Danas NAGELĖ
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl Rolando Pakso įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas ketina Lietuvos atžvilgiu priimti rezoliuciją, kad Lietuva pagaliau įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų R.Pakso teises būti renkamam Seimo nariu. Jei tokia rezoliucija būtų priimta, tai būtų didžiulis smūgis Lietuvos prestižui.
Vakar Vyriausybei pateikta Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolinos Bubnytės ataskaita, kurioje pranešama, kad Lietuvos atžvilgiu gali būti pirmą kartą šalies istorijoje priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija.
„Tai reikštų, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje“, – akcentuoja K.Bubnytė.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad dėl R.Pakso teisių atkūrimo Europos Tarybos Ministrų Komiteto Žmogaus teisių komisija birželį planuoja surengti viešus debatus. Europos Žmogaus Teisių Teismas dar 2011 m. pradžioje priėmė sprendimą, kad draudimas buvusiam prezidentui R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Seime kelis kartus buvo rengiami svarstymai dėl R.Pakso teisių atkūrimo, tačiau balsavimai patirdavo fiasko, nes esą neužtekdavo balsų. O jų neužtekdavo, nes konservatoriai, dalis liberalų „balsuodavo kojomis“ – balsavimą iš viso ignoruodavo.
Beje, kad Lietuva turi atkurti R.Pakso teises, akcentuoja ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismas, bet ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas. Lietuvai pateikti ir keli Europos Ministrų Tarybos reikalavimai. Viename jų, surašytame pernai kovą, netgi buvo nurodyta konkreti data (2016 m. liepos 15-oji), iki kada Lietuva privalo atsakyti, kaip bus užtikrintos R.Pakso teisės dalyvauti artimiausiuose Seimo rinkimuose 2016 m. spalį. Lietuva visus tarptautinius dokumentus ignoravo.
Vytautas Rubavičius, filosofas, publicistas:
Lietuva šiuo atžvilgiu negražiai atrodo ne tik Europos, bet ir Lietuvos kontekste. Juk ir mūsų teismai R.Pakso „kaltės“ dydį sumažino iki minimumo, Aukščiausiasis Teismas panaikino beveik visus kaltinimus ir pagal tą sumažėjimą dabar turbūt net nebebūtų galima priimti sprendimo dėl apkaltos. Antras dalykas – nevykdydami Strasbūro teismo sprendimo, atrodome kaip Rusija. Mūsų vidiniai politiniai interesai kažkodėl svarbesni už Lietuvos orumą, prestižą, įvaizdį, kuriam tikrai kenkiama, nes R.Pakso atvejis europiniu lygiu svarstomas jau ne vienus metus. Mes save laikome demokratine valstybe, tačiau kai mums ta demokratija nenaudinga, tai jos nesilaikome. Didžiausia dėmė dėl to krenta ant tų partijų, kurios R.Paksą aršiausiai puolė ir puola – ant konservatorių, liberalų. Jiems labai tiko Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad R.Paksui reikia uždrausti kandidatuoti į Seimą iki gyvos galvos. Kitaip tariant, tam tikrai teisių daliai paskelbė mirties nuosprendį. Man jau tada atrodė, kad toks sprendimas visiškai kertasi su europine teise.
Kitų Europos valstybių gyventojams R.Pakso atvejis turėtų atskleisti, kad Lietuvoje apskritai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Jei mes nepaisome tokio europinio rango politiko – o jis toks ir yra, patinka tai ar nepatinka, – tada apie kokias paprasto žmogaus teises galime kalbėti? O tai, kad savo žmonių teisių nepaisome, yra kasdieninė praktika. Pasižiūrėkime kad ir į tuos atleidimus iš darbo be kompensacijų, kai priverčiama išeiti savo noru, ir pamatysime, kad nesilaikome savo pačių priimtų įstatymų. Algirdas Butkevičius, kai buvo premjeras, kaip argumentą naujam Darbo kodeksui pasakė, kad juk vis tiek kodekso niekas nesilaiko. Vadinasi, valstybė nusišalina nuo įstatymų laikymosi priežiūros ir savo piliečių atžvilgiu elgiasi ne kaip valstybė, o kaip kažkokia savo interesus ginanti korporacija. Politikai, rūpindamiesi tik savo interesais, kenkia valstybei, o pasekmės guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Už tai gresia ir finansinės sankcijos. O visi valstybės įsipareigojimai dengiami mokesčių mokėtojų pinigais. Jei politikai, pasinaudodami valstybe, siekia savo interesų, tai savo interesus apmoka biudžeto pinigais. Kitaip tariant, mokėsime už vidines politines kovas, intrigas.
Grubiai susidorota su R. Paksu. Ir ypač susitepė sąžinę Konstitucinio Teismo teisėjai, užkasdami gyvą žmogų. Daug žmonių suprato, kad R. Paksas ne koks prezidentas, bet nebūtų paržūdęs Lietuvos per 4 metus.
Snoro banko indelninkai kurie turi neisigaliojusias obligacija taip pat neatgauna pinigu nors teismas pritese ir nurode lietuvai atiduoti kaip indeli , bet Lietuva elgiasi kaip jai geriau.Lietuvos auksciausias teismas matomai paprasius Vasiliauskui prieme savo sprendima, tai kur yra Lietuvoje tiesa?
O tai Lietuvoj paprastas žmogus turi kažkokias teises ? Lietuvoje paprastiem žmogeliam galioja tik baudos , bausmes ir pinigines baudos.
EŽTT yra pasisakęs, apibendrinęs padėtį dėl žmogaus teisų. Paprastai valstybės siekia užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, tačiau pareigūnai, o Lietuvoje tai politinių partijų skirti, suprantama ne už ačiū pareigūnai tų teisių nepaiso ir dažnai pažeidinėja. Dažnai, turėti reikšti, Lietuvoje pastoviai pažeidinėja. Tokie žmogaus teisų, sakyčiau masiniai pažeidimai veda Valstybę prie demokratinių pagrindų praradimo ir tuo pat metu formuojasi politinių partijų diktatas žmogui, kuris veda prie politinių partijų diktatūros. Kadangi LT Konstitucinio teismo teisėjai skiriami politinių partijų, Seimo narių, Seimo pirmininko, paprastai valdančios politinės partijos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas taip pat skiriamas Seimo. Tai visiems suprantama, kad LR Konstitucinis teismas gali tarnauti politinėms partijoms, todėl ir gauna užduotis keisti LR Konstituciją kokia nori kryptimi, kurti demokratines ar antidemokratines normas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, priėmė nutartį, pagal kurią Pakso teisės buvo pažeistos uždraudžiant jam balotiruotis į renkamus organus, kur reikalinga prisiekti Lietuvos Respublikai pradedant eiti pareigas. Pasak LR Konstitucinio teismo, to reikalauja Lietuvos konstitucija. Rezultate gaunasi, kad dabartinės redakcijos Lietuvos konstitucija suponuoja galimybę pažeisti žmogaus teises. Gaunam absurdą.
Problema turbūt ta, kad Konstitucijoje nėra nurodyta, jog dabar prisiekti bus draudžiama visą gyvenimą. Net ir nusikaltėliui baudžiamasis teistumas po tam tikro laikotarpio baigiasi. Kita dalykas rinkėjo teisė yra tikėti arba netikėti kartą testu žmogumi. Štai rinkėjai nesibaimina, kad liberalų partijos nariai bemaž visi yra specliudytojai kyšio ėmimo byloje….