Jonas Grigas. Apie gyvenimo prasmę

Lipant gyvenimo keliu žemyn (žiūr. fb 2024-06-06) daugelis susimąsto apie gyvenimo prasmę – kodėl mes egzistuojame? Ar vienintelė prasmė yra tik dirbti, valgyti, miegoti ir daugintis?

Tai klausimas, į kurį galbūt niekada nerasime tikslaus atsakymo, bet bent jau galime apibrėžti, ką moksline prasme reiškia „gyvybė“ ar „gyvenimas“, nors mūsų supratimas apie gyvybę kosmoso tyrimų eroje nuolat keičiasi.

Kadangi mokslininkai ieško gyvybės už Žemės ribų, biologams tenka permąstyti paties žodžio „gyvybė“ reikšmę. Paprastai biologai „gyvybę“ aiškina kaip savarankišką cheminę sistemą, kuri gali atlikti tokias funkcijas, kaip valgyti, metabolizuoti, kvėpuoti, judėti, augti, daugintis, išsiskirti ir reaguoti į išorinius dirgiklius.

Šis apibrėžimas gerai veikia Žemėje, tačiau jei gyvybė egzistuoja kitur Visatoje, ji gali nepasižymėti tokiomis pat funkcijomis, prie kurių esame įpratę. Gali būti mums neatpažįstama gyvybė (pamirškite mažus žaliuosius žmogeliukus). Kaip mes ją pastebėsime, jei ji kada nors kirs mūsų kelią?

Arizonos valstijos (JAV) universiteto astrobiologė Sara Imari Walker ir chemikas Lee Cronin priėjo išvados, kad labai sudėtingos molekulės, esančios visuose gyvuose padaruose, negali atsirasti ir egzistuoti atsitiktinai.

Interviu žurnalui „New Scientist“ Walker paaiškino savo radikalią gyvybės atsiradimo idėją ir naująją gyvenimo prasmę. Ji sakė: „Elektronas gali atsirasti bet kur Visatoje ir jis neturi istorijos. Bet mes ją turime. Galbūt norėsime pacituoti savo amžių atgal iki gimimo, bet kai kurios mūsų molekulės yra milijardais metų senesnės.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, turėtume galvoti apie save kaip apie skleidžiamą informaciją, kuri laikinai atsiduria mumyse.“ Tai moksline prasme ir reikštų gyvenimą ir gyvenimo prasmę. Kad gyvenimas tęstųsi, Visata turi turėti būdą sukurti ir atkurti sudėtingą informaciją ir išsaugoti ją „atmintyje“.

Gyvenimo prasmės klausimas naujai iškyla, Pasaulio ekonomikos forumui (PSF) propaguojant utopinio komunizmo atmainą, kur niekas nieko neturės, kur bus dalinamasi viskuo – namais, automobiliais, įrankiais ir net drabužiais.

PSF patarėjas Izraelio profesorius Yuvalis Noah Harari paaiškina: „Naujieji pasaulio šeimininkai yra tie, kuriems priklauso duomenys“. Šiandieninis turtas yra ne auksas ar nafta, bet duomenys. Kuo daugiau duomenų apie gyventojus turi korporacija, vyriausybė ar bankų imperija, tuo daugiau galių ji jiems suteikia.

PSF propaguojami išmanieji miestai, kur viskas išmanu – telefonai, televizoriai, šaldytuvai, šildymo sistemos ir t.t. bus būdas valdyti žmoniją kaip vieną didžiulę duomenų karvių bandą.

Ir daug nemąstantys žmonės tam pasiduoda. Užuot dirbę žemę, daugelis palikę tuščius tėvų namus kaimuose geriau šluoja šaligatvius mieste su išmaniuoju telefonu rankoje ar svetimų šalių fabrikuose apdoroja žuvis, peša vištas ar plauna restoranų indus. Patys tampantys neišmaniais, anot Česlovo Juršėno, į prezidento postą ar Seimą „jie renka dar kvailesnius už save.“

O PEF prisidengia spindinčiais pareiškimais, kad žmonės priimtų „Didįjį perkrovimą“. To įrodymus galima pamatyti dokumentiniame filme „PLANAS.“ PSF kuriamos pasaulio supervalstybės tikslas yra visiška totalitarinė kontrolė, kurioje bus fiksuojama žmonių sąveika, jausmai, mintys, hormonų veikla, širdies plakimas ir net intymiausios, asmeniškiausios iš visų – mūsų svajonės. Ilgainiui viskas, ką galvojate, bus įrašyta. O funkcinio magnetinio rezonanso tomografija jau gali stebėtinai tiksliai atkurti istorijas, kurių žmogus klausėsi.

Tikrai verta susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Filosofas Augustinas Dainys knygoje „Šakoti takeliai palei absoliutą“ rašo, kad „kiekvienas filosofas randa atsakymą į gyvenimo prasmės klausimą.“

Mokslininkams jį rasti sunkiau. O Elonas Muskas ką tik Paryžiuje vykusioje konferencijoje pareiškė, kad „kai robotai ir dirbtinis intelektas atliks viską geriau už žmones, žmonių gyvenimas neteks prasmės.“