J. Vaiškūnas. Neleiskime ardyti savo valstybės: 2024-05-12 referendume tarkime – NE daugybinei pilietybei (II)

I dalis ČIA

Artėjant gegužės 12-osios referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, daugybinės pilietybės propagandistai visokiais būdais bando apgauti mus, Lietuvos piliečius, siekdami įteigti, kad savo valia atsisakytumėme Lietuvos Konstitucijos mums patikėtos teisės patiems spręsti kas gali ir kas negali būti Lietuvos piliečiu.

Šiuo referendumu siekiama, kad referendumo biuletenyje pažymėdami TAIP sutiktumėme, jog iš Lietuvos valstybės pagrindus apibrėžiančio 1-ojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvių tauta“ būtų išbraukta 12-ojo straipsnio formuluotė, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, o vietoje jos įrašyta, kad „Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Šį nesamą Konstitucinį įstatymą pasižada priimti Seimo nariai. Tokiu būdu Seimo nariai apgaulės būdu visiems laikams nori perimti ir prisiskirti sau mūsų – Lietuvos piliečių – teisę spręsti referendumu, kas gali ir kokiomis sąlygomis gali būti Lietuvos piliečiu. Jei referendume balsuotumėme TAIP, tai Seimui pagal išankstinį pasitikėjimą suteiktume teisę pakišti mums „katę maiše“ (o gal net ne katę) su mumis nebederinant pasirašyti ir priimti Konstitucinį įstatymą, kuriame būtų jau be referendumo aprašinėjama kas, kada, kiek ir kokių daugybinių pilietybių nori ir gali turėti…

Kad rinkėjus siekiama sąmoningai klaidinti akivaizdžiai liudija Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Viešųjų ryšių komisijos pirmininkės Aurelijos Orlovos patarimai daugybinės pilietybės šalininkams:

Norėčiau pabrėžti: jokiame kontekste pasistenkime nevartoti sąvokų „dviguba pilietybė“, „daugybinė pilietybė“, nei viešumoje, nei namuose, nes tai yra klausimas dėl pilietybės išlaikymo: jau esi Lietuvos pilietis ir, jei priimi kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, – ar galėtum išlaikyti Lietuvos pilietybę.

Pilietybės išlaikymo ar išsaugojimo žodeliais pridengdami šį referendumą dėl daugybinės pilietybės, agitatoriai bando nuraminti žmones ir paslėpti jų siūlomo Lietuvos konstitucijos pakeitimo grėsmę šalies saugumui.

Norima įtikinti, kad nebus jokių dvigubų ir daugybinių pilietybių, esą Lietuvos piliečiams bus tik palikta („išsaugota“) Lietuvos pilietybė, jei jie pasirinks kitos valstybės pilietybę ir viskas… Paklausus – kiek gi daugiausia kitų šalių pilietybių galės priimti Lietuvos pilietis? – PLB pirmininkė ir kiti agitatoriai trauko pečiais, o priremti prie sienos atsako – „proto ribose“ [toks buvo liberalo Eugenijaus Gentvilo atsakymas, šio rašinio autoriui tiesioginėje referendumo agitacinėje laidoje LRT studijoje]…

Seime įregistruotame pilietybės Konstitucinio įstatymo projekte pilietybių skaičius neribojamas, o gegužės 12-osios referendumo rengėjų darbo grupė, sudaryta Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimu, įvardijama kaip „darbo grupė referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti“.

Šiai darbo grupei, sudarytai referendumui dėl daugybinės pilietybės parengti buvo pavesta iki 2023 m. kovo 9 d. įskaitytinai parengti siūlymo dėl daugybinės pilietybės referendumo paskelbimo projektą, reikalingų teisės aktų projektus ir pasirengimo planuojamam referendumui dėl daugybinės pilietybės veiksmų planą… Taigi, teisine kalba parašytuose teisės aktuose referendumas vadinamas taip kaip ir turi būti vadinamas – referendumu dėl daugybinės pilietybės, o žmonėms „pudrinamos smegenys“ vis garsiau reklamuojant „referendumą dėl pilietybės išsaugojimo“.

Šito spektaklio, atsiprašau, cirko, kurį režisuoja ne visuomenė, o visų laikų menkiausią visuomenės pasitikėjimą turintis Seimas (tik 26 proc. apklausos dalyvių pasitiki Seimu, pagal „Baltijos tyrimai“ 2024 m. sausio apklausą), sumanymo santrauką galima nusakyti maždaug taip:

Šiuo metu Lietuvos piliečiams gyvenantiems užsienyje Lietuvos pilietybė trukdo pasirinkti kitos šalies pilietybę, nes ją pasirinkę jie jaučiasi ne kaip (patiria blogą „emocinį ryšį“) kadangi tokiu savo pasirinkimu atsisako/praranda Lietuvos pilietybę. Reikėtų, „viengubus“ Lietuvos piliečius įtikinti, kad reikia perrašyti 1-ojo Lietuvos Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ 12 straipsnį taip, kad ne jie, o mes – Seimo nariai galėtume nuspręsti, kas kiek ir kokių galės turėti pilietybių. Tada Lietuvos piliečiams, kurie nori savo gyvenimą susieti ne su Lietuva, o su kita valstybe ar valstybėmis, bus atrištos rankos drąsiai priiminėti užsienio šalių pilietybes nejaučiant jokio „emocinio ryšio“ su Lietuva pablogėjimo, nemalonių pergyvenimų ar nervų.

Jei pasiduotumėme šiai apgaulei ir savo balsavimu gegužės 12-osios referendume atvertume kelią masinės daugybinės pilietybės įteisinimui, tai:

1. Paskatintumėme Lietuvos piliečius rinktis kitų valstybių pilietybes, pastūmėtume svetur gyvenančius Lietuvos piliečius stiprinti „emocinius“ ir kitus ryšius su svečiomis šalimis, kurių piliečiais jie galėtų tapti jau nesusimąstydami dėl savo gimtosios šalies pilietybės. Tai tikrai nepagausintų sugrįžtančių į Tėvynę skaičiaus.
2. Sudarytumėme sąlygas Seimo nariams skirstyti išeivijos lietuvius į gyvenančiu draugiškose/gerose bei nedraugiškose/blogose šalyse ir pagal tai dalinti teisę kas gali ir kas negali „išlaikyti Lietuvos pilietybę“, pasirinkdamas svetimos šalies pilietybę. Atsirastų 2 rūšių lietuviai: turintys teisę būti kartu Lietuvos ir kitų šalių piliečiais ir tokios teisės neturintys bėdžiai (gyvenantys į „draugiškų šalių“ sąrašą įstatyme neįtrauktose šalyse). Tai tikrai nesudarytų lygių sąlygų išeivijos lietuviams „nepriklausomai nuo to kur jie begyventų“ (kaip mėgsta kartoti agitatoriai už daugybinę pilietybę) išlaikyti „gimimu įgytą Lietuvos pilietybę“. Pavyzdžiui lietuvis priėmęs Turkijos pilietybę galėtų pasilaikyti ir Lietuvos pilietybę, o Ukrainos pilietybę priėmęs lietuvis – ne.
3. Išrūšiuotume lietuvius, Lietuvos piliečius į rūšis pagal turimų pilietybių skaičių: viengubi piliečiai, dvigubi piliečiai, trigubi piliečiai… n-gubi piliečiai… su neaiškiomis pareigomis Lietuvai.
4. Sudarytumėme pagrindą pietryčių Lietuvos repolonizacijai. Lenkijos politikai lenkakalbiams Lietuvos piliečiams jau išduotas lenkų kortas pakeistų į Lenkijos Respublikos piliečių pasus. Tuo dar labiau užaštrintumėme Lenkijos politikų (nepripažįstančių Vilniaus krašto okupacijos padarinių Lietuvai) kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus pasekmes: valstybinės kalbos, švietimo ir galiausiai teritorinės autonomijos srityse.
5. Sukurtumėme prielaidas, o vėliau ir teisinį pagrindą (po skundų Lietuvos ir tarptautiniams žmogaus teisių teismams dėl diskriminacinio pilietybės teikimo pagal kilmę ar tautybę) dvigubos pilietybės reikalauti ir trečiųjų šalių imigrantams Lietuvoje.

Jeigu tikrai trokštame IŠSAUGOTI LIETUVOS PILIETYBĘ, gegužės 12-osios referendume – balsuokime – NE! Neleiskime ardyti Lietuvos pilietybės steiginio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos branduolio Lietuvos valstybės atkūrėjų įdėto į 1-ajį išskirtinį svarbiausiojo Tautos įstatymo skirsnį.

(Bus daugiau)

Trečioje rašinio dalyje – apie tai, kaip sutelkti VISO pasaulio lietuvius apie Lietuvą nedarkant Lietuvos pilietybės