Autorius yra akademikas, profesorius, fizinių moklsų habilituotas daktaras, tikrasis LMA narys
Radonas yra radioaktyvios dujos, natūraliai radioaktyvių elementų gaminamos Žemėje. Jis dažniausiai nekelia pavojaus, tačiau jei jo namuose kaupiasi per daug, tai gali pakenkti sveikatai. Radono poveikis yra viena iš labiausiai paplitusių plaučių vėžio priežasčių pasaulyje, antra po rūkymo.
Radiacija egzistuoja visur, nes radioaktyvieji elementai yra Žemės dalis ir randami uolienose, dirvožemyje ir vandenyje. Stiklinėje vandens yra 476 883 atomai radioaktyvaus radono. Jie skleidžia radiaciją. Žemas radiacijos lygis nekelia pavojaus. Tačiau kai kuriose vietose radiacijos lygis yra didesnis ir gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Pirmą kartą radoną 1900 m. atrado vokiečių mokslininkas Friedrichas Ernstas Dornas, tačiau jo poveikis buvo stebimas šimtmečius. Šveicarijos gydytojas Paracelsas užrašė apsinuodijimo radonu atvejus dar 1530 m. Jis rašė apie išsekimo ligą, kuri veikė kalnakasius ir buvo žinoma kaip „kalnų liga“.
Šiandien žinome, kad kalnakasiai yra viena iš labiausiai radono paveikiamų žmonių, nes jie dirba vietovėse, kuriose yra daug urano. Skildamas uolienose ir dirvožemyje uranas ir kiti radioaktyvieji elementai gamina radono dujas, sukeldami spindulinę ligą.
Ką radonas daro? Kai žmogus įkvėpia radono, jo atomai nusėda kvėpavimo takų ir plaučių ląstelėse. Čia jonizuojančia spinduliuote pažeidžia DNR ir sukelia plaučių vėžį.
Radonas pasklinda lauko erdvėse, todėl nėra taip pavojingas, tačiau namuose, biuruose ir mokyklose jo gali susikaupti daug. Rizika padidėja tose vietose, kur yra prastas vėdinimas, ir uždarose erdvėse, kuriose yra daug urano dalelių, pavyzdžiui, urvuose, kasyklose ir vandens valymo įrenginiuose.
Radonas yra klastingas žudikas. Jis nematomas, neturi kvapo ir nesukelia jokių simptomų, kol pradeda kenkti jūsų kūnui. Radono poveikis yra įrodyta vėžio priežastis, jis gali išsivystyti per 5 – 25 metus. Jo paveikti sveikai gyvenę žmonės dažnai miršta dėl neaiškių priežasčių.
Rizika susirgti vėžiu nuo radono poveikio yra daug didesnė rūkantiems. Maždaug 90 proc. žmonių, kurie miršta nuo su radonu susijusio plaučių vėžio, rūko.
Radonas patenka į namus iš žemės pro plyšius pamatuose. Tai gali nutikti bet kuriuose namuose. Energetiškai efektyviau ir ekonomiškiau yra turėti gerai apšiltintą namą. Tačiau radonas kaupiasi gerai izoliuotame name, nes jis negali pabėgti, ypač dabar, kai pastatai mažiau vėdinami. Didžiausi radono kiekiai būna rūsyje arba pirmame aukšte. Apskaičiuota, kad vienas iš 15 namų turi didelį radono kiekį. Radoną skleidžia granitas ir marmuras, turintys radioaktyviųjų elementų.
Kenksmingas radono kiekis yra 4 pikoKiuri litre ar daugiau. Kitose šalyse teko matyti radono išsiurbimo iš rūsio į lauką ventiliacijos sistemas. Nuo 1995 m atliekami radono tyrimai patalpose. Lietuvoje radono vidurkis yra 70 bekerelių kubiniame metre, tačiau Ukmergėje ir Panevėžyje jo rasta net 1000 bekerelių kubiniame metre. Nors Dzūkijoje glūdi radioaktyvaus torio klodai, išskiriantys radoną, kažkodėl kai kuriuose Šiaurės Lietuvos rajonuose radono yra daugiau.
Geriamasis vanduo iš požeminio šaltinių, šulinių ar gręžinių turi didesnį radono kiekį nei vanduo iš rezervuarų, upių ar ežerų. Veiksmingi būdai sumažinti radono kiekį geriamajame vandenyje yra geriamojo vandens aeravimas (vėdinimas) arba aktyvuotos anglies filtro naudojimas.
Akademiko straipsnis yra gana sudėtingas. Pavojus – apibrėžtas, tačiau kaip jo išvengti? Panašu, kad mes gyvename pastoviai rodonu užterštoje aplinkoje. Visą laiką buvo sakoma, kad saugiausias, mažiausiai užterštas yra požeminis vanduo, o štai akademikas pabrėžia, jis labiau užterštas rodonu, negu ežero. Ką pasakytų biochemikai apie daugelio ežerų vandens kokybę?
Mano vienas draugas kanadietis darė tyrimus Kanadoje. Jis pasakojo, kad natrio chlorido turtinguose vandenyse buvo pastebėta didesnė radono koncentracija. Kanadoje tam tikrus regionus dengia dideli įšalo plotai, bet jis nesustabdo urano irimo, tačiau veikia kaip dangtis, neleidžiantis pamato uolienose susidariusiam radonui pasiekti paviršių. Radonas ir jo radioaktyvūs dariniai yra fiksuojami vandenyje ir ore Grenlandijoje, Šiaurės Norvegijoje, Kanadoje ir Aliaskoje. Labiausiai pažeidžiamos bendruomenės gyvena tose vietovėse, kur dirvožemyje gausu urano ir yra padengtas amžinuoju įšalu. Arkties amžinasis įšalas tirpsta daug greičiau nei tikėtasi, o kai kuriuose regionuose jau vyksta staigūs tirpimai, dėl to radono kiekis didėja ne tik rūsiuose. O tai, kaip žinia, skatina plaučių vėžį. Kad ir kaip bandytume paneigti klimato kaitą, bet jo padariniai tampa tikru išbandymu prisitaikant bendruomenėms, o mums, gydytojams, didina naujus pacientų srautus. Žmonijos prisitaikymas prie besikeičiančių sąlygų sudėtingėja.
Ačiū, gerb. Marija, už pasidalintas mintis. Galbūt derėtų kreiptis į radiacinės saugos centrą ir patiems gyventojams. Viena mano kaimynė turi rūsį, kuris labai dažnai užliejamas. Sutapimas tai, ar ne, bet du jos vyrai mirė nuo onkologinių susirgimų. Ji taip turi šią ligą. Tiesa, tai ne plaučių vėžiai. Vis dėlto tokie sutapimai kelia įvairių klausimų apie susirgimų dėsningumus. Be abejonės, kad juos gali lemti ir kiti rizikos veiksniai. Na, mes irgi turime rūsį, kuris yra nesandarus ir didžioji dalis jo turinio kyla į gyvenamas patalpas.
Tokių tekstelių skelbiama ir savivaldybės puslapiuose. Kelis esu skaitęs. Ir nieko naujo nepasakyta.
Taip, apie radona daug prirašyta, tačiau žmonės nesiliauja juo nurodytos.
Lietuvoje patikrinta daug pastatų rūsių, sudarytas žemėlapis. Tyrimų rezultatai yra geri – nesinuodijame. Gyventojai irgi turi visas sąlygas pasidaryti individualių patalpų radono matavimus.
Vidas Mickevičius iš JAV man rašė: „Pas mus statybų instrukcijos reikalauja aktyvios ventiliacijos visose uždarose patalpose – rūsyje (Kalifornijoje rūsiai pilnai įrengti su ventiliacija), palėpeje, sandėliukuose.” O Lietuvoje neventiliuojame, bet „tyrimų rezultatai yra geri – nesinuodijame.”
Nuodijimosi ar nesinuodijimo tyrimų rezultatai dar priklauso nuo matavimo prietaisų patikimumo ir jautrumo. Mano nuomone, šiai temai Lietuvoje visiškai neskiriama dėmesio, kaip ir į daugelį kitų problemų.