Javier Villamor. Akivaizdus ryšys tarp masinės imigracijos ir seksualinių nusikaltimų epidemijos Europoje

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje padaugėjus seksualinio smurto atvejų, kilo intensyvios diskusijos apie masinės imigracijos įtaką tokiems nusikaltimams. Nors kai kurie politikai ir žiniasklaidos veikėjai bandė sumenkinti šią sąsają, oficialūs duomenys ir daugybė ataskaitų atskleidžia kitokią realybę. Masinės imigracijos, daugiausia iš regionų, kurių vertybių sistemos ir kultūrinės normos iš esmės skiriasi nuo europietiškųjų, poveikis daugeliui žemyno miestų kelia grėsmę saugumui ir socialinei sanglaudai.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, maždaug viena iš dešimties ES moterų, sulaukusi penkiolikos metų, yra patyrusi vienokią ar kitokią seksualinę prievartą. Tačiau pastaraisiais metais nuolatinis šių nusikaltimų skaičiaus didėjimas negali būti siejamas vien tik su didesniu informuotumu ir pranešimais apie juos.

Ispanijoje pranešimų apie seksualinį smurtą padaugėjo kartu su imigracijos augimu. 2021 m. buvo užregistruoti 15 845 skundai dėl seksualinių nusikaltimų, t. y. 8 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis Vidaus reikalų ministerijos ataskaitomis, apie 15 proc. smurtautojų buvo užsieniečiai, o tarp dažniausių priekabiautojų – Maroko ir Rumunijos piliečiai (atitinkamai 25 proc. ir 15 proc.). Nepaisant Ispanijos lygybės ministerijos retorikos ir milijardų eurų, investuotų į „lyčių lygybę“, 2024 m. baigėsi rekordiniais 5 258 užpuolimais ir išžaginimais bei 47 nužudytomis moterimis.

Italijoje taip pat padaugėjo užsieniečių įvykdytų seksualinių nusikaltimų. Italijos statistikos tarnybos Istat duomenimis, 2020 m. užregistruoti 4886 išžaginimo atvejai, t. y. 5 proc. daugiau nei 2019 m. 30 proc. nusikaltėlių buvo imigrantai, išsiskyrė užpuolikai iš Rumunijos, Maroko ir Nigerijos. Ne ką kitokia padėtis ir Prancūzijoje: Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 25 proc. smurtautojų buvo užsieniečiai, tarp kurių dominavo Alžyro, Maroko ir Tuniso piliečiai. 2022 m. užregistruota 34 000 skundų dėl išžaginimo, t. y. 15 proc. daugiau nei 2021 m.

Belgija ir Vokietija yra dar dvi šalys, kurias šis reiškinys ypač paveikė. 2021 m. Belgijoje užregistruota 5 000 pranešimų apie seksualinį smurtą, 20 proc. smurtautojų buvo užsieniečiai. Vokietija, viena iš labiausiai nuo 2015 m. migracijos krizės nukentėjusių šalių, 2022 m. užregistravo 11 500 išžaginimo atvejų, o 40 proc. smurtautojų buvo sirų, afganų ar irakiečių kilmės.

Jungtinėje Karalystėje migrantų gaujų vykdomos seksualinės prievartos krizė yra ypač sukrečianti. Roterhamo skandalas, kai 1997–2013 m. organizuotos pakistaniečių, kurdų ir kosovarų kilmės grupuotės prievartavo mažiausiai 1 400 mergaičių, atskleidė valdžios institucijų neveiklumą bijant būti apkaltintoms rasizmu. 2022 m. užregistruota 70 000 skundų dėl išžaginimo (191 skundas per dieną), t. y. 25 proc. daugiau nei 2021 m.

2022 m. Švedija, Islandija ir Prancūzija buvo trys šalys, kuriose 100 000 gyventojų teko daugiausia išžaginimo atvejų: Švedijoje – 200,34, Islandijoje – 165,32 ir Prancūzijoje – 126,08. Saugiausios šalys buvo Graikija, Šiaurės Makedonija, Lietuva, Albanija ir Vengrija, kuriose išžaginimo atvejų buvo apie šešis arba mažiau.

Šie duomenys rodo tikrovę, kurios negalima nuslėpti ir kurią reikia vertinti neideologiškai. Didėjantis visuomenės susirūpinimas dėl seksualinių nusikaltimų skaičiaus didėjimo sustiprino paramą dešiniosioms partijoms, kurių skaičiai apklausose pastebimai išaugo.

Tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Belgija, kuriose imigracija pasiekė istorinį lygį, saugumo problemos tapo pagrindiniu rinkimų kampanijų klausimu. Net Emmanuelis Macronas paragino sugriežtinti Prancūzijos imigracijos politiką, nors tai buvo tik politinė taktika, siekiant sustabdyti nuosmukį apklausose prieš sparčiai populiarėjantį Marine Le Pen Nacionalinį susivienijimą (Rassemblement National).

Kyla klausimas, kiek ilgai pagrindinės partijos sugebės išlaikyti savo užkardas ir sanitarinį kordoną prieš politines jėgas, norinčias kovoti su realia tikrove, kurioje gyvena rinkėjai.