Mokslininkus jau šimtmetį domina nežemiškoji gyvybė. Jei ji egzistuoja, kodėl ji nesusisiekia su mumis? Galbūt ji mano, kad Žemėje nėra intelekto ženklų. Garsusis italų fizikas Fermis seniai rašė, kad, atsižvelgiant į Visatos amžių ir šimtus milijardų planetų, protinga gyvybė kažkur būtų įvaldžiusi ilgas kosmines keliones ir aplankiusi Žemę. Kad ji nepasirodė, gali reikšti, jog Paukščių Tako galaktikoje nėra kitos protingos gyvybės.
Žemiškoji gyvybė yra tik vienos rūšies biologijos atvejis, kuri kvėpuoja deguonimi, remiasi DNR ir RNR genetine medžiaga ir turi bendrą biochemiją.
Bet gali būti ir mums nepažįstama biologinė gyvybė, kuri nebūtinai remiasi tais pačiais elementais, bet apie ją nieko nežinome. Žvalgomės į Visatą ir ieškome nežemiškosios gyvybės, bet kokios? Mums pažįstama gyvybė yra vienintelis pavyzdys. Kitokios neįsivaizduojame.
Gyvybė yra savęs atkūrimas. Ją Žemėje sukūrė fizika, o chemija virto biologija. Bet nežinome, kaip tai atsitiko. Jei Visatoje yra šimtai milijardų planetų, galime turėti nežemiškų pusbrolių. Gali būti ir technologiškai pažangių.
Yasuhiro Oba iš Japonijos Hokaido universiteto asteroido Ryugu mėginiuose, atgabentuose į Žemę Japonijos erdvėlaiviu Hayabusa2, aptiko molekulę Uracilą, randamą visuose gyvuose organizmuose. Uracilas reikalingas RNR susidaryti. Žurnale „Nature Communications“ rašoma, kad mokslininkai ir anksčiau rado nukleobazių meteorituose, kurie į Žemę galėjo atnešti gyvybės elementus.
Naujame straipsnyje, paskelbtame arXiv duomenų bazėje, Jeruzalės universiteto astrofizikas Amri Wandelis rašo, kad protingi nežemiški žmonės tikriausiai domisi tomis planetomis, kuriose yra ne tik biologijos, bet ir technologijų ženklų.
Ateiviai galėjo lankytis Žemėje prieš žmonėms evoliucionuojant arba dar nesugebėjus užfiksuoti jų apsilankymo. Gal kai kurie senovės paminklai rodo jų lankymąsi? O gal ilgos kelionės Visatoje yra pernelyg sunkios? Gal ateiviai tik neseniai sukūrė pažangią civilizaciją, kuri galėtų pasiekti Žemę? Gal jie sąmoningai nusprendė netyrinėti kosmoso, arba susinaikino?
Wandelis mano, kad gyvybė Paukščių Take egzistuoja. Jei žvaigždžių uolėtose planetose yra gyvybė, ateiviai tikriausiai neketina eikvoti savo išteklių, siųsdami signalus.
Jei gyvybė Visatoje yra įprasta, jos technologinius ženklus sunku aptikti. Žemė radijo bangas skleidžia neseniai. Teoriškai šios bangos galėjo pasiekti apie 15 000 žvaigždžių planetų. Tai maža dalis iš 400 milijardų Paukščių Tako žvaigždžių. Užtruktų, kol bet koks ateivių pranešimas grįžtų, todėl tik 50 šviesmečių atstumu esančios planetos galėjo sureaguoti į Žemės radijo signalus.
Seniausi Žemės radijo signalai nebuvo transliuojami į kosmosą, todėl po maždaug vienerių šviesmečių jie gali būti taip iškraipyti, kad ateiviai negalėtų jų atskirti, rašo „Universe Today“. 1974 m. žemiečiai išsiuntė pirmąjį didelės galios signalą į žvaigždžių spiečių M13.
Wandelis mano, kad tikėtina, jog Žemės signalai nepasiekė kitos protingos gyvybės. Tačiau Žemėje sklindant vis daugiau radijo pokalbių, jie gali surasti protingų klausytojų.
James Webb kosminis teleskopas nuo 2021 m. stebi, kaip gimsta ir vystosi planetos, žvaigždės ir galaktikos. Ruošiami kosminiai teleskopai analizuos žvaigždžių šviesą, sklindančią per planetų atmosferą, jų cheminę sudėtį ir nustatys biologinius gyvybės ženklus.
NASA mokslininkai Jonathanas H. Jiangas ir kiti straipsnyje „Avoiding the ‘Great Filter’: Extraterrestrial Life and Humanity’s Future in the Universe“ rašo, kad protinga gyvybė išnyko prieš jai užmezgiant ryšį ar susiduriant su kita civilizacija, tokia kaip Žemė.
Žurnalas „Nature“ skelbia, kad Webb kosminis teleskopas nustatė, jog seniai dominusi astronomus septynių maždaug Žemės dydžio uolėtų planetų grupė neturi atmosferos. Tai bloga žinia gyvybės paieškai.
Galbūt 50 šviesmečių atstumu nuo Žemės nėra protingų civilizacijų, tačiau gyvybė gali egzistuoti, gal ji laukia mūsų.
Nieko naujo.
… o kas galėtų paneigti, kad visa Žemės Kūrinyja nėra kokių nors „tolimiečių” planetos klasiokų namų ar laboratorinis darbas ???
„The Telegraph“ ką tik pranešė, kad NASA galbūt rado gyvybę Marse. Marsaeigis „Perseverance“ paėmė karbonatinių mineralų bandinių, kokiuose Žemėje dažnai yra fosilijų. NASA planuoja atgabenti mėginius į Žemę tik 2033 m., jie parodys, ar yra įrodymų, kad Marse kadaise egzistavo gyvybė.
Jeigu garbūs mokslininkai remtųsi ir nagrinėtų Dievo Žodį, Bibliją, jeigu tikėtų Gyvąjį Dievą, viskas jiems būtų daug aiškiau, net ir gyvybės klausimu kitose planetose.
Jeigu mokslininkai nagrinėtų nematerialius reiškinius, jie nebūtų mokslininkai ir materialaus pasaulio reiškiniai aiškesni nebūtų. Straipsnyje aš rašiau apie materialaus, ne dvasinio pasaulio reiškinius.