Janina Survilaitė: Tėvynei reikia laisvės, o Tėvynės istorijai reikia tiesos

Lietuvos nuskriaustieji prašo išviešinti KGB sąrašus, ir aš kelintą kartą vėl perskaitau Šveicarijos karo pabėgėlių lietuvių išsaugotus archyvus.

Gyvenimą prieškario nepriklausomoje Lietuvoje, išeivija prisiminė, kaip viltingą V. Kudirkos „Varpo“ prisikėlimą. Aprašydama jų Tėvynės netekties istorijas, jaučiausi, lyg skaptuoju 20-ojo amžiaus Tėvynės paminklą…

Pokaryje juos priglaudusių helvetų gyvenimas spindėjo neutralios Europos valstybės šiltais vaizdiniais: ramus, taikus, sotus ir politiškai išmintingas, nes Vakarų Europa gerai suvokė sąvokas: Garbė, Tėvynė, Valstybė, Asmenybė, Tauta, Pilietis, Tėvas, Motina, Pareiga, Teisė… Išeivijos gyvenimas – buvo aukojimasis savo Tautos Laisvei, tautinės krikščioniškosios Tapatybės išsaugojimui, glaudžiantis prie Dievo ir savo Tautos šaknų.

Mano kūrybai apie IŠEIVIJĄ pritarė visa, antrojo pasaulinio karo atblokšta lietuvių elito karta: nešė savo archyvų fotografijas, dienoraščius – savo pragyvento Viltingo Laiko dvasinį turtą, o aš stengiausi jų vardus įamžinti: sutinkant 50-ties metų Jubiliejų (2002), perskaičiau jų pačių parašytą pranešimą, apie 1952-02-17 d. ŠLB-nės įkūrimą Vakarų Europos sudėtingame politinio virsmo sūkuryje.

Praėjus dvidešimčiai metų išeivių vardus skaitytojai sutinka tik mano nuoširdžiai parašytose dokumentinėse ir beletristinėse knygose. Tautos nelaimė, kad jos teisines šaknis, jos tarptautinės konvencijos įstatymų pagrindu sukurta pirmoji pasaulyje oficiali organizacinė politinė Bendruomenė (ŠLB), vis uždengiama nelegaliu 1950-08-20 d. protokolo liudijimu, t. y. buvo nelegali.

Kaip netikėti PLB-nės valdybos kultūros pirmininkės p. Jūratės Caspersen sugalvota propaganda ir įrodyti, kad yra teisūs išeivijos archyvai, jeigu niekas neskaitė ir neskaito pirminių archyvų variantų, o kartoja tik J. Capersen sumanipuliuotą melagieną – senąjį režimo „tobulai“ panaudojamą Kremliaus „modelį“…

…2025-ųjų pavasaris atėjo kasmetiniu žydinčių Alpių grožiu, viltingai atnešdamas mums gyvą išeivijos Atminimą, ir tas pačias nuoskaudas su klausimu: KODĖL?

KODĖL ŠLB-nės veiklos istoriją begėdiškai perrašinėja buvusi sovietrežimo komjaunimo sekretorė, atgimus Lietuvai, tvirtai išlaikiusi savo buvusią idėjinę socrežimo sampratą, netikėtai pavirtusi į turtingą milijonierę ir be jokio politinio patikrinimo filtro, lengvai atsisėdusi į aukščiausią PLB-nės valdybos kultūros komisijos pirmininkės postą.

Ar todėl, kad ji porą dešimtmečių vyresnė už šimtatūkstantinį dabartinių pasaulio lietuvių emigrantų pulką, kad įgijusi gerą sovietrežimo veikėjų patirtį, nes pati dešimtmetį sovietinėje tėvynėje išmoko skleisti sovietrežimo idėjas, kad leninizmo idėjų išauklėta nuo vaikystės Pagėgių sovietinių vaikų namuose, kad komunistų senelio ir tėvo ideologiniu supratimu, visada rėmė tvirtą režimo propagandą, jog išeivija buvo, yra ir bus tarybinės Lietuvos išdavikai, priešai nacionalistai, užsienyje bendruomenes įkūrę, kaip nelegalias gaujas, siekusias Lietuvoje nuversti gerąją, jos visą šeimą dosniai globojusią tarybų valdžią.

Štai, kodėl svarbiausia jos ideologinio darbo siekiamybė ir tęsiamybė – įrodyti, kad išeivija Vakarų Europoje veikė NELEGALIAI…

Šveicarijos išeivių archyvų manipuliavimui atsivėrė rojus, kai 2009-siais mirė ŠLB-ės Garbės pirmininkas dr. Vaclovas Dargužas, 2010-siais mirė profesorius kunigas dr. Jonas Juraitis, kurie su politine išmintimi užsienyje dar vis tebetęsė išeivijos politinės veiklos istorinį tautinį Atminimą.

Pirmais pokario metais Šveicarijos karo pabėgėliams buvo būtina atsiriboti nuo 1944–1953 m. Šveicarijoje veikusios Wermachto karo aviacijos pulkininko, slapyvardžiu Jurgis Giedrys, suorganizuotos Wermachto karininkų, ir, menamai, Lietuvos holokauste dalyvavusių nelegalios organizacios „Lietuvių sąjungos“ narių, kurių archyvai iki 2010 m. buvo saugomi mirusio LR Ciuricho Konsulato vicekonsulo St. Garbačiausko neveiksnios dukros Ritos Garbačiauskas (86) senelių namuose ir privačiai išsinuomotame garaže Ciuriche.

Prieš Ritos Garbačiauskas mirtį, pasinaudojusi Ritos neveiksnumu, išviliojusi iš jos niekinį „testamentinį raštelį“ visą likusį Konsulato (LR URM priklausantį!) turinį su konsulato banko sąskaitomis savo žinion išsigabeno PB-nės kultūros komisijos pirmininkė.

(Dalį bendrųjų išeivijos archyvų iš Ciuricho buv. S. Garbačiausko konsulato pirmąjį 21-jo amž. dešimtmetį į Ženevą LR generalinio konsulo p. Eriko Petriko rūpesčiu buvo perduoti LR valstybei, o „Lietuvių sąjungos“ archyvai, su pakeistomis narių tapatybėmis, konsulato diplomatinės vertės dovanomis ir finansiniais aukų banko įnašais – kur jie dabar?)

Jeigu kas nors pareikšdavo nesutikimą p. Jūratės sukurtai propagandai ir staiga išlįsdavo gyva tikrenybė – ji greitai sumodavo vieną propagandą uždengti kita. Štai „Šveicarijos lietuvių žinių“ 2011 m. gruodžio mėnesio laikraščio 2-me psl. redakcijos skelbiama nelegali 1950 m. rugpjūčio 20 d. įkūrimo data, o 25-tame psl. lietuvė išeivė dr. Joanna Pečiulionytė(-is), ŠLB-nės įkūrėja, savo straipsnyje aiškiai pranešė: „…mes ŠLB-nę įkūrėme 1952 m. vasario 17 d.“.

(Ciuriche turėjusi garsią Vaikų psichiatrijos kliniką, medicinos mokslų daktarė Johanna Pečiulionyte, prieškario Lietuvos Generolo Motiejaus Pečiulionio, KGB nukankinto ir nužudyto, dukra, apie kurios veiklą rašo visi ŠLB archyvai, kad okupacijos metais ji vertė ir platino Vakarų Europoje „Lietuvos katalikų kroniką“, rėmė katalikų bažnyčios politines/kultūrines idėjas, finansiškai rėmė J.Stasiulienės lietuviškų tautinių šokių ratelį… Keliolika metų visa senoji karta girdėjo vienišos turtingos daktarės troškimą, kad po jos mirties jos palikimas būtų padovanotas Vilniaus reabilitacinės klinikos Vaikų psichiatrijos skyriui ir LR Katalikų akademijai, kaip ATMINIMO ŽENKLAS nužudytam Lietuvos Generolui M. Pečiulioniui, tačiau, niekas nežino, kam po mirties perduotas dr. J. Pečiulionytės palikimas…)

Kas paneigs, kad kultūros pirmininkė viską vykdė po KGB struktūrų veikimo stogu, sėkmingai kurdama išradingus viražus, kai viena archyvų manipuliacija pridengiama kita, o dar vis atkakli tiesos gynėja, J. Survilaitė KGB metodu, visam pasauliui apskelbiama po insulto tapusi išprotėjusi ir neadekvati aplinkai.

…Tikra politinės propagandos kulminacija visai LR valstybei iškilo 2017 m., kai p. Jūratė Šveicarijos teisininkams pakišo suklastotą ir LR išeivijos instituto direktoriaus prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus parašu patvirtintą, jokios ŠLB-nės istorinės politinės veiklos logikos neatitinkanti 2014-12-03 RAŠTĄ.

Kodėl, visų džiaugsmui, LR Išeivijos instituto mokslinės bendradarbės dr. Inos Vaisiūnaitės Emužienės atliktas reikšmingas darbas – „OIKOS 2014 Nr. 2(18)“ ir 139–140 puslapiuose įrašytas teisinis ŠLB-nės įkūrimas, vienu mostu prof. E. Aleksandravičiaus 2014-12-03 RAŠTE vėl atvirsta į „p. Jūratės sukurtą melagieną“, kodėl unikalių archyvų kopijų turinys neatitinka realybės, o lieka toli už LR išeivijos instituto mokslininkų dr. E. Aleksandravičiaus ir dr. I. Emužienės išeivijos archyvų suvokimo ribų???

Kodėl Tarptautinės konvencijos, Lietuvių chartijos ir Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso (ZGB) unikalus dokumentas: „RechtlichesVereingründungsprozes in der Schweiz“, kuris nurodo griežtą CH civilinio kodekso ZGB Art.54 įstatų privalomumą LR išeivijos instituto prof. habil. mokslų daktaras E. Aleksandravičius vėl patvirtina tą pačią dešimt metų vedamą J. C. propagandą?

(Norintys savo akimis įsitikinti kiekvienu atveju gali kreiptis į 1999–2005 metais buvusią ŠLB-nės valdybos pirmininką Janiną Survilaitę E. P. vjanina@bluewin.ch)

„Vokietijos leidyklos „RŪTA“ redaktorė Angelė Daiva Digaitytė 2022-11-07 d. straipsnyje: „APSIMELAVO“ primena, kaip svarbu apginti lietuvių karo pabėgėlių IŠEIVIJOS veiklą nuo sovietinės propagandos dėmių, kurias visame lietuviškame pasaulyje tebeskleidžia PLB-nės valdyba su kultūros komisijos pirmininke. Redkolegija eilinį kartą nusivylusi PLB-nės Konfliktų sprendimo Komisijos (pirmininkas advokatas p. Mindaugas Jacinevičius) sprendimu dėl ŠLB įkūrimo datos teisinio fakto iškraipymo ir pakiša Komisijai po nosimi 1950-08-20 d. PROTOKOLĄ, kuriame aiškiai lietuviškai parašyta:

„Ciuriche susirinkę lietuviai NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, O jos narių teisės ir pareigos bus nustatytos bendruomenės ĮSTATUOSE, kurie šiuo metu rengiami“… („Alpių lietuviai“ p. 169).

„Nelaikykite visus lietuvius kvailiais!“ protokolas skelbia, kad lietuvių grupė 1950-08-20 d. tik NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, – jau kelintą kartą spaudoje patvirtinamas PLB-nės kultūros komisijos pirmininkės skelbiamas suklastotas faktas. KODĖL: mūsų protėvių – karo pabėgėlių – kančiomis iškentėti vertybiniai reikšmingos veiklos faktai tampa NIEKINIAI!???“ – klausia tautiškai nusiteikusi Redaktorė.

„Lietuvis yra tas, kuris tiki laisve ir laikosi Statuto“, – teigia dr. D. Kuolys, 2022 spalio 25-ąją, Lietuvių chartijos (1949 m.) Konstitucijos sudarymo Jubiliejui. Tarptautinės konvencijos konstitucijos tikslai bei pareigos ir šiandien turi būti privalomi kiekvienam emigrantui ir kiekvienam LR diplomatui.“

Tą paliudija rašytojos J. Survilaitės knyga „Už tikėjimą, Tautą ir Valstybę“, (leidykla „RŪTA“, 2022, spalis, redaktorė Angelė Digaitytė.)

Ketvirtame knygos viršelyje knygos autorė rašo:

„iš senųjų emigrantų mokiausi tikėjimo, meilės ir atsparumo, kaip svetimame krašte nenutautėti. Dviejų kultūrų pažinimas, jų koreliavimo vertinimas padalintoje Europoje senąją lietuvių išeivių kartą išmokė daug naujų dalykų, kurių neturėjome progos pažinti už geležinės uždangos. Abi – lietuviškoji ir šveicariškoji – kultūros senųjų išeivių dvasioje liko iki mirties atsparios ir gyvybiškos. Dalykų, susijusių su žmogaus prigimtimi, niekas negali sunaikinti, jie vis atgyja visa teisingumo gelme.“

Kaip lengva bus LR valstybei ateityje pasiekti TIESĄ – palikime paskutiniam Lietuvos – Šveicarijos teisininkų nuosprendžiui, kuris numatytas 2025-jų, viltingųjų metų eigoje Šveicarijos sostinėje Berne.

Redakcija pažymi, jog čia publikuojama autorės nuomonė.