Tautą sudaro gyvieji ir mirusieji, o jos istorijos tiesa – svarbiausias mūsų gyvenimo veiksnys ir variklis.
PLB-nės emigrantų (J.Casperesen) pozicija, niekinti mirusiąją ŠLB-nės išeivijos kartą, kol kas sėkmingai tebepudruoja visų smegenis.
33 metai renkame, sveikiname, širdyse auginame gražiausias Viltis naujai inauguruoto LR PREZIDENTO veiklai ir sėkmei! GITANO NAUSĖDOS kalboje skambėjo kiekvienas iš mūsų galėjome inkrustuoti į savo širdį tą laukiamybės sakinį, kuris geidžiamiausias mūsų troškimų išsipildymo stebukle…
„Nebus Valstybės – nebus nieko… turime saugoti savo istorinę aplinką, neleisti perrašinėti istorinius pasiekimus“, – sakė Prezidentas, o mūsų dorųjų Šveicarijos emigrantų dalis, kartu su po mirties apšmeižtais lietuviais išeiviais tikime, kad sulauksime stebuklo, kai emigrantų brutaliai perrašyta ŠLB-nės garbinga kovų už Lietuvos Laisvę istorija sulauks TEISINGUMO. Ačiū, PREZIDENTE.
Kodėl vyksta PLB-nės veiklos politiniai nusikaltimai prieš išeiviją, vadovaujant pirmininkei p. Daliai Henkei, kuriai prieš metus p. Gitanas Nausėda garbingai įteikė dar ir pridėtinę Lietuvos pilietybę, nors niekas nesupranta, už kokius nuopelnus?
Niekas nesuprato „logikos” kitos LR seime (be LK įstatymo teisės sėdinčios!) p. Dalios A., kuri tvirtino, kad reikia atimti LR pilietybę iš LR nusipelniusios meno kūrėjos Drobežko, nes „jai buvusi duota kažkokia kitokia pilietybė!??“
Nė karto neišgirdome p. Prezidento balso pasmerkusio LR kultūros ministrą už tai, kaip begėdiškai buvo elgiamasi su vienu talentingiausių LR Teatro režisieriumi Tuminu, atimant visų branginamą Vilniaus Mažąjį Teatrą, o Režisierių išvarant iš Lietuvos.
Kodėl Tuminui neleido statyti išeivijos talento A. Škėmos psichologinio sąmonės srauto metodu parašyto autobiografinio romano „Balta drobulė“ – vienintelio lietuviško modernaus pasaulinės reikšmės kūrinio, galėjusio visame pasaulyje išgarsinti Lietuvos teatrą?
Kodėl su purvais J.Caspersen maišo rašytojos J.Survilaitės kūrybą apie išeiviją, vadindama: „paplavos, jovalas, srutos, š–o porcijos ir t.t. (2024-06-24)?
Kodėl dr. J. Mažylės knyga apie išeivijos JAV „Dirvos“ laikraščio redaktorių V. Gedgaudą, talentingą išeivijos žurnalistą, LTV vadovei tapo lyg pašinu jos intymioje vietoje?..
Juk tai kūriniai apie visą okupaciją kovojusius talentingiausius Lietuvos išeivijos kultūros veikėjus, kurių kovų už išsivadavimą įdirbio niekinti niekas neturi teisės!
Kokiais motyvais teisingoji ponia F. Kuklianski keršija R. Žemaitaičiui už „žyduko pagaliuką“, o J. Caspersen jai už nugaros begėdiškai šaiposi, nes iš 86 metų neveiksnios išeivės R. Garbiačiauskas nugriebusi negaliojantį testamentą, ir iš buv. Ciuricho LR Konsulato pasiėmusi visus lietuvių žydšaudžių ir Wermachto karininkų sąrašus tikromis pavardėmis ir vicekonsulo S. Garbačiausko išduotomis anoniminėmis tapatybėmis, iki 1953 metų laisvai išskridusiomis už Atlanto… Juk tų pavardžių nusikaltimų, ar (NE)nusikaltimų atitikmenų pasaulio politikai niekad iki šiol nėra tyrinėję!?
Niekam neaišku, kodėl LR seimo narys „už Tapino čekučius“ yra nusikaltėlis ir jam 3-5 metus nebus galima būti renkamam į jokius atsakingus postus, o PLB-nės valdybos ponios toliau be kliūčių vadovaus lietuvių išeivijos karo pabėgėlių teisiškai įkurtoms bendruomenėms, triuškindamos išeivijos kultūrą, meną, ir literatūrą?
Nors į mūsų raštus p. Prezidentas taip niekada ir nesureagavo, bet visiems aišku, kad pakeisti Lietuvos išeivijos veiklos istoriją – yra politinio beprotiškumo, Kremliaus dezinformacijos įtakojimo ir iškrypusios kolaborantų šeimoje išaugintų personų egoizmo ir ligotos arogancijos pasekmės…
(…1999 m. PLB-nės pirmininkas dr. V. Kamantas ir LR Išeivijos instituto dr. L. Saldukas, aukštai įvertindami išeivijos kovų prieš okupaciją ŠLB-nės veiklą, paprašė veiklos istoriją aprašyti dokumentinėje apybraižoje, paneigiant 50-tį okupacijos režime vestą propagandą: išeiviją charakterizuojančią, kaip išdavikų, šnipų, banditų ir buržuazinių nacionalistų gaują, griaunančią tarybų Lietuvos valdžią…)
…Iki 1952-02-17 d. Šveicarijoje neegzistavo jokia politinė tarptautinės konvencijos, Lietuvių Chartijos konstitucijos (1949) ir CH civilinio kodekso įstatymais sukurta lietuvių Bendruomenė, kuri Vakarų Europoje privalėjo tęsti tautinę antikomunistinės ideologijos politiką, po 1945/46 metais pasaulyje sovietų sunaikintos Lietuvos diplomatijos.
Apybraižoje „Alpių lietuviai. Alpentauer“ (2005 m.), aišku, kokios demokratinėje Valstybėje privalo veikti politinio teisingumo nuostatos, nes kitaip įsigalės valstybinis terorizmas! Pirmieji Šveicarijos išeivijos diplomato dr. A. Geručio išsaugoti archyvai 1983 m. buvo perduoti Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos saugyklai.
(Knygoje „Vaclovas Dargužas: Mylėti Lietuvą iš tolo…“ (p. 94-96) aprašiau, kaip VU mokslinės bibliotekos direktorius Jurgis Tornau 1980 m. išeivijos rūpesčiu buvo iškviestas į Berną, patikrino visą A. Geručio sukauptą archyvą, ir 1983 m. buvo padaryta sutartis su VU rektoriumi dr. Jonu Kubiliumi, pridedant asmeninį dr. V. Dargužo testamentą, pažymintį, jog ŠLB-nės archyvų ir V. Dargužo asmeninio Lietuvos žemėlapių rinkinio jokiu būdu negalima išvežti iš Lietuvos į Maskvą…)
Nuo 1983 m. ŠLB-nės archyvai tvarkingai buvo perduodami naujam pirmininkui, griežtai išsaugant istorinių faktų tikslumą, o nuo 2000-ųjų ŠLB-nės valdybos nutarimu, VU Rankraščių skyriaus archyvarių: N. Šulgienės, V. Bagdonavičienės, VU bibliotekos direktorės B. Butkevičienės buvo kvalifikuotai ir sąžiningai peržiūrėti, ir persiųsti į VU bibliotekos Rankraščių skyrių.
ŠLB-nės istorija, kuri garbingai įrašyta dr. V. Stravinskienės knygą: „Pasaulio lietuvių bendruomenės…“ ( 333 psl.)
„ŠLB-nė teisiškai įkurta 1952-02-17 d.!!!“
Apybraiža (J.Survilaitė „Alpių lietuviai.Alpenlitauer“) buvo pristatyta ir aptarta Vilniuje, 2005 m. vykusiame Pasaulio Mokslo ir Kultūros simpoziumo konferencijoje, įrašyta į Simpoziumo katalogą. 2005 m. LR M. Mažvydo bibliotekos administracijos nutarimu užregistruota į pasaulio bibliotekų elektroninį katalogą, Vienas egzempliorius 2005 m. perduotas saugoti Šveicarijos Ciuricho universiteto centrinės bibliotekos fondams.
Reikšmingiausias darbas dėl ŠLB-nės istorinės tiesos išsaugojimo atliktas LR Lietuvių išeivijos instituto mokslininkų: prof. E. Aleksandravičiaus ir dr. I. Vaisiūnaitės, publikuotas internetiniame žurnale: „OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijios“, 2014 m. Nr.2(18).“ – atlikta Pasaulio išeivijos archyvų teisinės/moralinės apsaugos garantija!
…Tačiau, p. Jūratės Caspersen 2014-12-03 d. kreipimasis į Šveicarijos lietuvių bendruomenę internetiniame bendruomenės puslapyje visus pribloškė neleistinu istorinių archyvinių faktų iškraipymu ir p. Caspersen paskelbtu su prof. E. Alesandravičiaus parašu patvirtintu „Raštu“ (2014-12-03), kurio realybės neatitinka nė vienas to Rašto punktas:
****
J.Caspersen internete paskelbtas „Raštas” skelbia klaidingus faktus:
2. tvirtinimas, kad 1950m. rugpjūčio 20 d. buvo įkurta teisinė oficiali ŠLB-nė – faktas klaidingas. Protokolas sako, kad Šveicarijos lietuviai 1950-08-20 tik NUTARĖ įsteigti ŠLB-nę, kurios narių teisės ir pareigos bus išdėstytos ĮSTATUOSE, kurie dar yra rengiami;
2.Valdybos išrinkimas – nėra joks teisinės LB-nės įkūrimo faktas!!!;
3. …kad nuo 1950 m. buvo renkamas nario mokestis faktas klaidingas. CH visuotiname susirinkime patvirtinti ĮSTATAI įregistruoti Berno kantonaliname banke 1952.02.18, ir tik įregistravus Įstatus ir atidarius sąskaitą banke, CH LB-nei leidžiama rinkti mokestį – Tai griežta CH bankų įstatyminė – LB lėšų disponavimo skaidrumo garantija!;
4.Jokie laikini bendruomenių įkūrimo ĮSTATAI nenumatyti CH civiliniame kodekse (ZGB Art 54), todėl jų nebuvo ir negalėjo būti;
a) Dr. A. Geručio archyvai parodo, kad dėl Įstatų diskutuota 1950.08.20 Ciuriche. Nuspręsta: „Įstatai taisytini.“ Pavesta Įstatams parengti sudaryti komisiją.( OIKOS p.133.);
b ) Vėliau Įstatai dar kartą svarstyti susirinkime Berne ir nuspręsta: “teisiškai Įstatai neišlaiko kritikos…“ Įstatų svarstymas atmestas.“ (OIKOS p.134. );
c.) 1950.09.24 susirinkime Berne Įstatų paruošimui oficialiai asmeniškai įpareigotas Tarptautinės teisės mokslų daktaras diplomatas Albertas Gerutis. (OIKOS p. 137.);
5. Tarptautinės teisės mokslų dr. A. Geručio parengti įstatai apsvarstyti, priimti visuotiname karo pabėgėlių lietuvių susirinkime ir galutinai patvirtinti 1952.02.17 dieną (OIKOS; psl. 139-141.)
*****
Atkreipkite dėmesį, kad tokiu tikrovės neatitinkančiu prof. E. Aleksandravičiaus Raštu J. Caspersen muilino akis Šveicarijos 2017-03-01 Taikos teisme, vadovaujant CH teisėjui p. Anrian Deventer, CH valstybės advokatams RA Giani F.Zanetti ir RA Jedidjah Bollag, nors pastarasis apstulbęs nesuprato, kodėl jo išrašyta pažyma, įrodanti CH civilinio kodekso įstatymus pabrėžiantį dokumentą: “Rechtliches Vereingründungsprozes in der Schweiz“ – nurodo, kad pirmame ŠLB-nės Įstatų punkte įrašytame civilinio kodekso (ZGB Art.54) įstatyme ŠLB-nė turi teisę Vakarų Europoje nuo 1952-02-17d. oficialiai vykdyti ideologinę politinę organizacinę veiklą prieš Lietuvos okupaciją – o J. Caspersen ta teisę dabar begėdiškai ignoruoja!!!
„Lietuva — be lietuvių, multikultūrinė centralizuotos ES teritorija, kurioje po pusšimčio metų ar kiek vėliau turi išnykti paskutinis praradęs savo kalbą, istoriją ir tapatybę lietuvis. Tokia yra PLB-nės valdybos ,,globalios Lietuvos“ ateities vizija ir svajonė” (Radžvilas 2024-07-22).
Dėl savo insulto (paralyžiaus) ligos (2017-2024) J.Caspersen padarytų politinių nusikaltimų išspręsti iki galo negalėjau.
Tyrimą atlieka JAV „Bičiulystės” laikraščio redaktorė žurnalistė Ligija Tautkuvienė, aktyvi išeivijos pokaryje įkurtos JAV Čikagos LB-nės narė.
Apie ŠLB-nės gimimą ir veiklą siųlyčiau perskaityti:
Dr. prof. Juozas Eretas: „Išeivijos klausimais”, 1974, Roma;
Vaclovas Dargužas „Mylėsi Lietuvą iš tolo”, 2004, VU leidykla;
Juozas Brazauskas „Šveicarų ir lietuvių pėdsakais”, 2020, Panevėžys;
Janina Survilaitė „Alpių lietuviai. Alpenlitauer”, 2005, Solidarity”;
Janina Survilaitė „Visada tolimi – niekada svetimi, 2011, LRS;
Janina Survilaitė „Už tikėjimą, Tautą ir Valstybę”, 2022 m. Vokietija „RŪTA”
Redakcijos prierašas: publikacijoje pateikta asmeninė autorės nuomonė.Redakcija suteikia teisę ir kitokiai nuomonei pareikšti.
