LR ambasadoriaus Šveicarijoje dr.V. Plečkaičio domumentinės knygos pavadinimas: “Šveicarija, kurios nepažįstame“, 2013 m. atitinka didžiausią politinę/kultūrinę TIESĄ, apie kurią iki šiol niekada nekalba nei LR Šveicarijoje apsigyvenę emigrantai, nei dauguma į ją atvykusių diplomatų…
Šveicarijoje nuo 19 amž. pradžios nėra atvykusio nė vieno lietuvio, kuris būtų ieškojęs sau ekonominės naudos. Visi Lietuvos piliečiai ieškojo aukštų politinių, aukšto išsimokslinimo žinių, ar pažangios šveicariškos medicinos pagalbos savo sveikatai. Tik po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo (1990) į Šveicariją pradėjo plūsti pirmoji Lietuvos ekonominių emigrantų banga.
70-metį atšventusi II-jo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių karta, neutralioje šalyje Šveicarijoje 1952-02-17d. pirmoji įkūrė teisinę konvencinę politinę (ideologinę antikomunistinę!!!) ŠLB-nę, turėjusią vienintelį aiškų tikslą, jungiantis kartu su Vakarų Europos pažangiais antikomuinistiniais judėjimais kovoti prieš Lietuvos okupaciją!
Po išeivijos mirties (2010m.) naujos vadovės Jūratės Jablonskytės Caspersen toji ideologinė/antikomunistinė Vakarų Europos organizacija perrašyta į menamą (buržuazinių nacionalistų!) nelegalią/pogrindinę be jokių įstatų/statutų įkurtą (1950-08-20d.), tuo nukirsdama Šveicarijos išeivijos istorinės veiklos gelmines šaknis…
Neapykanta išeivijai ir analfebetiškas nenoras suprasti išeivijos politikos nuoplnus okupacijos metais, visiškas nesidomėjimas ŠLB-nės įkūrimo veiklos tikslais, remiantis tik savo bukaprotiška nekompetencija ir užsispyrimu išgarsinti tiktai pačią save, apsuptą dar primityvesnių padlaižių emigrančių, giedančių jai šlovės ditirambus, atliko cinišką Lietuvos išeivijos istorijos nuvertinimą. Prasidėjo nuožmi kova su Bendruomene, jos narius apgaudinėjant ir grasinant…
Tiesa dešimtmetį slepiama nuo Bendruomenės narių akių…Naujai atvykę LR diplomatai ir emigrantai neturi jokio politinio raštingumo ir tiki, kad PLB-nės valdyba juos gali pakelti globalizmo liftu aukštyn į nežinomas pergales…
Krikščioniškojo tikėjimo delnuose, Vakarų Europoje 50 metų brendusi, atlikdama reikšmingą išsivadavimo iš okupacijos kovą, auginusi ir brandinusi lietuvišką kultūrą ir tautinį meną už Tėvynės ribų – IŠEIVIJA tapo pasmerkta Lietuvos patriotų karta.
Atvykę į Šveicariją iki 2001-jų metų visi aiškiai girdėjome išeivijos skelbiamus ŠLB-nės įkūrimo tikslus: susikurti oficialią konvencinę teisinę ŠLB-nę, tam, kad neutralioje Šveicarijoje ji turėtų teisę, veikti kaip režimo sunaikintos LR diplomatijos alternatyva, kovoje prieš okupuotos Tėvynės išlaisvinimą!
Paėmusi ŠLB-nės vairą, o paskui ir PLB kultūros komisijos pirmininkės vairą Caspersen savo veiksmais patvirtina, kad : „IŠEIVIJA – buvo, yra ir liks Lietuvos priešai ir išdavikai!“…
Visa tai vyksta 21-me amžiuje, kai visuomenės politinė kultūrinė atmintis dar gyva: kai tebėra gyvi Šveicarijos išeivių pasakojimai ir užrašyti prisiminimai apie jų veiklą okupacijoje, kai dar neišdilusi išeivijos skirta parama net keliems Šveicarijoje puikiai įsikūrusiems emigrantams, deja, neapsisprendžiantiems tik įrodyti, kas išeivijos veiklos gynėjas ir vertintojas, o kuris iš jų absoliutus prisitaikėlis…
LR vyriausybės abejingumas išnaikinti išeivijos istorinės veiklos faktus – stebėtinas! Apybraižoje „Alpių lietuviai.Alpenlitauer“,2005, perskaitę Jūratės Jablonskytės Caspersen autobiografiją (p.145-p.149) – aišku, kad jos kagėbistinis mąstymas (pasak A. Juozaitį) ir neapykantos koncentracija išeiviams niekada nepasikeis… Poetas M.Marinaitis yra pasakęs, kad „stalinizmo kolaborantų išperėtos lervos ir toliau vystysis puikiai, bus ėdrios, dauginsis ir savo idėjų nekeis…“
2010 metais „Šveicarijos lietuvių žinių“ laikraščio ( Nr.11 ) redaktorė Virginija Siderkevičiūtė internete išplatino ne išeivijos 1952-02-17d. teisinę ŠLB-nės istorinę datą, o J.Caspersen sąmoningai perrašytą nelegalią/pogrindinę (NE)statutinę (1950-08-20) datą, kurios dezinformacija sėkmingai tebeskraido „iš piršto laužtomis“ įvairių institucijų pačios pirmininkės sukurtomis pseudopažymomis, įvairių LR institucijų vadovų pseudoparašais, rėkte rėkia akivaizdžiu archyvinių dokumentų KLASTOJIMU!
Viskas atlikta be tautinės savigarbos ir patriotinio orumo, begėdiškai iškraipant išeivijos istorinės veiklos vertybes. Neleistina, kad už „jokius nuopelnus“ užėmusi postą PLB-nės valdyboje begėdiškai pasinaudoja savo viršenybe prieš istorinę TIESĄ. Nuolat sutinkame tik J. C. atsakymus į pateikiamus paaiškinimus, ką teigia mūsų kartai išeivijos išsaugoti ŠLB-nės archyvai.
Atsakymas visada vienodas, ciniškas, necivilizuotos personos atsakymas: „J. Survilaitė man vėl pateikė „š**o porciją“…(2024-04-24). Išeivijos archyvų tiesa – jai paprasčiausiai „š***s“, tinkamas išardyti viską, kas ardo lietuvio sielą, kas kelia dezinformacinį triukšmą, kas skaldo ir niekina viską, kas dar gražaus liko mūsų kovose už nepriklausomybę…
Lietuvos istorijai reikšminga rašytojos J.Survilaitės kūryba apie išeivijos veiklą nuolat apšmeižiama, įrodinėjant, kad tai: „kažkokia nemotyvuota rašliava ir jovalas“ (2024-04-05)… Nepaklusni pirmininkei rašytoja šalinama iš bendruomenės (2016), kasdien apipilama moralinio ir etinio dugno vertais komentarais, kokių negirdėjome net sovietmety…
21-me amžiuje į Šveicariją atvykusių emigrantų tarpe yra įvairių mokslų daktarų, netgi profesoriaus vardu pasirašinėjančių gabių Asmenybių, – tačiau stebėtina, kad visi leidžiasi už nosies vedžiojami ten, ką nori matyti buvusi aktyvi režimo komjaunimo sekretorė.
Išeivijos veiklos faktų svarbą niekas neturi teisės pamiršti lygiai taip, kaip ir J.Caspersen nuveiktas niekšybes: reikalaujant iš J. Survilaitės atimti atgimusioje Lietuvoje gautus vyriausybinius apdovanojimus, pirmininkės purvinų padų laižytojoms įsakoma reikalauti to, ko niekada jos nebuvo padariusios… (Štai p. Ilona už blankiai išverstus savo šveicariškų laikraščių straipsniukus, publikuotus „Lietuvos ryte“ save apsiskelbia žymiausia „žurnaliste“, ir „personalinės kūrybos autore“, nesigėdydama ima aukščiausius honorarus, teismu grasina J.S. pašalinti iš LR rašytojų sąjungos ir užsimokėti jai 15000 litų už „jos kūrybos, kokios, ji niekada nėra sukūrusi, „plagijavimą“…)
Neregėtu politiniu ciniškumu Tautos istorijoje tapo 2014m. J. Caspersen suorganizuotas atvira išeivijos veiklos paniekinimo fiesta – pseudojubiliejus, kuriame buvo linksminamasi tiesiai ant mirusios Lietuvos išeivijos kaulų…
Žingeidu bus sužinoti, ką apie LR politinę kultūrą atsitokėjęs pasakys J.Caspersen pasamdytas CH advokatas RA p.Gianni F. Zanetti ir CH Taikos teismo pirmininkas p. Adrian Deventer, kai sužinos, kokią melo propagandą jiems tiesiai į akis pilstė „išmintingoji“ ŠLB-nės vadovė?
Dar įdomiau taps, jei LR teisėsauga pasiteiraus, kas leido (iš neveiksnios Ritos Garbačiauskaitės) pasisavinti buv. prieškarinio Ciuricho konsulato turtą sau , o ne perduoti LR URministerijai?
Neleistina, kai nuodėmės dėl LR vadovų politinio neatsakingumo netyčia persikelia į tarptautinę erdvę!
Bendruomenės vadovo padorumas, orumas ir meilė kiekvienam iškentėjusiam istoriniam išeiviui turi būti privalomas moralės dėsnis.
Redakcijos prierašas: tai yra asmeninė autorės nuomonė, už kurią redakcija neatsako.
Janina Survilaite, jūs jau seniausiai išdavėte savo senelį, savo tėvą, savo brolį, mons. A. Svarinską, Šveicarijos lietuvių bendruomenę, ir dar tikriausiai dešimtis žmonių, kuriems teko nelaimė su jumis susidurti. Ar tikrai jums rūpi ŠLB įkūrimo data? Jums atsakymą jau davė trys nepriklausomos institucijos – Lietuvos išeivijos institutas, PLB Konfliktų sprendimo komitetas ir Šveicarijos draugiškas teismas. Jūs nepriimat išvadų, nes ne data jums rūpi. Jūs nuolankiai atliekate darbą – apmokamą ar priverstinį – nesvarbu. Netekote aplinkos pagarbos. Praėjo Joninės, Janina, – ar uždėjo kas jums ant galvos Joninių žolynų vainiką? Ar turite su kuo bendrauti, žymioji rašytoja? Apie kokią išeivijos šviesuolių draugystę ir kovą už tiesą vis kartojate? Net į atsisveikinimą su daugeliu nebuvote kviečiama. Esate save į kampą užsispietęs šunelis, kuris tik loja iš savo lovos.
Pagarba a.a. Jonui Survilai.
Lietuvoje yra vartojamas posakis, kad vagių pasitaiko ir tarp čigonų… Sovietmečiu, vengiantį įsidarbinti čigoną, milicijoje per apklausą į klausimą, kodėl vengiate dirbti visuomenei naudingo darbo, atsakė: ” jei dirbčiau, kaip man šeimą iškaikyti”?
Pabaigai: tarp lietuvių būta visokių – vienas Lietuvos laisvės gynėjas, kitas jo brolis priešingybė – stribas!
Mes puikiai žinome, kas yra S. Foti ar R. Vanagaitė? Kas paneigs, kad Survilaitė neturi panašumo į paminėtas dvi ponias, kurios rašė meką už pinigus?
Gerbiamoji p. Jūratė niekada neatsako į klausimą, kokiam tikslui jai reikia ištaisyti ŠLB-nės TEISINĘ ĮKŪRIMO DATĄ- todėl tegu nepyksta ant žymiausio Lietuvos knygnešio anūkės, Lietuvos Laisvės kovotojo dukros rašytojos JANINOS SURVILAITĖS, kad ji niekaip negali išduoti savo protėvių idėjų, tebesiekia ir sieks TIESOS bendrojoje Tėvynės istorijoje. Kitaip negaliu – atsiprašau. Nuo tada, kai perskaičiau savo Tėvo Rusijos Orienburgo kalėjime sudarytą bylą; „UŽ pasipriešinimą Lietuvos okupacijai ir neprisipažinusį kaltu – Joną Survilą 1941-12-19 – sušaudyti…”
Gerbiama redakcija,
Suprantama, kad Jūs negalite atsakyti už tokią autorės nuomonę, bet gal galite to briedo ir šmeižto neplatinti?
Rašliavoje į akis krenta neapykantos kalbos pliupsniai. Pravardžiuojama ir niekinama visa eilė žmonių.
Jau sunku patikėti, kad šis leidinys yra platinamas LRS, LRV, savivaldybėse, atstovybėse ir pan.
Šio leidinio lygis krenta žemiau bulvarinio.
Pasiilgai sovietines cenzuros? Kaip ir neblogas irodymas, kas yra kas is tikro.