Žemė yra nuklota vėjo turbinomis ir saulės baterijomis. Šie energijos šaltiniai yra veikia tik tol, kol pučia vėjas ar šviečia saulė. Ką daryti, kai nėra vėjo ir saulės? Saulės ir vėjo energiją reikia kaupti. Mokslininkai svarsto būdus, kaip energijos kaupimui panaudoti gravitaciją.
Gravitacijos baterijų idėja yra paprasta. Saulės ir vėjo energiją galima panaudoti didžiuliam svoriui pakelti į nustatytą aukštį. Kai šių žaliųjų energijos šaltinių tiekimas sumažėja, galima atleisti svorį ir maitinti elektros generatorių gravitacine jėga. Gravitacijos akumuliatoriai iš esmės nesiskiria nuo kito didelės talpos energijos kaupimo būdo. Idėja panaši į Kruonio elektrinę, kai vanduo pumpuojamas į kalną, kol turime energijos perteklių, o kai jos trūksta, vanduo paleidžiamas į turbinas. Hidrotechniniai projektai yra didžiuliai ir labai brangūs. Inžinerijos startuolis Edinburge „Gravitricity“ siekia gravitacijos baterijas paversti realybe. Jie prototipą išbandė 2021 metais.
Jie pakėlė 50 tonų sveriantį geležinį svorį į 15 m bokštą, o po to lėtai jį paleido, gravitacine jėga varydami generatorius. Bandymas buvo sėkmingas. Modelis gali tarnauti dešimtmečius.
Šveicarijos bendrovė „Energy Vault“ sukūrė 20-ties namo aukštų prototipą. Jis gali pagaminti pakankamai energijos tūkstančiams namų. „Energy Vault“ gavo 400 milijonų JAV dolerių komerciniam gravitacinių baterijų diegimui šalia vėjo ir saulės jėgainių.
Pasak vieno BBC straipsnio, susidomėjimo gravitacinėmis baterijomis sulaukta iš visos Europos, Amerikos, Artimųjų Rytų, Australijos ir Kinijos. Gravitacinės baterijos turi pranašumą prieš ličio jonų baterijas, nes jas galima taisyti.
Be to, ličio jonų baterijų talpa laikui bėgant mažėja. Gravitacijos baterijų dalis lengva pakeisti. Manoma, kad jos gali tarnauti iki 50 metų. Žinoma, tik laikas parodys, ar gravitacinės baterijos pateisins energijos kaupimo krizę.
Apleistą giliausią Europoje cinko ir vario kasyklą Pyhäsalmi Suomijoje ketinama paversti milžiniška gravitacine baterija, kuri kaups atsinaujinančią saulės ir vėjo energiją. Kasykla 1400 metrų gylio šachtose gali kaupti iki 2 MW energijos.
Gravitacinės baterijos sistemą sukūrė Škotijos įmonė „Gravitricity“.
Praėjusiais metais Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto atliktas tyrimas apskaičiavo, kad gravitacinės baterijos apleistose požeminėse kasyklose galėtų sukaupti iki 70 TWh energijos – pakankamai patenkinti pasaulinius elektros energijos poreikius.
Tikėkimės, kad jos ateis ir į Lietuvos vėjo ir saulės jėgainių parkus, nes Lietuvoje energetikai planuoja juose pasigaminti 100 proc. elektros energijos. Bet aš tuo abejoju.
Autorius yra akademikas, profesoriaus, habilituotas fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys
owyr7t
Reikėtų patikslinti duomenis apie autorių. Jie netikslūs.