Universitetai, moksliškai lavindami jaunimą ir plėtodami mokslinius tyrimus, kuria didžiausią pasaulio sakmę. Juk žmogaus prigimtinis noras yra siekis suprasti, kaip veikia pasaulis.
Ilgai dominavo biblinis pasaulio supratimas, kupinas mitų ir stebuklų. Mokslinis pasaulio supratimas prasidėjo nuo Pitagoro, Archimedo, Demokrito, Platono, Sokrato, Aristotelio ir vėlesnių genialių mąstytojų. Tais laikais negausios mokslo žinios buvo vieningos, mokslas nebuvo suskilęs į įvairias sritis.
Mokslo istorija rodo, kad visos mokslo sritys yra susiję, nes visos tiria to paties pasaulio reiškinius. Šis supratimas prasidėjo septynioliktojo amžiaus moksline revoliucija, kai Izaokas Niutonas atrado kūnų judėjimo ir gravitacijos (dangaus tvarkos) dėsnius.
Dar nuostabesnis įvykis atsitiko devynioliktojo amžiaus viduryje, kai du atradimai visiems laikams pakeitė pasaulio supratimą. Šie atradimai buvo energijos ir jos tvermės supratimas bei Čarlzo Darvino evoliucijos hipotezė. Tai buvo visų laikų didžiausios mokslo vienovės idėjos.
Energijos tvermės dėsnį pirmasis suprato vokietis Hermanas Helmholcas. Šis dėsnis apjungė ne tik šilumos, optikos, magnetizmo ir elektros, bet ir maisto ir kraujo chemijos supratimą. Energija buvo suprasta kaip darbą galinti atlikti objektyvioji realybė, kurios negalima nei sukurti, nei sunaikinti, o tik vieną jos rūšį pakeisti kita.
Kurdamas evoliucijos hipotezę, Darvinas surinko gausius rezultatus iš zoologijos, botanikos, geologijos ir net astronomijos, siekdamas parodyti, kad gamtoje egzistuoja tvarka, kad per geologinius amžius gyvybės rūšys sistemingai kito ir kad pats dangus kito, suteikdamas laiko gamtinei atrankai tobulinti gyvybę ir kurti naujas jos rūšis. Šie du atradimai apjungė dvi skirtingas veiklas po vienu skėčiu.
Po to danų fizikas Nilsas Boras parodė, kaip artimai yra susiję fizika ir chemija per besisukančius apie atomų branduolius elektronus, kurie sukuria skirtingų savybių elementus. Albertas Einšteinas susiejo erdvę ir laiką ir sukūrė erdvėlaikį. Maksas Plankas atrado medžiagos spinduliuojamus šviesos kvantus ir parodė, kad bet kokia medžiaga yra diskreti, o ne ištisinė, o Mendelis atrado, kad ir genai sukuria diskretus efektus – mėlynas arba rudas akis, bet ne jų mišinį. Antrojo pasaulinio karo metais Ervinas Šriodingeris parodė, kaip fizika valdo genų savybes. Susituokė astronomija su fizika.
Neseniai kvantine fizika paaiškinti įvairūs biologijos aspektai – fotosintezė ir kiti. O psichologija susiliejo su ekonomika.
Mokslų susiliejimas yra svarbiausias pasaulio supratimo dalykas. Skirtingų mokslo sričių susiliejimas kuria visų laikų didžiausią patikimą 13,8 milijardų metų pasaulio sakmę, kurioje dera visi nuolat gausėjantys atradimai. Ji suformavo mokslinę pasaulio sampratą, kurioje visatą valdo vieningi dėsniai, kurių negalima pažeisti, ir kuri pakeitė tūkstančius metų egzistavusią prietarais grindžiamą biblinę pasaulio sampratą. Mokslo laimėjimai turėjo milžiniškos įtakos ekonomikai ir politikai, religijoms, filosofijai ir kultūros raidai.
Mokslų susiliejimas įsiveržė į teisę, menus, politiką, moralę ir socialinį gyvenimą. Dabar matematikai, fizikai ir psichologai tiria kapitalizmo aspektus, ypač nelygybės reiškinį, t. y. kodėl ekonominė tvarka didina nelygų turtų pasiskirstymą tarp žmonių, didina tarpusavio turtinę atskirtį? Šviesos greitis dabar nustatytas vienos dešimt trilijoninės metro per sekundę dalies tikslumu, o atominiai laikrodžiai laiką rodo vienos šimtą trilijoninės sekundės dalies tikslumu.
Jeigu panašiai tikslumas ateitų į mūsų kasdienį gyvenimą, geriau prisitaikytume prie skaitmeninės revoliucijos keliamų iššūkių. Esame tarsi užprogramuoti būti turtuoliais ar elgetomis, girtuokliais, vagimis ar garbingais piliečiais ir negalime pasikeisti, nes mūsų elgesį lemia aplinka ir patirtis.
Bet visas žmoniškąsias problemas sukuria žmonės, todėl žmonės jas gali ir išspręsti. Reikia tikėtis, kad žmonijos pastangos kuriant geresnį pasaulį susilies, kaip susiliejo mokslai, ir įveiksime esamas ir kylančias grėsmes. Čia ištrauka iš spaudai ruošiamos knygos „Pažinimo šaknys ir vaisiai.“
Ne laikas juda pagal laikrodžio rodyklę, o rodyklė paskui laiką. Jei sversime daiktą Mėnulyje, naudodami svarelius, gausim tuo pačius skaičius kaip ir ant Žemės nes svarmenys bus atitinkamai lengvesni. Kosminiame laive mechaninis laikrodis neberodys tikslaus laiko.,nes jis pritaikytas žemes laikui. Dievas laikomas visągaliu, reiškia Dievas gali ir klysti. pagal Vydo nuomonę, bolševikai žiaurumus vykdė su Dievo žinia? O aš galvoju, kad Dievas pražiopsojo bolševikų perversmą
Inkvizicija irgi vykdė „”Dievo teisingumą
Tanui, o gal valdžia tuo metu miegojo – Nevykdė teisingumo? O kaip jį vykdė? Gal priminti, kas ketvirčiavo žmonės, sulaužydavo kaulus ant rato, arba arklius pririšę suplėšydavo dalimis.
Trumpai. Kartą Einšteino paklausė : ” who is more SMART MAN in the World „? Einšteinas atsakė : ” ask Nikola Tesla „. Manau, tai atsako į daugelį klausimų, kuriuos iškelia gerb. Profesorius. Su pagarba arch. Šarūnas Petrauskas
Žmogus per savo patirtį,supratęs tik kai kuriuos savo aplinkos fizikos- chemijos dėsnius, net nesugebėdamas paaiškinti kodėl taip yra, bet tik fiksuodamas jų vyksmą (kūnų tarpusavio trauka- svoris, elektrinių krūvių tarpusavio trauka arba atstūmimas, magnetinis poveikis) mėgina paaiškinti kas vyksta prietaisų pagalba matomoje kosmoso erdvėje. O kai tai neišeina kaip paaiškinti, kuria teorijas, kad gal būt už matomumo ribų esantis kažkas, veikia tą ką žmogus mato arba spėja, kad yra, bet nėra matomas (pvz. spėliojimas, kad saulės sistemoje yra dar planeta). Yra manoma, kad kai kuriuos kosmoso vyksmus galima paaiškinti tuo, kad erdvė yra iškreipta. Išeitų, kad, teoriškai pasigaminus lygų medinį strypą, kurio ilgis būtų nuo vieno kosmoso taško iki kito, pridėjus jo galus prie tų taškų, tas strypas išlinktų. Tad gal reikia sakyti, jog ne erdvė iškreipta, bet joje veikiantys (kūnų svorio trauka, elektrinis ir magnetiniai laukai) tos erdvės taškuose yra nevienodi, todėl judėjimas iš taško A į tašką B vyks ne tiese, bet kreivėmis. Dar. Yra teorija, jog kūnui judant šviesos greičiu, laikas eina kitaip. Na negali mechaninio laikrodžio valandinė rodyklė, kurios ašies sukimosi greitį apsprendžia spyruoklė ir dantračiai, judėti greičiau arba lėčiau, negu nusprendė konstruktorius. Nebent tik, jei dėl gravitacijos pokyčių kistų trintis. Net ir tokiu atveju laikas nei prie ko. Kaip ten bebūtų, bet žmogus dėl savo ribotumo niekada nepažvelgs visatoje toliau negu mato jo akis, niekada ten nebus. O ir kam jam to reikia. O kas dėl mokslo, jo pažinimo, tai manau jog religija ir mokslas vienas kitam neprieštarauja. Tuo labiau, kad religija- filosofija, kuri kartu su mokslo pasiekimais padeda žmogui išgyventi. O tuo metu, kai pažįsti tik tai kas yra tik iki horizonto, teigti, kad Dievo nėra- ne tik kvaila, bet ir nepraktiška.
taip tu teisus-as esu tikras laiko kaip tokio apskritai nera-laikas tera salyginis matas kuriuo ”matuojama” tam tikru procesu ir objektu tarpusavio santykiu-kaitos greitis-greciau ar leciau-jei nebutu veiksmo nebutu ir ”laiko”-laikas yra imanomas tik ten kur yra objektai ir veiksmas-santykis tarp ju-
Kai du atradimai visiems laikams pakeitė pasaulio supratimą… Maksas Plankas atrado medžiagos spinduliuojamus šviesos kvantus ..
Profesoriau, profesoriau, iš kur toks įsitikinimas, kad žmogus atrado, o ne kažkas jam padėjo atrasti?
Vaikas džiaugiasi Kalėdų senelio dovanomis, kol pagaliau suvokia, kad tas senelis – tai jo tėtis ir mama.
Darvino evoliucijos teorija negali paaiškinti, kodėl gyvybės rūšims evoliucionuojant, tam tikri organai (pvz., akis) neevoliucionuoja. Mokslas klaidžioja prieblandoje. Vienatvėje mes šaukiamės jėgų, valios ir išminties. Kurių galų šaukiamės, jeigu patys viską galime pasiimti?
Nereikėtų žmonėms, ypač jauniems taip supaprastintai aiškinti p[įsaulį.
Be tų atradimų iki šiol butime gyvenę tamsoje, nesuprasdami, kaip veikia pasaulis, kodel jis yra toks,
J. Grigai , po galais , BE DIEVO pirsto siam pasaulyje net vejas pust negali . Bet tai ZINANTIEMS is dalies TIKINTIEMS VIESPACIU , tam eilinis yrodymas =korona viruso isterija , Plikoj , lyg ir vietoje isdygusi , ane !
-”hahaha-nesuprasdami kaip veikia pasaulis”-o kas supranta KAIP veikia pasaulis-? kuris-? ar tie ”mokslininkai” kuriu ”supratima” visiskai paneigia sekanti karta mokslininku-?
Mokslininkai pakankamai gerai supranta, kaip veikia gamtps dėsniai, o tuo pačiu ir jų valdomas pasaulis. O kai kas nesupranta ir kodėl medžiai auga apvalūs, o ne stačiakampiai.
Grigai tu mokslininke paskaityk Borheso ”Babelio biblioteka” -ten puikiai apraso vadinama mokslininku supratima kaip veikia pasaulis-