Pasaulyje vyksta dideli pokyčiai, o D. Trampas yra šių pokyčių požymis. Ir mes labai džiaugiamės. Pasakykite man apie britų sukilimą, kuris būtų pasiekęs tokį lygį, taip greitai. Tokio dar nėra buvę.
Nigelas Farage’as kovingai nusiteikęs, žvelgdamas į Vestminsterį iš naujojo įmantraus daugiaaukščio Reformų JK biuro, lygiai taip pat, kaip jo sukilusi partija pirmą kartą žvelgia į establišmentą iš nacionalinių viešosios nuomonės apklausų viršūnės. Partijos perspektyvos atrodo tokios pat šviesios, kaip ir lyderio kaklaraištis „Union Jack“.
Šią savaitę susitikome su N. Farage’u, ką tik grįžusiu iš pagrindinės vietos Donaldo Trampo inauguracijos iškilmėse Vašingtone. Kaip sekėsi?
Mega. Optimizmo jausmas buvo nepaprastas. Jis pats buvo savo gyvenimo formoje. Negalėjau patikėti, kai užgrojo „Village People“, o ten jis šoko. Tai buvo viena galingiausių, labiausiai pakylėjančių kalbų, kokią esame girdėję iš Vakarų lyderio nuo – net neįsivaizduoju, kiek laiko. Ryžtingi veiksmai su visais jo pasirašytais įsakymais. O apklausos rodo, kad daugiau kaip 50 proc. britų mano, jog jis elgiasi teisingai, užverdamas sieną.
Farage’ui tai taip pat asmeniška.
Žinoma, kad 2016 m. aš vienas palaikiau Trampą! Na, o dabar prie to traukinio prisijungė labai daug žmonių. Čia viskas pasikeis. Manau, kad DEI kultūros atsisakymas, grįžimas prie meritokratijos, tai peržengs Atlanto vandenyną ir netrukus… ir aš negaliu sulaukti.
Kalboje buvo paskelbta galinga politika, kuri apvertė Vašingtono politiką aukštyn kojomis
Šioje inauguracijos kalboje buvo paskelbta galinga politika, kuri apvertė Vašingtono politiką aukštyn kojomis. Jei netrukus sulauksime ministro pirmininko N. Farage’o, kokios galėtų būti lygiavertės politinės bombos?
Nr. 1, žinoma, yra tai, kad mes susigrąžinsime savo suverenitetą, nebūdami Europos žmogaus teisių konvencijos dalimi“ – konvencijos, kuri net ir po „Brexit“ vis dar leidžia Europos teisėjams nuversti išrinktą Jungtinės Karalystės parlamentą dėl imigracijos įstatymų.
Akivaizdu, kad nedelsdami padarytume ketinimų pareiškimus – sustabdytume valtis, atsikratytume įvairovės, lygybės ir įtraukties DEI (angl. Diversity, Equity, and Inclusion), PSO (Pasaulio sveikatos organizacija), skepticizmo finansavimo, padidintume išlaidas gynybai. Tačiau, deja, negalėčiau veikti taip greitai kaip prezidentas D. Trampas. Negalėtume tiesiog pasirašyti prezidento įsako. Permainų įtvirtinimas Parlamente priklausytų nuo to, ar turėtume daugumą ir kokio dydžio ji būtų.
JK institucijose dominuojanti „dėmė“ reiškia, kad „kliūčių mūsų kelyje būtų nemažai. Švietimo įstaigos ir didžioji dalis Whitehallo būtų nusiteikę prieš mus. Galiu įžvelgti valstybės tarnybos streikų grėsmę. Jie jau grasina streikais dėl teisės dirbti iš namų, Ispanijoje ar bet kur kitur. Tai bus tikri mūšiai.
Bet jei turite žmonių mandatą mažinti valstybės dydį, tuomet privalote mažinti valstybės dydį.
Aišku, tikiuosi, kad Elonas [Muskas] imsis DOGE [Valdžios efektyvumo departamento] užduoties, nes jei jie gali sumažinti administracinę valstybę Amerikoje, tai būtų puikus planas mums. Šie klausimai rodo, kad grėsmę demokratijai kelia ne populistinis maištas iš apačios su tokiomis partijomis kaip Reformų, bet aukščiau esančios establišmento jėgos.
Iš tikrųjų tai yra tai, ką prieš daugelį metų pradėjo Tony Blairas, – sako N. Farage’as.
Didžiosios Britanijos parlamentas ir ministras pirmininkas, jų tikrieji įgaliojimai ką nors keisti buvo perduoti teisėjams, nerinktoms kvango tarnyboms. Manau, kad turime pakeisti T. Blairo 1998 m. Žmogaus teisių aktą atnaujintu teisių įstatymu. Romantiškieji konstitucionalistai visada kalba apie istorinį Teisių bilį, jis nieko nereiškia, vyriausybė gali jo nepaisyti. Nerašytinė konstitucija galėjo mums gerai pasitarnauti šimtmečius, tačiau dabar ji kelia didelį pavojų.
Didžiausias N. Farage’o mūšis už britų demokratiją buvo pergalė referendume dėl išstojimo iš ES ir „Brexito“ įgyvendinimas. Šiandien minimos penktosios „Brexit“ dienos metinės, kai kartu šventėme žemyn gatve Parlamento aikštėje. Kaip jis vertina „Brexit“ dabar?
Užsienio politikoje galėjome veiksmingiau valdyti savo kursą, mūsų prekybos su likusiu pasauliu augimas teikia vilčių
Buvo tam tikros naudos. Užsienio politikoje galėjome veiksmingiau valdyti savo kursą, mūsų prekybos su likusiu pasauliu augimas teikia vilčių, mūsų gebėjimas gaminti vakcinas, iš tiesų mūsų gebėjimas išvengti D. Trampo tarifų ES, jei iki to prieisime. Briuseliui, labai neigiamai vertinančiam technikos ir dirbtinio intelekto pažangą, tai suteikia mums palankią padėtį, nes jų instinktas yra viską nesuvokiamai reguliuoti.
Tačiau, deja, turėjome konservatorių vyriausybes, kurios neatitraukė mūsų nuo bendrosios rinkos taisyklių. [Dabar torių lyderė] Kemi Badenoch yra šio medžio viršūnė, ji galėjo atsikratyti 4 000 ES taisyklių per paskutinę konservatorių vyriausybę, bet nusprendė to nedaryti. Dėl to Starmeriui ir jo kanclerei Rachel Reeves daug lengviau mus nuolat derinti prie naujų ES įstatymų.
Leiboristai dabar kalba apie tam tikrą bendrosios rinkos derinimą, ir man neramu, kad Starmeris gali mus vesti Europos gynybos sąjungos link. Iki šio parlamento pabaigos į pirmą planą gali sugrįžti daugelis pagrindinių 2016 m. referendumo argumentų dėl kontrolės perėmimo. Galime sakyti, kad „Brexit“ nesilaikė nei leiboristų, nei konservatorių vyriausybės.
Ne, niekada neturėjome vyriausybės, kuri tikėtų „Brexit“. Tai tapo aišku apie konservatorius. Pirmiausia aš priverčiau juos surengti referendumą [dėl savo Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos sėkmės]. Tada padėjau atsikratyti palikimo šalininkės premjerės ponios May [po to, kai N. Farage’o „Brexit“ partija laimėjo 2019 m. Europos Parlamento rinkimus]. Tada per 2019 m. visuotinius rinkimus pasitraukiau į šalį ir padėjau Borisui Johnsonui gauti didžiulę daugumą. Ir jaučiuosi išduotas kaip ir visi kiti.
Jie netikėjo „Brexit“. Borisas… gal gerą dieną?
Bet kai reikėjo imtis veiksmų dėl didžiulio gyventojų skaičiaus didėjimo, bendruomenių skilimo, toriai tuo netikėjo. Jie atnešė mums rekordinę migraciją. Ir aš manau, kad žmonės yra tikrai pikti.
Ar galite patikėti, kad iš pastarųjų trijų milijonų žmonių, atvykusių iš ne ES šalių, tik 22 proc. dirba? Ar galite patikėti, kad Londone yra 600 000 nelegalių imigrantų? Per 20 metų gyventojų skaičius išaugo 10 mln., o jūs stebitės, kodėl negalite patekti pas gydytoją, kodėl jūsų vaikai negali gauti būsto.
Koks sprendimas?
Mes suprantame, kad žmonės atvyksta ir išvyksta – gauna darbą užsienyje, išeina į pensiją užsienyje, mūsų įmonės nori įdarbinti kitus žmones čia. Visa tai yra gerai. Bet mes siektume, kad migracijos lygis būtų lygus nuliui! Apskritai, kad gyventojų skaičius dėl migracijos nedidėtų, mes negalime sau to leisti.
Ar galėtume sulaukti jūrų blokados laivams sustabdyti, panašiai kaip Trumpas siunčia kariuomenę prie JAV sienos?
Pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus, atsikratyti EŽTT
Praktiniu požiūriu tai būtų sudėtinga. Galima būtų pasitelkti karališkuosius jūrų pėstininkus, kad jie paimtų žmones Lamanšo sąsiauryje ir išmestų juos atgal į Prancūzijos paplūdimius; taip, tai būtų populiaru ir sukeltų didelį diplomatinį incidentą. Bet manau, kad pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus, atsikratyti EŽTT.
Antrasis dalykas, kurį reikia padaryti, kai įstatymas bus pakeistas, – pradėti deportuoti žmones atgal į Afganistaną, Siriją ar bet kur kitur. Manau, kad tai labai greitai baigsis. Australijoje tai užtruko dvi savaites. Jie išbandė viską, kad sustabdytų nelegalią migraciją. Galiausiai, vadovaujant Tonio Abboto vyriausybei, jie kelis laivus nuvilko atgal į Indoneziją – baigta.
Reformos metu taip pat buvo pasiūlyta Australijos pavyzdžio taškų sistema, pagal kurią būtų sprendžiama, kas gali pretenduoti į legalią imigraciją. Tačiau Australijos taškų sistema nebuvo skirta tam, kad viskas būtų nemokamai – nuvykęs į Australiją, turėsi pats mokėti už sveikatos priežiūrą, turėti visus reikiamus draudimus.
Dar viena kova, kurią „mes ketiname kovoti“, yra „Net Zero“. Per ES įsipareigojimą „Net Zero“, kurį išplėtė Jungtinės Karalystės vyriausybės, Britanijoje vykdoma deindustrializacijos politika. Gamybinės elektros energijos kainos yra šešis kartus didesnės nei Amerikoje. Šiandien pas mane buvo atvykęs vienas didžiausių mūsų statybininkų, kuris sakė, kad dabar pigiau importuoti plytas iš Belgijos nei gaminti jas čia.
Jei šviesa užges, tai tik įrodys, kokie kvaili yra šie žmonės. Nors, jei tai įvyktų per šalčius…
Ir šis politinės klasės, kuri nebetiki Dievu, bet tiki klimato mokslu, skubėjimas neturi jokios prasmės ir daro mus neįtikėtinai pažeidžiamus. Jei šviesa užges, tai tik įrodys, kokie kvaili yra šie žmonės. Nors, jei tai įvyktų per šalčius, Dievas žino, kokių pasekmių tai turėtų.
Tačiau per ateinančius 15 metų dėl technologijų ir dirbtinio intelekto pažangos mūsų elektros energijos poreikis padvigubės. Ir aš nematau, iš kur ji bus gaunama, išskyrus branduolinę energiją. Branduolinė energija turi būti ilgalaikis sprendimas.
Tačiau trumpuoju laikotarpiu mums vis dar reikia iškastinio kuro, tačiau leiboristų vyriausybė ir teismai, atrodo, yra pasiryžę neleisti Didžiajai Britanijai eksploatuoti Šiaurės jūros išteklių.
Praėjusią savaitę kai kuriomis dienomis 60 proc. mūsų elektros energijos buvo gaunama iš dujų, o daugiau kaip pusė jų importuojama. Kodėl turėtumėte importuoti naftą ir dujas, jei galite jas išgauti čia? Manau, kad šie sveiko proto argumentai prasilenkia. Ir, be abejo, konservatoriai sakys: „Aš taip pat, aš taip pat“. Bet juk tai jūs pirmiausia įtvirtinote šį „Net Zero“ įstatymą!
Sveiko proto argumentams“ įgaunant vis didesnį svorį, Reformų partija sparčiai kyla apklausose ir pasiekė daugiau nei 20 proc. po to, kai per praėjusių metų liepos mėn. rinkimus gavo 14 proc. balsų (nors pagal JK rinkimų sistemą tai reiškė, kad ji gavo tik penkis parlamento narius, kuriems vadovavo Nigelas).
Taip, tai buvo nuostabu. Dabar stiprėja suvokimas, kad tai nėra veltui praleistas balsas. O 20 proc. išaugusios paramos yra iš žmonių, kurie per praėjusius rinkimus nebalsavo. Tokių rinkėjų dar daugės.
Sakau, kad tai mačiau savo akimis ant slenksčio N. Farage’o rinkimų apygardoje Clactone, kur tokiose skurdžiose vietovėse kaip Jaywick Sands jis sulaukė entuziastingos paramos iš žmonių, kurie niekada anksčiau nebuvo balsavę. Būtent.
Tuo tarpu dėl sparčiai augančios narystės Reformų partija aplenkė Torių partiją. N. Farage’as pakėlė telefoną, kad parodytų man nuolat tiksinčius skaičius, kurių dabar yra daugiau nei 186 000.
Mūsų tikslas, žinoma, yra tai išlaikyti ir toliau bei kurti sėkmės lūkesčius.
Koks yra reformų poveikio raktas?
Manau, kad todėl, kad esame tokie pozityvūs. Manau, kad mūsų žinia apie šeimą, bendruomenę, šalį – štai už ką mes pasisakome, mes tikrai tikime, kad šalį galima pakeisti. Žuvis pūva nuo galvos žemyn. Mes duosime šaliai vadovauti kitokius žmones, kurie visi nepriklauso Oksbridžo politinei klasei. Mes galime tai padaryti.
Ir priešingai mūsų pozityvumui yra leiboristai, kuriems sekasi labai blogai; premjeras neatrodo, kad jam tai patinka, kanclerė visiškai nevykusi. Esame recesijoje. Palaukite, kitas skaičių rinkinys mane patvirtins. Jie beveik įkalbėjo mus į ją patekti. Pasitikėjimas yra ant prakeikto dugno. O toriai – aš net nežinau, ką jie reiškia. Nieko.
Tačiau N. Farage’as tvirtai teigia, kad reformos dabar yra judėjimas, o ne tik protestas prieš senąsias partijas. „Žmonės masiškai nestojo į politines partijas vien tam, kad parodytų du pirštus į viršų. Atvykus į Reformų susitikimą, pavyzdžiui, į mūsų konferenciją Birmingeme, jis primena prakeiktą roko koncertą, jame tvyro optimizmas, žmonės be galo linksminasi. Į veiklą įsitraukia daug daugiau jaunų žmonių, nors dar daug ką reikia nuveikti.“ N. Farage’as ir jo jaunatviška socialinės žiniasklaidos karių komanda šią kovą stebėtinai sėkmingai perkelia į TikTok.
Kiekvienas pastarojo meto skandalas ir dangstymas – nuo išprievartavimų gaujų iki Sautporto žmogžudysčių – sustiprino Reformų idėją. „Įžeidinėjimai, kurių sulaukiau dėl Sautporto! Bet aš buvau teisus, ar ne? Žudikas buvo žinomas valdžios institucijoms. Jie bandė tai nuslėpti, ir tai tarsi katė išlindo iš maišo, žmonės nebetiki jokiomis tokiomis nesąmonėmis.
Kadangi valdžia siekia pasmerkti bet kokią kritiką kaip „kraštutinių dešiniųjų“ ekstremizmą ir kontroliuoti diskusijas internete prisidengdama kova su „dezinformacija“
Kadangi valdžia siekia pasmerkti bet kokią kritiką kaip „kraštutinių dešiniųjų“ ekstremizmą ir kontroliuoti diskusijas internete prisidengdama kova su „dezinformacija“, manau, kad artimiausiu laikotarpiu vyks didelė kova už žodžio laisvę. Štai kodėl man taip patinka Elonas. Mes esame puikūs žodžio laisvės gynėjai ir tapome panaikinimo kultūros aukomis už tai, kad išdrįsome neprisidėti prie establišmento priedangos.
Užsiminus apie Muską, turėjau paklausti Nigelo apie jų akivaizdų nesutarimą dėl Farage’o atsisakymo palaikyti įkalintą agitatorių Tommy Robinsoną. Tai įvyko tuo metu, kai pasklido gandai apie didelę Musko auką Reformų partijai, ir privertė Farage’ą aiškiai pasakyti, kad jo principai „neparduodami“.
Teisingai, aš nesileidžiu stumdomas. Bet mes kalbamės, mes kalbamės. Iš esmės esame toje pačioje pusėje, bet kai kuriuos dalykus galime skirtingai interpretuoti. Jis visais atžvilgiais neįprastas.
O kaip su ES, praėjus penkeriems metams po „Brexit“?
Ji jau turi tai, ką turi. Manau, kad pagarba ES visame pasaulyje yra gana menka, manau, kad von der Leyen yra šiek tiek juokinga figūra. O Parlamentas! Dieve, jiems turbūt trūksta manęs. Kai ten buvau, apie tai kalbėjo visos Europos žinios. Dabar aš nežinau, kas yra kas nors.
Jis juokiasi iš Donaldo Tusko, „Brexit“ nekenčiančio buvusio ES Tarybos pirmininko, kuris dabar yra Lenkijos premjeras.
ES patikimumas yra ant plauko. Nacionalinė valstybė vėl įsitvirtina
Jis pasienyje turi ginkluotą policiją! Niekas, kas prasmuks pro šalį, negali gauti pabėgėlio statuso! Visos vyriausybės tiesiog daro savo. ES patikimumas yra ant plauko. Nacionalinė valstybė vėl įsitvirtina.
Manau, kad įdomi yra Italija. Žinote, Džordžija Meloni gauna valdžią, mums visiems sakoma, kad grįžo Musolinis, ji netinkama eiti pareigas. O ji, atrodo, atnešė Italijai nepaprastą stabilumą. Ji gana atkakliai kovoja su Europos Teisingumo Teismu, iš tikrųjų kažką daro migracijos srityje. Man tai daro didelį įspūdį.
Keista, kad aš galvoju, kur yra patriotinės kairiosios partijos? Viena jų yra Vokietijoje. Bet kodėl dėl suvereniteto nerimauja tik dešiniosiomis laikomos partijos? Nuo kada suverenitetas yra kairiųjų ar dešiniųjų klausimas?
Atvirų durų migracija gniuždo atlyginimus, gniuždo pragyvenimo lygį, todėl manau, kad atsiras naujų partijų, kurios ekonominiu požiūriu bus labiau kairiosios.
Ar tai gali būti neblogas dalykas, jei tai meta iššūkį senajam elitui?
Manau, kad tai būtų labai geras dalykas. Didžiojoje Britanijoje leiboristai pasiūlė atidėti kai kuriuos gegužės 1 d. vyksiančius vietos rinkimus.
Ar galite tuo patikėti? Jie ketina atšaukti rinkimus. Milijonams žmonių bus atimta teisė balsuoti. Be abejo, tai tik sutapimas, kad rinkimų atšaukimo grėsmė kyla tuo metu ir tose vietose, kur reforma žengia į priekį.
Jau šešis mėnesius visu greičiu stengiamės kurti skyrius, tikrinti kandidatus, bėgame taip greitai, kad vos spėjame kvėpuoti. Tačiau tą naktį, kai buvau išrinktas parlamento nariu Klaktone, pažadėjau du dalykus: kad profesionalizuosiu partiją ir demokratizuosiu partiją.
Profesionalėjimas vyksta, tai jaučiasi čia, biure, tvyro kitokia atmosfera. Pinigai jau ateina.
(Nigelas anksčiau išdėstė savo WFH politiką: „Jei norite dirbti iš namų, gerai – galite)
O kalbant apie demokratizaciją, man pavyko priimti naują partijos konstituciją, vyksta daug kitų pokyčių. Taigi, manau, kad savo pažadus ištesėjau.
Galima nujausti, kad parlamento formalumai ne visada tinka politiniam kovotojui Farage’ui. Tačiau jis sako, kad būna ir „gerų akimirkų“, pavyzdžiui, kai į Vestminsterį atvyko britės ir izraelietės Emily Damari, kurią nuo spalio 7 d. „Hamas“ teroristai laikė įkaite, motina.
Buvau vienintelis partijos lyderis, kuris iš tikrųjų stojo į kovą ir paviešino Emilijos bylą. Aš net „TikTok“ tinkle sakiau: Ar žinote, kad yra britė įkaitė? Atrodo, tarsi žmonės dėl to gėdintųsi.
Gavau patį mieliausią laišką iš jos mamos Mandy. Kai Emily buvo paleista, labai jaudinausi. Kai Emilija apsigyvens, ji ateis pas mane išgerti alaus.
Esu gerokai per senas, kad tai daryčiau, – teigia Farage’as, kuriam dabar vos 60 metų, kai mūsų pokalbis baigiasi.
Kiekvieną dieną nuo 5 val. ryto iki 23 val. vakaro, gana intensyvus darbas.
Pastebiu, kad jis jau seniai garsėja savo nenumaldoma energija ir ištverme.
Taip, turiu – dabar tai jaučiu labiau nei anksčiau. Jūs to nežinote.
Daugelį metų kovojęs gerą kovą, Nigelas Farage’as dabar yra bene populiariausias politinis lyderis Didžiojoje Britanijoje ir yra arčiau valdžios, nei daugelis jo įbaugintų priešų kada nors manė esant įmanoma.
Žmonės mane pažįsta. Aš niekada labai nesiblaškiau. Dabar tai nereiškia, kad viskas negali nueiti ne taip, tai vadinasi gyvenimas, tai gyvatės ir kruvinos kopėčios. Bet ne, tai labai jaudinantis jausmas. Labai tikra.
________________________________________
Mickas Hume’as yra europeanconservative.com vyriausiasis redaktorius. Jis yra anglų žurnalistas, redaktorius ir rašytojas. Šiuo metu jis taip pat rašo žurnalams Spiked, The Daily Mail ir The Sun.
Dirbo Nigelo Farage’o „Brexit“ partijos (2019 m.) ir Jungtinės Karalystės reformų partijos komunikacijos srityje 2024 m. visuotiniuose rinkimuose.
europeanconservative.com
