Kai 2003 m. LR Aukščiausiasis teismas mano Tėvui mokytojui Jonui Survilai suteikė Lietuvos Laisvės kovotojo VARDĄ, tais metais su tada dar keliais gyvais Tėvo mokiniais parašėme Raseinių savivaldybei PRAŠYMĄ, kad įamžintų rajonui daug nuveikusio švietimo švyturio, Lietuvos šaulių sąjungos nario už pasipriešinimą okupacijai nuteisto mirties bausme ir 1941-12-19 d. Rusijos Orienburgo kalėjime sušaudyto JONO SURVILOS vardą.
2009-06-05 d. gavau Raseinių savivaldybės teigiamą atsakymą, kad rajonas brangina savo Laisvės kovotojus ir artimiausiu metu vieną iš Raseinių miesto gatvių pavadins Lietuvos šaulių sąjungos nario mokytojo JONO SURVILOS vardu.
Kas 4-5 metai chonologiškai buvo atgaivinamas mūsų šeimos prašymas, ir visada gaunami trumpi teigiami atsakymai, tačiau per 20 metų (2003-2023) dėl įamžinimo – tik pažadai…
Jeigu kas pastebi Raseinių rajono vyriausybės „evoliuciją” atgimus Lietuvai, mato, kad rajone pirmiausia buvo pasirūpinta savais komunistais: LKP CK partijos ir CK komjaunimo pirmieji sekretoriai tuojau pat įkelti į atgimusios Lietuvos seimą, o Rajono savivaldybės margoji gvardija kad 4 metai keitėsi, palikdami vieni kitiems išvogtus biudžetus, nesibaigusias dėl „valdžios lovio” bylas, skurdinusias teismuose ir ginčuose prarandamus gyventojų mokesčių pinigus…
Niekam neskaudėjo galvos dėl Lietuvos Tėvynės istorinių vertybių ar už rajono Laisvę žuvusių ir nužudytų aukų…
1.2011-09-22 Nr.(02.1)R1-184/1 rašte I. Antanaitienė ir A. Mielinis J. Survilaitei rašė: „yra patvirtintas miesto plėtros detalusis planas, kuriame numatyta gatvė mokytojo J. Survilos atminimo įamžinimui;
2.2018-04-30 D. Ulicko pasirašytas raštas Nr(121) R5 -1271 J.S. pranešė: „Jono Survilos gatvės pavadinimą nubalsuos miesto gyventojai…”
3. Apie kris kartus sunaikintus dokumentus paliudija paskutinis 2018-04-24 Nr.(12.1) R5-1002 raštas, pasirašytas p. R. Ačo, kad žymaus Raseinių rajono Laisvės kovotojo Mokytojo Jono Survilos dokumentiniai vėl dėl senaties išmesti lauk…
Nesuprantama, kodėl pareiga dėl rajono Laisvės kovotojų pagerbimo lieka nuolat besikeičiantiems, tik į rajoną atsitiktinai, dažniausiai laikinai, atvykstantiems gyventojams?
Kokios teisės ir pareigos išrinktų rajono istorinius reikalus atstovauti savivaldybės PONŲ: ar jie neprivalo pastudijuoti rajono istorinę atminties kultūrą ir nuspręsti, kas rajone, atgimus Lietuvai, vertas Tautos pagarbos, o kas jokios pagarbos nenusipelnė?
(Tarp kitko :” Kodėl žudžiusių rajono patriotus, tame tarpe Mokytojus, enkavedistų paminklui Girkalnyje atstatyti nereikėjo jokio gyventojų nubalsavimo, užteko tik vyriausios Rajono architektės pastangų?,,)
…2023 m. LR TV rodė filmukus apie Lietuvos mokyklų istorijas. Mano šeimos trys kartos mokėmės senojoje Raseinių gimnazijoje, kuriai prieš dešimtmetį suteiktas Laisvės kovotojo, buvusio mokyklos auklėtinio Viktoro Petkaus vardas. (Žr. J.Survilaitė str.:” Mokykla,sauganti savo buvusių Laisvės kovotojų vardus” (Pozicija 2023-07-08).
Straipsnyje priminiau šio garbingo vardo įteisinimą lydėjusią istoriją. Labai apgailėtiną istoriją, kai grupė nesusipratusių raseiniškių protestavo, rinko parašus, kad Viktoro Petkaus vardas mokyklai nebūtų suteiktas…
Aplankiau ilgametę savo kolegę sibirietę/tremtinę Irkutsko institute įgijusią vokiečių filolologės diplomą, ir virš 20 metų dėsčiusią mokykloje vokiečių kalbą mokytoją Vandą Kveselienę, kuri pasakodama verkė, kaip irgi buvo priversta pasirašyti tą protestą…
Protesto organizatorė – visiems žinoma sovietinė švietimo skyriaus inspektorė komunistė septintąjame dešimtmetyje pasmerkusi išdaviku ir išsižadėjusi savo tikro tėvo, kuris – nuo rusų okupacijos pasitraukė į Kanadą… Tautiečiai patriotai niekada neužmirš, kad žymaus LR skulptoriaus ir poeto sielą tikra dukra išniekino ir išmainė į TSKP komunistų partijos bilietą…(Žr. „Išeivijos skausmo skulptorius” (‘Bernardinai”(2020-09-12)
Tardami purviną kolaborantės komunistės Lidijos Dagytės vardą, patylomis ją vadinome „raudonoji gyvatė”, nes jos nuodėmių, persekojant rajono mokytojus nė į velnio skūrą nesutalpintume:
„Raudnosios gyvatės” veiklos rezultatus vainikuoja: be darbo likę trys rajono švietimo skyriaus vedėjai, išdrįsę pastovėti bažnyčioje prie Motinų karstų, dešimtys mokyklų direktorių, išdrįsusių per Vėlines kapinėse aplankyti mirusius artimuosius, keliolika talentingų mokyklos auklėtinių buvo užkirsti keliai į Kunigų seminariją ar kitas aukštąsias mokyklas.
Daugybė rajono buvusių mokytojų gali paliudyti, kokius idėjino režimo reikalavimus raudonoji sargybinė kėlė tikrindama mūsų pamokas!
Kadangi L. Dagytės pasmerktasis tėvas skulptorius, Raseinių gimnazijos piešimo mokytojas Jokūbas Dagys buvo mano tėvo Jono Survilos kolega, į mane nusispjauti pragaro ugnimi…
Vienas mažas pavyzdėlis.
Eilinį kartą išdidžiai išsipūtusi įsiveržė į mano literatūros pamoką devintokams…” Didžiojo Tėvynės karo tema Petro Cvirkos prozoje.”
P. Cvirkos kūrybą vertinu daugiau negu jį patį: Jo literatūrinį įtaigumą ir natūralią estetiką, meninių priemonių įvairovę, jo kūrybos poveikį skaitytojo jausmams ir t.t. Pamoka praėjo sklandžiai, mokiniai susidomėję jausmingai klausėsi, tačiau draugė inspektorė buvo nepatenkinta, nes pagal ją Cirka turi būti tinkamai įvertintas pagal jo paties žodžius „Nesisielokit broliai,- JUS PRIGLAUS MOTINA RUSIJA…”
„Rusijai, kuri išvadavo visas pasaulio tautas nuo fašizmo, davė mums laimingą sotų ir taikų gyvenimą – lietuvių tauta turime būti dėkingi amžams…!!!”
Mūsų sargybinė gerai žinojo raudonojo teroro intrukcijas: „Svarbiausia žmogaus kilmė!” Todėl tuo vadovavosi. Buržuazinė nacionalistė buvau ne tik aš, bet ir mano dukros. Ne už mokslo žinias, o už kilmę vieninteliu trejetu iš visų 17-likos penketų atestate, L. Dagytės dėstomo dalyko, buvo įvertinta ir mano vyriausia dukra Vilija.
Juk kilmė niekur pabėgti negali?..
Žiūrėdama LTV sukurtą filmuką, rodant Mokyklos muziejaus ekspoziciją širdingai didžiavausi savo buvusia auklėtine Vilija Mažuolyte Paskauskiene – lankytojams aiškinusią apie Tautos didvyrį Viktorą Petkų…
Paskutinis labai neraminantis klausimas, ar išliks senatis tiems mūsų tautos nusikaltėliams, kurių portretams dar atsiranda vietos mūsų mokyklų muziejuose?
Ar bus pateisinama mokyklos direktorių pavaduotojų auklėjimo reikalams pasakymas, kad : ” Atgimusioje Lietuvoje atverti akis režimo nuoskaudoms mūsų jaunajai kartai draudžiama?
TAUTIŠKASIS AUKLĖJIMAS NEREIKALINGAS!!!
TĖVŲ IR SENELIŲ REŽIME PATIRTŲ NUOSKAUDŲ MŪSŲ ANŪKAI NETURI ŽINOTI!?
Ar tikrai taip?
Pastaba. Redakcija negali patikrinti autorės teiginių tikrumo, todėl laiko tai autorės nuomone.
00ifwe
Neatsikalbinėkite, kad negalite patikrinti faktų. Tokių faktų jau ne dešimtys, o šimtai. Ir buvusių kolaborantų, dabar vėl prasibrovusių į valdžią juodi darbai jau net nebeskaičiuojami, nes niekas už juos nebaudžia.