amerika ir Rusija yra amžini sąjungininkai – jie be viens kito nebūtų tuo, kuo yra. Be šios mirtinos sąjungos nebūtų įveikti: Napoleonas (Prancūzija) ir Vokietija per du pasaulinius karus. Vokietijai supartalinti prireikė net dviejų pasaulinių karų, Lenkija pasirinkus kuo?
pilna tokių buvo vyriausybėje
dabar dar daugiau bus, kurie sakys: ruskiais reikia pasitikėti – jie mūsų kaimynai
(jie mūsų piliečiai – Landsbergis suteikė – nors nemoka nei žodžio lietuviškai ir kasdien šika ant Lietuvos)
„Prieš trisdešimt metų, 1994 m. gruodžio 5 d., Ukraina pasirašė „Budapešto memorandumą…Ukraina, trečioji pasaulyje pagal branduolinio arsenalo dydį, atsisakė savo ginklų, tikėdamasi, kad šios valstybės užtikrins jos nepriklausomybę ir saugumą…”
Lansberginio durnių laivo „guru” nepavargsta vietos runkleliams ” ant ausų kabinti makaronus”.. Trijų komunistinių „slaviškų brolių”, Rusijos Jelcino, Baltarusijos Šuškevičiaus ir Ukrainos Kravčiuko po Baltarusijos Belovežo girioje baliaus ir „memorandumo” paveldėtas TSRS Ukrainos teritorijoje dislokuotas branduolinis arsenalas, kuriuo šiandieniniai banderchalopai pasakojimai, kad šio arsenalo pagalba „būtų apsigynę” nuo ruso, yra skirti, kurie neturi supratimo kaip tokie „reikalai” vyksta.. Sovietijos teritorijoje dislokuotas tuometinis branduolinis arsenalas buvo programuojamas ir valdomas tik iš Maskvos.. Jei būtų pasisekę kažkokiu būdu paleisti tuometinį Ukrainos paveldėtą branduolinį arsenalą, jis būtų skridęs ir sprogęs kur būtų „paprašiusi” Maskva… Lygiai tokia pati situacija yra su Ukrainai duotais papyškinti JAV „Atacams”, kurie pykštelna, kai juos atitinkamai paruošia JAV specialistai, jų skridimą į taikinius užtikrina kita JAV įranga..
Į beviltiškų runkelių klausimą -„Šiandien galime kelti klausimą: ar tuometinis pasitikėjimas tarptautine bendruomene buvo klaida, už kurią Ukrainos žmonės moka krauju ir sugriautais miestais?”- atsakymas yra daugiau nei aiškus. Po pavykusio JAV organizuoto ir finansuoto Maidaninio perversmo, JAV reikėjo „patarti” laikytis Putino Donbasui primestų susitarimų Minskas1 ir Minskas 2, ir JAV būtų su savo NATO-u šeimininkavusi Ukrainoje su visu Donbasu, išskyrus kurį laiką Krymo pusiasalį.., kol Punas išeis „liū lia liū lia”…, ir valdžią perims naujas gorbačiovas ar jelcinas, kurių minios valakiojasi vakaruose, o ir Rusijoje yra tokių „veikėjų”nemažai užsimaskavusių…
Dar. Jei rašote apie Memorandumą, tai įdėkite jo originalų tekstą ir išnagrinėkite dokumentą pastraipsniui, jei, labai atsiprašau, tą gebate.
Klausimas straipsnio autoriui, kuris kažkodėl nenurodytas: ar skaitėte Memorandumo originalų tekstą?
O pats ar skaitei Miterano testamentą šiuo klausimu, a?
Ne, neskaičiau, bet memorandumą perskaičiau.
Būtų pagirtina iš Jūsų pusės, jei dar ir savo išvadą pridėtumėte.
Išvada? Tegu kiekvienas ją sau pasidaro, prieš tai išnagrinėjęs memorandumo tekstą.
Ir padarė karą neišvengiamu, o tai didelis nusikaltimas pagal Hagos konvencijas.
Lankiausi Hagoje daug kartų, bet konvencijos ten nepastebėjau. Pradedant homo erectus laikais, visos konvencijos yra tik raštai ir nieko daugiau.
..pritariu minciai,kad ukrams skubiai reik pasigaminti abonnnnnba…
Popierius, kurį visi Didieji pasirašė ir užmiršto, staiga įgavo aukso vertę : ŽIŪRĖKITE! Ukraina dabar iš jo didelė nauda.