Artėjant rinkimams vis peržiūrime, kiek LR politinių partijų savo programose pasiryžo atidengti širmas nuo giliai paslėptų buvusių KGB struktūrų kenkėjų veidelių – vis dar tebeniekinančių istorinę TIESĄ.
Šiame straipsnyje dar kartą vėl atversime išeivijos skaudulius…
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos kultūros šefė p. Jūratė Caspersen nenustoja net po mirties prie kryžiaus kalti Šveicarijos išeiviją, įrodinėdama, kad jų Šveicarijos lietuvioų bendruomenė (ŠLB) yra įkurta ne teisiškai 1952-02-17, o nelegaliai 1950 m. rugpjūčio 20 d., nors šioje CH įstatymus gerbiančioje šalyje, jos melo datos negalima laikyti ŠLB įkūrimo data. Ir ne tik dėl to, kad tai neatitinka privalomų Šveicarijos civilinio kodekso (ZGB Art. 54; p. 59–70) reikalavimų bei ŠLB sudarytų Įstatų (paragraf. Nr.1), bet ir todėl, kad tai… prieštarauja visiems archyviniams išeivijos veiklos faktams… O idealiai atitinka sovietinę propagandą – kokie lietuviai ir kodėl traukėsi nuo sovietų okupacijos? OGI: „buržuaziniai nacionalistai, tarybinės tėvynės priešai, išdavikai, kurie užsienyje kūrė nelegalias gaujas kovai prieš tarybų valdžią…“ (iš pokario „Komjaunimo tiesos“ ir „Tiesos“ laikraščių).
Išeivijos tikslas buvo kovoti prieš Lietuvos okupaciją: „Ko negali padaryti mūsų broliai Tėvynėje – tą padarysime mes“, rašo jie savo unikaliuose archyvuose… Kovai su Baltijos šalių okupacija reikėjo paramos iš Vakarų Europos antikomunistinio judėjimo pažangiausių mokslininkų ir politinių veikėjų… Tokių pavyzdžių J. Survilaitės apybraižoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“, 2005, yra išvardinta dešimtys, aprašant europinio ir pasaulinio masto renginius, kuriems išeivija niekada negailėjo nei savo suaukotų lėšų, nei laiko…
Argi tą būtų galėjusi atlikti neutraliausioje šalyje nelegaliai įsikūrusi lietuvių bendruomenė?
ŠLB išeivija griežtai laikėsi įstatymų, siekė, kad ir ŠLB įstatuose jų teisės ir pareigos būtų tiksliai apibrėžtos pagal Tarptautinę konvenciją ir pagal griežtus Šveicarijos įstatymus. Siekiant politinių tikslų – ŠLB buvo būtina svari politinė antikomunistinė motyvacija.
Ir dar. ŠLB archyvuose užfiksuota dešimtys išeivijos reikšmingos veiklos pavyzdžių, kurių nebūtų galėję siekti, jei nebūtų įregistravę valstybiniame Berno banke sudarytų ir 1952-02-17 patvirtintų ĮSTATŲ! Šveicarijos įstatymai griežtai reikalauja, kad patvirtinti ĮSTATAI tuojau pat būtų įregistruoti valstybiniame CH banke ir atidaryta sąskaitą, į kurią pervedamos visos ŠLB pajamos ir nurodomos išlaidos…
Vienas aiškiausių archyvuose aprašytų pavyzdžių, kad nuo 1952-02-18 (sąskaitos atidarymo dienos!) ŠLB surinko daugiausia pinigų lietuviškos Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje įkūrimui, kad išeiviai atliko milžinišką agitacinį darbą tarp vietinių šveicarų, kurie pinigus aukojo pervesdami tik į jau teisėtos ŠLB sąskaitą.
Apybraižoje „Alpių lietuviai“ lietuvių ir vokiečių kalbomis, įrašyta, kad ŠLB gimė Lietuvių Chartos Konstitucijos šviesoje 1952 m. vasario 17 d. (p. 28.), tačiau tą faktą J. Caspersen kritikuoja kaip klaidingą, nors knyga nuo A iki Z parašyta senosios išeivijos pastangomis, fiksuojant tiktai patikrintą archyvinę medžiagą.
Kaip privalu laikytis įstatymų, senoji karta aiškindavo visiems naujai atvykusiems emigrantams, tarp jų – ir J. Caspersen, todėl nežinoti privalomų įstatymų galėtų nebent analfabetas, o Caspersen – ne tik išsilavinusi bei ir protinga, ir tuo niekas neabejoja. Ypač dabar, kai jau žinome, kad J. Caspersen užvetavo banke bendruomenės sąskaitą su įregistruotais Įstatais, atidarytą… 1952 m. vasario 18 d. Tai jau ne tik nepadoru, bet ir nusikalstama!
Gerai žinodama, kad tokiai istorinės tiesos falsifikavimo kiaulystei, išskyrus ją vieną, niekas daugiau nepasirūpins, istorinius faktus ji gudriai slepia nuo bendruomenės narių akių. Pavyzdžiui, tą 1950-08-20 protokolo dalį, kur rašoma „[…] ŠLB-nės narių teisės ir pareigos bus paskelbtos rengiamuose Įstatuose, kurie bus atiduoti visuotinam susirinkimui patvirtinti“, prieš skelbdama internete… nukirpo…
1952 m. vasario 17 d. protokolas paskelbtas iš dr. A. Geručio archyvų ir pakartotas LR išeivijos instituto dr. Inos Vaisiūnaitės internetiniame puslapyje: „OIKOS 2014 Nr. 2(18) p. 139–140“, rodo, kada buvo priimti ir patvirtinti Įstatai – juk ŠLB sukūrė ne namų šeimininkės, ne restorano nuolatinio stalo svečiai, o nuo rusų okupacijos 1945–1948 m. pasitraukęs į Vakarus Lietuvos elitas ir Šveicarijos universitetus jau baigę jaunieji lietuviai išeiviai, kurie vėliau tapo pasaulyje garsiais mokslininkais. PLB pirmininkas dr. V. Kamantas 2000 m. PLB konferencijoje Vilniuje, Šveicarijos išeivius pavadino „lietuviškų talentų žvaigždynu“, todėl po mirties juos smerkti, kaip kokius sovietinio režimo nusikaltėlius, yra nedovanotina!!!
Štai, kodėl LR partijos, norėdamos eiti į Seimą turi savo programose numatyti, kaip pasistengs nuginkluoti savo buvusius režimo kenkėjus!
Nuolatinis išeivijos ieškojimas saugios nišos, kuri apsaugotų nuo sovietinės Lietuvos valdžios spaudimo, kad Šveicarija sugrąžintų juos į sovietinės Lietuvos režimo nelaisvę; o suteiktų oficialias galimybes Šveicarijoje jiems vystyti talentus; leistų drąsiau vesti Vakarų Europoje Lietuvos bylą kovojant prieš Tėvynės okupaciją turėjo ir turės internacionalinę svarbą…
Nereikia pamiršti, kad padorūs lietuviai turėjo ir kitą tikslą – griežtai atsiriboti nuo (1948–1953) kitos, daugiausia Berne ir Ciuriche veikusios pabėgėlių grupės: Wermachto karo aviacijos piloto-pulkininko, slapyvardžiu Jurgis Giedrys, vadovaujamos, nelegalios buvusių Wermachto karininkų ir Lietuvos holokausto aktyvistų pronacistinės organizacijos „Lietuvių sąjunga“, narių.
Beje, „Sąjungos“ dokumentai prieškario Ciuricho konsulate buvo saugomi iki buv vicekonsulo S. Garbačiausko dukros Ritos Garbačiauskas mirties (2010 m.), kol pasinaudojusi neveiksnios Ritos Garbačiauskas „niekiniu testamentu“ J. Caspersen visą konsulato politinį, istorinį, moralinį, ideologinį ir finansinį turinį pasisavino, nežiūrint, kad LR konsulinių tarnybų turtas priklauso LR Užsienio reikalų ministerijai (LR URM), o ne ŠLB!
Paklauskite, argi tuometinis LR UR ministras L. Linkevičius, Caspersen komjaunuoliškos grupės draugas, galėjo ko nors pasigesti?.. (Apie „Sąjungos“ veiklą galima pasidomėti VU RS dr. V. Dargužo archyvuose F-249 ir J. Survilaitės knygoje „Blunkančių likimų liudytojai“ (p. 161–171).
Nors J. Caspersen visur rašė ir visur skelbė tik nelegalią ŠLB įkūrimo datą – „Šveicarijos lietuvių žinių“ 2011 m. gruodžio mėnesio laikraščio 2-me puslapyje skelbiama nelegali 1950 m. rugpjūčio 20 d. įkūrimo data, o 25-me puslapyje išeivė dr. J. Pečiulionytė (sovietų nukankinto ir nužudyto Lietuvos generolo Motiejaus Pečiulionio dukra) juodu ant balto įrašo ir patvirtina nenuginčijamą 1952-02-17 įkūrimo datą.
Šveicarijos Vaikų psichiatrijos mokslų daktarė J. Pečiulionytė (Pečiulionis) visą gyvenimą prisirišusi prie lietuviškų, Katalikiško tikėjimo idėjų, išvertusi į vokiečių kalbą ir visoje Vakarų Europoje okupacijos metais išplatinusi dešimtis Katalikų kronikos vertimų, siekė tik vieno: kaip išvaduoti Tėvynę nuo ateistinio slibino, kaip ženkliai pagelbėti nukentėjusiems nuo kagėbistinio budelio nasrų nužudytiems ir į Sibirą ištremtiems Tėvynės piliečiams, bet gilioje senatvėje viskas išėjo priešingai – žymiosios vaikų psichiatrės testamentinis politinis, istorinis, idėjinis, moralinis, finansinis testamentinis turinys netikėtai nuskrido į Caspersen screržimo supurvintus delnus…
LR Istorijos instituto mokslininkų pažymą (2015 m. gruodžio 18 d.) apie teisėtą 1952 m. vasario 17 d. ŠLB įkūrimą lietuvių susirinkime (2016 m. vasario 28 d.) buvo garsiai Caspersen be jokių motyvų paneigta, kaip „neteisinga, išgalvota, J. Survilaitės nupirkta“…
Visi susirinkime dalyvavę emigrantai buvo verčiami J. Survilaitę iš ŠLB šalinti!
Kodėl dr. V. Stravinskienės ir LR istorijos instituto direktoriaus dr. Miknio 2014-12-18 PAŽYMA Caspersen nebuvo reikalinga? Ogi ji jau turėjo kitą profesionaliai savo pačios sumanipuliuotą, ir LR išeivijos instituto prof. E. Aleksandravičiaus pasirašytą (2014-12-03) niekingo melo pažymą, apie kurią rašysime vėliau…
Štai, kodėl Lietuvai būtina nusikratyti melagingų kagbė veidelių širmos.
Pirmajame „Atgimimo“ (1989 m.) numeryje rašytojas Sigitas Geda rašė: „Mes visi užaugome šėtono paunksmėje…“ Tai tiesa. Tačiau, laimei, ne visi šėtono paunksmėje įgijome tiek „genialaus profesionalumo“ klastoti tautinės atminties IŠDAVYSTĖS vardan, net mirusiųjų sielų nepaliekant ramybėje…
