LENKIJA:
Lenkijos teisingumo ministras pagrasino nebemokėti įmokų į ES biudžetą. Taip pat, Zbigniewo Zöbro nuomone, Varšuva turėtų vetuoti Briuselyje priimtus sprendimus – jei ES atims iš Lenkijos finansavimą ir toliau darys spaudimą teismų sistemai. Šiuo metu galioja du Europos teismo sprendimai Lenkijai. Viena po kitos Varšuva turi sumokėti milijono eurų baudą per dieną, o kita – 500 tūkstančių eurų baudą per dieną. Abi nuobaudos buvo skirtos už nepaklusnumą europiniams sprendimams – dėl Lenkijos anglių kasyklos uždarymo ir Aukščiausiojo Teismo drausmės kolegijos likvidavimo.
PIETŲ KORĖJA:
Pietų Korėjos prezidentas Mun Čže Inas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, Kinija, Šiaurės Korėja ir Korėjos Respublika „iš esmės“ sutinka oficialiai paskelbti 1950–1953 m. Korėjos karo pabaigą, pranešė BBC News.
VOKIETIJA:
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Feser pasisakė už griežtesnį „Telegram Messenger“ turinio reguliavimą, siekiant kovoti su neapykantos kurstymu, raginimais smurtauti ir agitacija internete.
VOKIETIJA:
Ketvirtoji vakcinos dozė bus reikalinga 2022 m. vasarą arba rudenį. Eksperto teigimu, dabartinis skiepas Vokietijoje nebus galutinis. Nepaisant aktyvios vakcinacijos kampanijos Vokietijoje, nei dviejų, nei trijų koronaviruso vakcinos dozių nepakaks visiškai apsaugai. Tuo įsitikinęs Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos vadovas Ulrichas Weigeldtas. Šeštadienį, gruodžio 11 d., praneša Die Welt.
PASAULIS:
Pirmaujantys pasaulio centriniai bankai nesutaria, nes vieni siekia kovoti su augančia infliacija, o kiti ir toliau palaiko paklausą, ir panašu, kad 2022 m. šis skilimas dar padidės. Skirtumai bus visiškai atskleisti šią savaitę, kai galutinius sprendimus 2021 m. priims JAV Federalinis rezervų bankas, Europos centrinis bankas, Japonijos bankas ir Anglijos bankas, kurie kartu yra atsakingi už pinigų politiką beveik pusėje pasaulio. ekonomikų. Jie yra tarpe 20 centrinių bankų, kurie susitiks šią savaitę.
RUSIJA:
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad jei NATO ir JAV nereaguos į Rusijos reikalavimą suteikti saugumo garantijas, bus karinis atsakas.
IRANAS:
Iranas kasdien deportuoja iki 4000 pabėgėlių iš Afganistano atgal į savo tėvynę.
BALTARUSIJA:
Bruzgiuose liko apie 800 migrantų – praneša Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas. Lapkričio pabaigoje pasienio kontrolės punkte buvo keli tūkstančiai pabėgėlių. Daugelis jų grįžo į tėvynę.
VOKIETIJA:
Bundestagas nurodė, kad „Nord Stream 2“ nebus paleistas anksčiau nei 2022 m. rugsėjo mėn. „Šiai dienai šis klausimas neaktualus“, – sakė Laisvosios demokratų partijos Bundestago frakcijos vadovo pavaduotojas Alexanderis Lambsdorffas (partija yra naujosios Vokietijos vyriausybės dalis).
NIGERIJA:
Nigerija sunaikins apie 1 milijoną koronaviruso vakcinų dozių, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, skelbia „Reuters“.
PASAULIS:
PSO mano, kad padidės hospitalizacijų ir mirčių nuo Omicron padermės skaičius.
RUSIJA:
Valstybės Dūma antrajame svarstyme pritarė evakuacijos įstatymo projektui, kuris įpareigoja gyventojus, paskelbus teritorijoje ypatingą padėtį ir gavus pirmąjį valdžios reikalavimą, evakuotis iš gyvenamos teritorijos.
AUSTRIJA:
„Nord Stream 2“ yra europinis projektas, jis negali būti naudojamas kaip spaudimo priemonė Rusijai – sakė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris. Jis tikisi, kad dujotiekis bus paleistas greitai.
PSO:
Po koronaviruso pandemijos žmonija susidurs su dar didesniais iššūkiais, tokiais kaip skurdas, badas, nelygybė, ligos ir klimato kaita, gruodžio 13 d., kalbėdamas Ženevoje, per pasaulinę sveikatos stiprinimo konferenciją sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adanas Ghebreyesusas.
UKRAINA:
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo tik 6% 2014–2019 metais planuotų ginklų tiekimo. Tik 13% 2014–2020 metais gautų ginklų buvo sukurti Ukrainos kariuomenės užsakymu. Visa kita – užsienietiškos arba Ukrainos įmonių produkcijos pirkimas iš turimos prekių nomenklatūros ir dažnai ne tai, ko reikia kariuomenei.
VOKIETIJA:
Dar Angelos Merkel vyriausybė blokavo ginklų tiekimą Ukrainai. Tarp jų – 90 jau apmokėtų amerikiečių gamybos snaiperinių šautuvų Barrett M82 ir 20 EDM4S-UA UAV atsakomųjų prieš bepiločius lėktuvus priemonių iš Lietuvos. Per rugpjūtį įvykusį Merkel ir Zelenskio susitikimą buvusi kanclerė Ukrainos prezidentui pasakė, kad tiekimo „neatšaldys“.
PASAULIS:
„The Lancet“ (garsus medicininis leidinys) įvertino COVID-19 sergančių pacientų apsauginio imuniteto lygio tyrimų rezultatus. Daugybė epidemiologinių ir klinikinių tyrimų, daugiausia dėl Delta padermės atvejų, parodė, kad pasveikusiems nuo COVID-19 tikimybė užsikrėsti pakartotinai sumažėja 80–100%. Tik 0,7% pirmą kartą pasveikusiųjų užsikrėtė antrą kartą, tik 0,03% buvo paguldyti į ligoninę ir tik 0,01% mirė.
JAV:
„Pfizer“ pajamos 2020 m. – 42 mlrd. USD, 2021 m. – 82 mlrd. USD
ESTIJA:
„Estonian Cell“ gamykla, didžiausia celiuliozės ir žaliųjų biodujų gamintoja Estijoje ir viena iš daugiausiai energijos suvartojančių įmonių šalyje, sustabdė gamybą dėl sparčiai augančių energijos sąnaudų. „Estonian Cell“ (Kunda) veiklą pradėjo 2006 m. Gamykla yra viena didžiausių žaliųjų investicijų Estijos ekonomikoje. Investicijos į įmonę viršija 200 milijonų eurų. Visa Estonian Cell produkcija eksportuojama, eksporto apimtys pinigine išraiška viršija 80 milijonų eurų per metus. „Bendrovės vadovybė išsiuntė kreipimąsi į ministrą pirmininką Kają Kallas, prašydama greitai rasti galimybių atkurti Estijos įmonių konkurencingumą“, – pranešė ERR portalas.
JTO:
Rusija JT Saugumo Tarybos posėdyje vetavo rezoliucijos projektą, kuriame klimato kaita vertinama kaip grėsmė tarptautiniam saugumui. Projektą pasiūlė Airijos ir Nigerio delegacijos. Rezoliucijos projektui pritarė 113 iš 193 JT valstybių narių, įskaitant 12 iš 15 Saugumo Tarybos narių. Prieš balsavo tik Rusija ir Indija, Kinija susilaikė.
JAPONIJA:
Japonijos valdžios institucijos patvirtino planą COVID-19 vakcinos etiketėse išspausdinti „rimtų šalutinių poveikių“, įskaitant miokarditą, sąrašą. Tokį sprendimą anksčiau šį mėnesį priėmė Japonijos sveikatos ministerijos ekspertų grupė ir jis bus taikomas Pfizer ir Moderna COVID-19 vakcinų etiketėms. Japonijos sveikatos ministerija taip pat reikalauja, kad ligoninės griežtai ir išsamiai praneštų apie bet kokį šalutinį poveikį 28 dienas po vakcinacijos. Japonijoje buvo pareikštas susirūpinimas dėl miokardito rizikos jauniems vyrams po to, kai jiems buvo sušvirkštos mRNR vakcinos iš Pfizer ir Moderna, o ekspertai įspėja, kad vakcinos kelia 7 kartus didesnę jauniems žmonėms mirties riziką nei pats virusas.
BONUS informacija:
Pasaulio finansų rinkoms, kurios tiesiogine prasme tapo priklausomos nuo centrinių bankų pareiškimų, ši savaitė per ilgą laiką bus viena svarbiausių. Nes ne mažiau kaip 4 įtakingiausi pasaulio centriniai bankai šią savaitę renkasi aptarti kiekybinio skatinimo (toliau centrinių bankų vykdomo skolos supirkimo) ir sprendimų dėl palūkanų normų, o vėliau informuoti finansų rinkas, kiek jos bus išsaugotos ar remiamos.
Pirmasis pasisakys galingiausios pasaulyje valiutos operatorius, JAV Federalinis rezervų bankas, kurio Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC) diskutuos dvi dienas nuo gruodžio 14 d., antradienio, iki gruodžio 15 d., trečiadienio, o tada praneš finansų rinkoms kokias jie darys intervencijas.
Vėliau Europos centrinio banko (ECB) valdytojų taryba susirinks ketvirtadienį, gruodžio 16 d., ir paskelbs, ar ir kada ji sumažins savo trilijonus intervencinių turto pirkimų, kuriuos ECB vadina turto pirkimo programa (Asset Purchase Program APP) ir Pandemic Emergency Purchase Program (PEEP). Tikimasi, kad ECB daug kalbės apie bazinių palūkanų kėlimą, bet normos neišdrįs didinti.
Tą pačią dieną, ketvirtadienį, gruodžio 16 d., Anglijos banko pinigų politikos komitetas (MPC) taip pat susitinka aptarti palūkanų normų didinimo. Tačiau MPC greičiausiai naudos patogią „Omicron“ propagandą (kuri plačiai paplitusi pagrindinėje JK žiniasklaidoje) kaip pretekstą, kad JK palūkanų normos nesikeistų.
Tą pačią dieną, ketvirtadienį, gruodžio 16 d., Japonijos nuolatinis intervencijų bankas (BoJ) pradeda savo dvi dienas truksiantį pinigų politikos susitikimą (MPM) ir ta pačia tema kalbės apie turto pirkimo lėtėjimą ir palūkanų normų didinimą, tačiau pabaigoje, kaip įprasta, Japonijos bankas nieko nedarys.
Pagrindinė finansų žiniasklaida turėtų užduoti (bet niekada neužduos) klausimą: kodėl centriniai bankai apskritai turėtų kištis į obligacijų ir akcijų rinkas. Atsakymas, žinoma, aiškus: be centrinio banko įsikišimo sugrius visa skolomis paremta finansų sistema.
Kiekvienas iš šių centrinio banko sprendimus priimančių asmenų taip pat žino, kad dabar jie yra nežinomoje teritorijoje ir įstojo į kampą su precedento neturinčiais aktyvų pirkimais ir istoriškai žemomis palūkanų normomis, kurių jie negali pakelti nesugriaudami sistemos, nes infliacija tęsis ir toliau, ir spartės visomis kryptimis. Taigi tikėkitės daug tuščių kalbų iš Fed, ECB, Bank of England ir Bank of Japan. Tačiau, kaip įprasta, nesitikėkite iš šių centrinių bankų nieko konkretaus ar kokių nors pokyčių. Kitaip tariant, „Sukčiai negali nužudyti savo sukčių projekto“. Šią savaitę pamatysime ar šis nežinomas analitikas buvo teisus.
Parengė Linas Karpavičius
