Italijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį pritarė naujam vyriausybės susitarimui su Albanija dėl migrantų apgyvendinimo jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu. Tai kertinis premjerės Giorgijos Meloni pastangų pasidalyti migracijos naštą su likusia Europa aspektas.
Pasiūlymas, kuriam Atstovų rūmai pritarė 155-115 balsais (du parlamentarai susilaikė), dabar keliauja į Senatą, kuriame G. Meloni dešiniosios jėgos taip pat turi tvirtą daugumą.
Meloni ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama praėjusį lapkritį paskelbė apie novatorišką iniciatyvą, pagal kurią Albanija dvejuose centruose metus priglaustų iki 36 000 migrantų, o Italija paspartintų jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.
Italija jau seniai siekė, kad kitos Europos Sąjungos šalys parodytų konkrečius solidarumo gestus ir padėtų jai susitvarkyti su dešimtimis tūkstančių kasmet atvykstančių migrantų. Albanija tikisi prisijungti prie bloko, o Italija aktyviai remia jos siekį.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pritarė šiam susitarimui kaip svarbiai iniciatyvai ir būtino nestandartinio mąstymo sprendžiant migracijos problemą vaisiui.
Tačiau žmogaus teisių grupės išreiškė susirūpinimą, kad Italija nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų, o Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pareiškė, kad dėl šio susitarimo migrantai gali netekti svarbių žmogaus teisių garantijų ir pratęsti jų kančias. Ataskaitoje ji teigė, kad tai yra „ad hoc eksteritorinis prieglobsčio režimas, kuriam būdinga daug teisinių dviprasmybių“.
Italijos centro kairioji opozicija pavadino šį susitarimą brangiai kainuojančia propagandine priemone prieš birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir gėdingu siekiu paversti Albaniją Italijos „Gvantanamu“.
Trečiadienį patvirtinto susitarimo tekste teigiama, kad per penkerius metus Albanijoje pastatyti centrus, juose įdarbinti darbuotojus ir įdiegti nuotolinės patikros procesus Italijai kainuos beveik 600 mln. eurų; opozicija teigia, kad šiuos pinigus būtų galima geriau panaudoti jau esamiems Italijos migrantų apdorojimo centrams stiprinti.
Demokratų įstatymų leidėja Laura Boldrini, buvusi JT pabėgėlių agentūros Italijoje atstovė spaudai, teigė, kad šis susitarimas daugiausia buvo Meloni vyriausybės viešųjų ryšių kampanija, kuria siekiama sudaryti Italijos rinkėjams įspūdį, kad migrantai nebeatvyksta į Italiją.
Ji ypač kritikavo išankstinę patikrą, kurią migrantai atliks jūroje Italijos laivuose, siekiant nustatyti, kas iš jų laikomi „pažeidžiamais“, įskaitant nelydimus nepilnamečius, nėščias moteris, taip pat prekybos žmonėmis ir išprievartavimo aukas. Šie žmonės galėtų būti gabenami į Italiją, kad jų prieglobsčio bylos būtų nagrinėjamos čia, o ne nuotoliniu būdu Albanijos centruose.
Įstatymų leidėja Augusta Montaruli iš Meloni partijos „Italijos broliai“ teigė, kad visos teisinės garantijos, susijusios su prieglobsčio prašymais, bus suteiktos migrantams laivuose, o vėliau – Albanijos centruose, kuriuos jie galėtų gauti Italijoje.
Ji gynė šį susitarimą kaip svarbią dalį bendros vyriausybės migracijos politikos, kuri apima ir susitarimą su Tunisu dėl legalios migracijos palengvinimo ir platų Afrikos vystymosi projektą.
Nors per metus į Albaniją gali būti siunčiama tik 36 000 migrantų, ji teigė, kad sandoris vertas išlaidų, nes jis leis Italijos migrantų tvarkymo centrams dirbti geriau ir greičiau, kad jie galėtų patikrinti kandidatus į galimą prieglobstį ir nebūtų perkrauti. Praėjusiais metais į Italiją laivais atplaukė beveik 160 000 migrantų, kurių dauguma išplaukė iš Tuniso arba Libijos.
„Albanija nedaro nieko daugiau ar mažiau nei tai, ką Europos valstybės narės turėjo padaryti su Italija“, – sakė ji.
Albanijos konstitucinis teismas gruodžio mėnesį sustabdė šio susitarimo ratifikavimą, kol bus išnagrinėtas jo konstitucingumas, tačiau A. Rama sakė esąs įsitikinęs, kad teismas nenustatys jokių pažeidimų. Šią savaitę teismas atidėjo kitą svarstymo posėdį iki sausio 29 d., kad galėtų išnagrinėti papildomus su byla susijusius dokumentus.
