Vienas svarbiausių argumentų prieš LGBTQ+ darbotvarkę yra mažų vaikų žlugdymas. Žmonės, ypač tėvai, pagrįstai prieštarauja, kad jų mažamečiams vaikams būtų rodomos itin seksualizuotos „Drag Queen“ istorijos valandėlės. Kiti kaltina miestų ir mokyklų valdymo institucijas dėl pornografinių knygų bibliotekose, teršiančių nekaltus vaikų protus. „Pasididžiavimo paradai“ su nuogais dalyviais smerkiami dėl juos stebinčių vaikų. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad prekybos tinklas „Target“ JAV prekiavo vaikiškais produktais, tarp kurių buvo ir satanistinė prekių linija.
Tai itin svarūs ir emocingi argumentai, kuriais siekiama pasipriešinti purvo srautui, plūstančiam į visas gyvenimo sritis. Jų labai reikia, nes šis agresyvus poveikis buvo ypač akivaizdus birželio mėnesį, kuris klaidingai pavadintas „pasididžiavimo mėnesiu“.
Tačiau šiuose argumentuose yra akivaizdus prieštaravimas, kurį reikia pašalinti, jei norime veiksmingiau kovoti už krikščioniškuosius principus.
Liberalų dogma apie laisvą aistrų leidimą sulaukus 18 metų
Prieštaravimas slypi liberalizmo atsisakyme šį susirūpinimą išplėsti už vaikų ribų. Liberalizmas laikosi nuomonės, kad viskas turėtų būti leidžiama, jei tik tai yra teisėta ir tiesiogiai nekenkia kitiems. Tokiomis sąlygomis žmonės turėtų duoti laisvę savo aistroms ir nuslopinti tuos, kurie reikalauja susivaldymo. Taigi tarp leidimo ir suvaržymo srovių nuolat tvyro įtampa.
Ši liberalioji dogma (kol kas) leidžia tam tikrą vaikų suvaržymą, prisidengiant tuo, kad jie nepajėgūs priimti visiškai racionalius ar informuotus sprendimus. Tačiau, kai jiems sukanka 18 metų, visi tie poveikiai, kurie laikomi žalingais, staiga tampa priimtini. Suaugusieji gali užsiimti bet kokia teisėta seksualine veikla savo nuožiūra, o žmonėms liepiama nekritikuoti jų už tai, kad jie naudojasi savo laisve.
Liberalusis režimas visada siekia išlikti „vertybiškai neutralus“. Tokioje perspektyvoje nėra absoliutaus gėrio ar blogio – yra tik racionalūs sprendimai, kuriuos priima suaugusieji.
Bažnyčia priešinasi tokiam liberalizmui
Šis leidimas sulaukus 18 metų daryti bet ką, visada buvo konfliktų su Bažnyčia priežastis.
Bažnyčia moko priešingos doktrinos. Egzistuoja absoliutūs dalykai, kurie taikomi gėriui ir blogiui, teisingumui ir klaidingumui. Pavyzdžiui, visi seksualiniai veiksmai, vaizdiniai ar troškimai už santuokos ribų yra nuodėmingi ir griaunantys asmenybę. Tai nepriklauso nuo amžiaus. Visi šiuos veiksmus praktikuojantys žmonės daro neigiamą poveikį bendrajam gėriui. Visuomenė turėtų turėti teisę gintis nuo visuomenės moralės degradacijos. Valstybė gali neleisti tam tikriems žalingiems dalykams rastis viešojoje erdvėje.
Bet toks teiginys sukelia trumpą jungimą protuose daugybės krikščionių, kurie nori apsaugoti savo vaikus ir tuo pat metu gina liberalią dogmą, kad sulaukę 18 metų asmenys gali laisvai rinktis Dievo įstatymui prieštaraujančius nuodėmingus veiksmus. Ši liberalioji dogma taip įsišaknijusi, kad jie nepripažįsta, jog toks leidimas yra destruktyvus ir socialiai žalingas. Tačiau jie laikosi nuomonės, kad amoralumas sulaukus 18 metų turi būti leidžiamas ir skatinamas, nors jis žlugdo visą visuomenę ir daro įtaką jų gyvenimo kokybei bei jų vaikams.
Pornografija visada blogai
Toks samprotavimas yra klaidingas. Daugelis veiklų yra objektyviai žalingos. Pavyzdžiui, pornografija visada yra nuodėminga ir žalinga kitiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar aplinkybių. Nepaisant liberalų teiginių, kad yra priešingai, suaugusieji negali žiūrėti pornografijos be žalos sau ir visuomenei; ji žemina tuos, kurie ją kuria ir parduoda.
Todėl visuomenė gali imtis priemonių, pavyzdžiui, pornografijai priskirti gėdos ženklą, kuris natūraliai atgrasytų nuo tokio ištvirkimo. Valstybė taip pat visada turėjo ir tebeturi teisę užkirsti kelią pornografijos platinimui, nes jos demonstravimas yra blogis ir kenkia bendrajam gėriui.
Iš pornografijos, nepadoraus elgesio viešumoje ir nenatūralių ydų propagavimo niekas neturi naudos. Tokia praktika visada griauna visuomenę. Ji niekada nėra tinkama, net ir suaugusiems žmonėms.
Prieštaravimas prigimtinei teisei
Dėl šios priežasties liberalai nekenčia prigimtinės teisės idėjos, nes jos sistema apibrėžia gėrį ir blogį, teisingumą ir klaidingumą taip, kad tai galioja visais laikais, visose vietose ir visoms tautoms.
Liberalusis režimas parduoda melą, kad laisvė daryti, ką nori, įstatymo ribose niekada nekenkia kitam žmogui. Liberalai taip pat nekenčia bendrojo gėrio sąvokos
Liberalusis režimas džiaugiasi gėrio ir blogio koegzistavimu. Jis parduoda melą, kad laisvė daryti, ką nori, įstatymo ribose niekada nekenkia kitam žmogui. Liberalai taip pat nekenčia bendrojo gėrio sąvokos, nes laiko ją kliūtimi individo savirealizacijai. Iš tiesų tokia vizija neigia blogio prigimtį, kuris visada siekia sugadinti aplinkinius, kad gautų jų pritarimą ir bendrininkavimą.
Taigi erotinio elgesio „Drag Queen“ istorijos valandėlės ar viešo nuogybių demonstravimo „pasididžiavimo parade“ poveikis reiškiasi ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Suaugusieji turi daug daugiau galimybių susidoroti su šiuo poveikiu ir jį atmesti. Tačiau visi šie dalykai yra nuodėmės proga ir jų reikia vengti. Nėra jokios priežasties, kodėl toks nepadorus elgesys turėtų būti leidžiamas viešojoje bibliotekoje ar viešoje gatvėje, žinant tai, kad juo propaguojama LGBTQ darbotvarkė ir veiksmai, kuriuos Bažnyčia ir jos šventieji objektyviai apibrėžia kaip blogus pačia savo esme.
Pažvelkime į mokslą
Nors ne visi bibliotekos lankytojai yra katalikai, „Drag Queen“ istorijos valandėlės ir pornografinės knygos vaikams objektyviai žaloja visuomenę. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepadori medžiaga griauna šeimas, ardo santuokas ir traumuoja vaikus. Dėl šios priežasties visuomenės visada ribojo jų platinimą ir net šiandien draudžia vaikų pornografiją – bet ar ilgam?
Ypač blogai, kad vaikai susiduria su „Drag Queen“ arba nepadoriomis knygomis. Šiais būdais, prisidengiant švietimu ir tolerancija, pašalinama paskutinė liberali kliūtis, trukdanti sugadinti vaikus. Kadaise apsaugoti vaikai dabar susiduria su knygomis, kurių dėl jų nepadorumo negalima pacituoti net mokyklos tarybos posėdžiuose. Jie verčiami stebėti nepadorų elgesį, kuriuo šlovinamos prieš prigimtį nukreiptos ydos.
Visi susirūpinę tėvai turi griežtai pasipriešinti, kad jų vaikai nebūtų veikiami šios žalingos įtakos. Tačiau pats metas atmesti absurdą, kad moralinis sugedimas baigiasi sulaukus 18 metų. Nuodėmė ir sugedimas yra puolusios žmogaus prigimties dalis, su kuria reikia nuolat kovoti iki pat mirties. Niekas neturi teisės naudotis valstybinėmis institucijomis ar viešomis erdvėmis, kad skatintų amoralų elgesį, kuris kenkia visiems ir įžeidžia Dievą.
