Garsus savo darbais apie juodąsias bedugnes anglų fizikas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking, 1942–2018) dažnai pasisakydavo apie didelius iššūkius ir egzistencines grėsmes žmonijai ateinančiais dešimtmečiais – nuo ateivių, iki pasaulio pabaigos.
Dešimtmečius šis fizikas ragino žmoniją ruoštis apsigyvenimui kitose planetose. Hokingas teigė, kad žmonija ilgainiui taps tokios didelės nelaimės auka, kad mes galime išnykti. 2016 m. jis BBC sakė: „Nors tam tikrais metais Žemės nelaimės tikimybė gali būti maža, laikui bėgant ji didės ir taps beveik tikra po tūkstančio ar 10 000 metų“. Kad žmonija išliktų, manė Hokingas, ji turės kolonizuoti kitas planetas. „Persikėlimas į kosmosą gali būti vienintelis dalykas, kuris išgelbės mus nuo mūsų pačių. Esu įsitikinęs, kad žmonėms reiks palikti Žemę“, – sakė jis 2017 metais Norvegijos mokslo ir menų festivalyje.
Hokingas suprato dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, tačiau taip pat perspėjo apie pavojus. 2014 metais jis BBC sakė, kad „dirbtinio intelekto sukūrimas gali reikšti žmonijos pabaigą“. Hokingas tikėjo, kad dirbtinis intelektas jau pasirodė esąs labai naudingas. Tačiau jis bijojo pažangių mašininio intelekto formų, galinčių prilygti arba pranokti žmones, pasekmių.
Savo pomirtiniame straipsnių ir esė rinkinyje „Trumpi atsakymai į didžiuosius klausimus“ Hokingas numatė, kad genų redagavimo metodai sukurs antžmogių veislę. „Esu tikras, kad per šį šimtmetį žmonės atras, kaip pakeisti intelektą ir instinktus, tokius kaip agresija. Kai pasirodys tokie antžmogiai, iškils didelių politinių problemų su nepatobulintais žmonėmis, kurie negalės konkuruoti. Tikriausiai jie išmirs arba taps nesvarbūs. Vietoj to, bus rasė save kuriančių būtybių, kurios vis sparčiau tobulės“, – rašė jis.“
Toje pačioje knygoje Hokingas numatė, kad didžiausia grėsmė Žemei yra susidūrimas su asteroidu. „Mes neturime gynybos nuo jo“, – rašė Hokingas.
Pasaulinį atšilimą jis laikė grėsme ir išreiškė susirūpinimą dėl Amerikos sprendimo 2017 m. pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato. „Trumpo veiksmai dėl Paryžiaus susitarimo gali paversti Žemę panašia į Venerą, kurios temperatūra siekia 250 laipsnių ir lyja sieros rūgštimi“, – BBC sakė Hokingas.
Hokingas iškėlė hipotezę, kad Žemė iki 2600 m. gali virsti milžinišku ugnies kamuoliu dėl žmonių pertekliaus ir energijos suvartojimo. Dėl to ji taps negyvenama. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Hokingas gynė idėją, kad žmonės turės apsigyventi kitose planetose.
Hokingas didžiąją savo gyvenimo dalį mąstė apie kosmosą ir svarstė, ar ten yra kitų gyvybės rūšių. Jis perspėjo nebandyti sveikinti svetimų civilizacijų. 2010 m. jis sakė „Discovery Channel“: „Jei mus aplankytų ateiviai, rezultatas būtų panašus į tą, kai Kolumbas aplankė Ameriką, o tai nebuvo gerai vietiniams amerikiečiams“.
2010 m. žurnalo „Time“ paklaustas, kokį mokslinį atradimą ar pažangą jis norėtų pamatyti per savo gyvenimą, Hokingas atsakė: „branduolių sintezę. Tai būtų naujas energijos šaltinis, kuris sulieja vandenilio atomus, kad susidarytų helio atomai ir išsiskiria daug energijos. Norėčiau, kad branduolių sintezė taptų praktiniu energijos šaltiniu. Ji užtikrintų neišsenkamą energijos tiekimą žmonijai be taršos ar visuotinio atšilimo“, – sakė jis.
