Aurimas Merkys
Mums kentėti laiko liko labai nedaug. Švedai jau „mėgaujasi“ savo svajone. Tiesa, visuomenei šios svajonės virto košmaru. Bet nieko nepadarysi, už tai kartais tenka ir sumokėti.
Švedų „malonumai“ laukia ir mūsų, jei tik pavyks įgyvendinti Seimo aprobuotą projektą „Vilnius – milijoninis miestas. Išmanusis Vilnius“. Jo autoriai – Liberalų sąjūdis, Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, kuris teigia, kad teisiniai aspektai jau suderėti ir priimti Seimo rezoliucijoje dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo. „Dabar reikia imtis veiksmų – įgyvendinti tai praktiškai. Iššūkių laukai daug, bet ir galimybės be galo viliojančios“, – sako jis.
„Kad taip staiga pasidarytų milijonas gyventojų, turi įvykti kokie nors įvykiai, kurių dabar mes nematome prieš akis“, – sakė Vilniaus universiteto docentas demografas Daumantas Stumbrys.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas, matyt, suvokia, kuo rizikuoja, už tai trypčioja, drąsindamasis, kad milijonas gyventojų tai dar tik emocinis atskaitos taškas. Bet iš esmės dabartinė valdžia šiai avantiūrai neabejotinai pritaria. Tai matyti vienas po kito jos rengiamuose renginiuose, kurie aptakiai vadinami diskusijomis, nes sprendimas Lietuvos sostinę paversti imigrantų miestu, seniai yra įtvirtintas jų galvose. Skaitytojai tuo gali įsitikinti susipažinę su vienu iš tokių „diskusijų“ vaizdo įrašu publikacijoje „Lietuvos vizionieriai ketina įkurdinti Vilniuje apie 0,5 mln. migrantų“.
Tuo tarpu portalas DELFI.LT publikacijoje „Tai, kas vyksta Švedijoje, jau gąsdina ir kaimynes“, skelbia apie nuolat prastėjančią padėtį Švedijoje ir jos visuomenę apėmusį susirūpinimą dėl istorijoje dar nepatirto nesaugumo (žemiau).
Praėjusią žiemą Christeris Nersundas leido laiką savo namuose prie ežero Norvegijos Moso miesto pakraštyje, kai vieną vakarą išgirdo šūvius. 38 metų reklamos vadybininkas Ch. Nersundas iš pradžių pagalvojo, kad tai buvo automobilio avarija. Tačiau pamatęs, kad netoliese esančios sporto salės ir parko link skuba greitosios pagalbos automobiliai, suprato, kad įvyko kažkas rimtesnio.
Kitapus ežero švedų gangsteriai susekė vieną konkurentą ir bandė jį nužudyti, rodė policijos pranešimai. Vos už kelių metrų vaikams žaidžiant rankinį, kraujuojantis vyras buvo paliktas gulėti ant sniego. Jis buvo nugabentas į ligoninę ir galiausiai išgyveno. Dėl šio užpuolimo Švedijoje buvo suimti trys asmenys. Jie buvo išduoti Norvegijai ir tebėra sulaikyti, rašo „Politico“.
„Manęs taip lengvai neišgąsdinsi, – sakė Ch. Nersundas. – Tačiau tai, kas įvyko tą vakarą, sukrėtė čia gyvenančius žmones“. Gaujų nusikalstamumas yra didžiausias politinis iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria Švedijos vyriausybė. Vien šiais metais per 195 susišaudymus ir 72 sprogimus buvo nužudyta 30 žmonių. Tai visoje Švedijoje pakirto piliečių saugumo jausmą. Šaudynės Moso mieste buvo pirmasis ženklas, kad Švedijos vidaus krizė persimeta į kaimynines valstybes.
Buvusi Norvegijos teisingumo ministrė Sylvi Listhaug paragino savo šalį neprarasti budrumo ir nenuslysti ten, ką ji pavadino „švediškomis sąlygomis“. Norvegijos policija įtaria, kad sprogimas, nugriaudėjęs netoliese esančiame Driobako mieste, taip pat buvo švedų gaujų darbas. Ji mano, kad švedų narkotikų gaujos, pastaruoju metu išplėtusios savo operacijas, dabar vykdo veiklą visose 12 Norvegijos policijos apygardų. Danų teisėsauga taip pat praneša apie didėjantį švedų nusikaltėlių srautą į Daniją ir pastebi, kad daugelis jų yra labai jauni. Rugsėjo pradžioje Danijos policija dviem švedų paaugliams pateikė kaltinimus pasikėsinimu nužudyti, ir teigė, kad juos nusamdė tarpusavyje bendradarbiaujančios švedų bei danų organizuoto nusikalstamumo grupuotės. Policija pažymėjo šiuo metu tirianti maždaug 25 panašias bylas.
Nepilnamečius užverbuoja gaujos, kad jie puldinėtų vieni kitus
„Nepilnamečius užverbuoja gaujos, kad jie puldinėtų vieni kitus“, – neseniai žurnalistams sakė Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas. „Kas vyksta kitoje Zundo pusėje?“ – klausė jis, galvoje turėdamas Daniją ir Švediją skiriantį sąsiaurį. Švedijai, kuri ilgą laiką buvo laikoma Europos socialinio stabilumo bastionu, sulaukti kritikos iš savo kaimynių yra šokiruojantis ir žeminantis įvykių posūkis. Saugumo padėtis Švedijoje gali pakenkti šalies reputacijai tiek viduje, tiek užsienyje, teigia apžvalgininkai. „Švedijai tai yra nemalonu ir atrodo siaubingai“, – dar praėjusį rugpjūtį sakė Švedijos nacionalinio radijo SR politikos apžvalgininkas Fredrikas Furtenbachas. Rugpjūčio pabaigoje Danijos vidaus reikalų ministras P. Hummelgaardas pasikvietė į Kopenhagą Švedijos teisingumo ministrą Gunnarą Strommerį skubių derybų.
Po susitikimo G. Strommeris pripažino, kad susirūpinimas dėl Švedijos nusikalstamų grupuočių įtakos kaimyninėms šalims yra pagrįstas ir kad Švedija turi dėti daugiau pastangų, kad užkirstų kelią šiai problemai nuo pat šaknų. Švedijos centro dešiniųjų vyriausybė, kuri 2022 metais atėjo į valdžią remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, žadėjo įgyvendinti tai, ką vadino „paradigmos pokyčiais“ kovoje su nusikalstamumu. Ji sugriežtino bausmes už šaudymo nusikaltimus ir svarsto galimybę sumažinti amžių, nuo kurio nusikaltėliai galės būti laikomi atsakingais už savo veiksmus. Ji taip pat įvedė naują sustabdymo ir apieškojimo zonų sistemą. Tačiau šios priemonės dar nedaro rimto poveikio, o susišaudymai ir sprogdinimai, nukreipti prieš gaujų narius ir jų šeimas, tęsiasi – tiek Švedijoje, tiek užsienyje.
Pastaraisiais mėnesiais švedų gangsteriai krito nuo savo konkurentų iš Bosnijos, Turkijos bei Irako kulkų. Rugsėjo pradžioje kalbėjusi Švedijos socialdemokratų opozicijos lyderė Magdalena Andersson sakė, kad vyriausybei „trūksta plano“, kaip užkirsti kelią gaujoms verbuoti naujus narius. Policija įtaria, kad lapkričio 28 d. išpuolis Moso mieste prasidėjo nuo žinutės, kurią, likus kelioms valandoms iki šaudymo, įtariamieji išsiuntė aukai – trisdešimtmečiui švedui, nurodydami laiką ir susitikimo vietą… pasigirdo šūviai…
Daugiau apie tai: Delfi.lt
