Jonas Grigas. Didžiausios ilgalaikės grėsmės žmonijai

Mums sunku įsivaizduoti pasaulį be mūsų. Esame pripratę prie idėjos, kad žmonija yra dominuojanti pasaulyje rūšis ir nepastebime fakto, kad Žemė egzistavo gerokai anksčiau už mus, ir greičiausiai išliks dar ilgai po to, kai mūsų nebebus.
Nėra būdo nuspėti, kada ir kaip žmonių rasė išnyks, tačiau yra tiek natūralių, tiek žmogaus sukeltų pokyčių, kurie ilgainiui gali kelti grėsmę mūsų išlikimui.

Branduoliniai ginklai vienu sprogimu gali akimirksniu sunaikinti dešimtis ar šimtus tūkstančių žmonių. Branduolinis karas gali turėti ir ilgalaikių pasekmių. Branduoliniai sprogimai gali sukelti branduolinę žiemą, kurios metu dulkės ir sulfatai neleis saulės šviesai pasiekti Žemę. Branduolinės žiemos metu būtų labai sunku užsiauginti maisto, o badas truktų ilgus metus. Tai turėtų pražūtingų pasekmių žmonijai. Julianas Lindley-Frenchas, „The Alphen Group“ pirmininkas, dirbęs NATO ir parašęs daugybę knygų apie gynybos strategiją, sakė: „Branduolinė žiema, kuri gali trukti net penkerius metus, pražudytų pasėlius ir visa kita. Tai neabejotinai sukeltų didžiosios pasaulio gyventojų dalies išnykimą. Pasaulis taptų šaltas ir tamsus, o skaičiavimai rodo, kad temperatūra nukristų nuo 10 iki 20 laipsnių.“

Biologiniai ir cheminiai ginklai skamba mažiau baisiai nei jų branduoliniai pusbroliai, tačiau jų prieinamumas kelia lygią, jei ne didesnę, grėsmę. Branduoliniai ginklai yra brangūs ir sunkiai pagaminami, o biologinį ir cheminį ginklą galima pagaminti daug lengviau ir pigiau. Abu gali sukelti pasaulinę katastrofą. Dar labiau neramina, kad kai kurioms šalims nerūpi, kad jie yra uždrausti. Biologiniai ir cheminiai ginklai yra nelegalūs, tačiau per pastaruosius 40 metų buvo panaudoti mažiausiai keturis kartus.

Akivaizdi grėsmė yra klimato kaita. Ekspertai mano, kad iki 2100 m. yra 90 proc. tikimybė, kad planetoje bus 2 °C šilčiau, o 33 proc. tikimybė, kad bus 3 °C šilčiau. Jei nebus kovojama su klimato kaita, iki 2100 m. planeta sušils 3 °C, daug miestų bus po vandeniu, o dideli žemės plotai bus užpelkėję. Reikia daug daugiau pastangų, jei norime sustabdyti pasaulinės temperatūros kilimą.

Mums reikia pasaulinės ekosistemos tokiems dalykams kaip oras, vanduo, maistas ir pastogė. Nuo šeštojo dešimtmečio dėl miškų naikinimo ekosistema tampa vis mažiau tinkama gyventi. Tarptautinė mokslininkų grupė nustatė devynias ribas, kurios leidžia pasaulio ekosistemai išlikti stabiliai, o žmonės jau peržengė keturias iš tų ribų. Miškai beatodairiškai naikinami ir Lietuvoje.

Antibiotikai, kuriais šiuo metu kovojame su įvairiomis bakterinėmis infekcijomis, tampa vis mažiau naudingi, nes tam tikros bakterijos tampa jiems atsparios. Tai yra reali grėsmė, anot Davido Heymanno, Pasaulinio sveikatos saugumo centro vadovo. Jei mokslininkai nesugebės sukurti naujų antibiotikų, kasmet nuo antibiotikams atsparių bakterijų nužudytų žmonių skaičius iki 2050 m. gali siekti 10 mln.

2018 m. spalį „Business Insider“ paskelbė straipsnį, kuriame plačiai paplitęs ligų protrūkis įvardijamas kaip viena didžiausių grėsmių, su kuriomis žmonija susidurs ilgalaikėje ateityje. COVID-19 pasaulinės pandemijos protrūkis 2020 m. yra įrodymas, kad ši grėsmė buvo daug artimesnė, nei manyta anksčiau. Nors COVID-19 protrūkis nepalyginamas su ankstesnėmis epidemijomis (maras du kartus sunaikino 15 proc. pasaulio gyventojų), dėl tankios urbanizacijos ateinančiais metais gali kilti sunkesnių protrūkių.

Nors asteroidai gali atrodyti kaip mokslinė fantastika, iš tikrųjų jie kelia realią grėsmę. Kai asteroidas prieš 65 milijonus metų atsitrenkė į Meksiką, jis nušlavė dinozaurus nuo Žemės paviršiaus. Pasak Timo Spahro, „NEO Sciences“ generalinio direktoriaus, pakankamai didelis asteroidas, galintis sukelti pasaulinę katastrofą, gali atsitrenkti į Žemę kartą per 120 000 metų. Pasak Spahro, didelis asteroidas atšaldytų Žemę, pakėlęs dulkes, kurios blokuoja saulės šviesą. Kiltų badas, nusinešdamas šimtų milijonų žmonių gyvybių.

Kai Indonezijoje maždaug prieš 74 000 metų išsiveržė Tobos supervulkanas, žmonės beveik išnyko dėl milijardų tonų dulkių ir sulfatų, išmestų į atmosferą. Nors neįmanoma numatyti supervulkano išsiveržimo daugiau nei prieš kelias savaites ar mėnesius, duomenys rodo, kad jis įvyksta kas 17 000 metų. Nuo paskutinio išsiveržimo praėjo 26 500 metų. Nors tai gali nesunaikinti žmonių rasės, supervulkano išsiveržimas pražudytų daugelį ir sunaikintų žemės ūkį.
Daugelis mokslininkų sutaria, kad dirbtinis intelektas, kelia grėsmę žmonijai, nes, pasak penkių „Future of Life“ instituto narių, dirbtinai intelektualios mašinos gali naikinti gyvybes.

Bene didžiausios grėsmės, su kuriomis šiandien susiduria žmonija, yra tos, apie kurias dar nežinome. Tobulėjant mokslui, atsiras daugiau grėsmių, kurių kol kas net neįmanoma numatyti.

Gebėjimas numatyti pasaulines katastrofas ne visada buvo stiprioji žmonijos pusė. Dauguma žmonių nenumatė pirmosios branduolinės bombos sprogimo padarinių. Kita vertus, yra įvykių, kurie buvo įsivaizduojami, bet mokslininkai manė, kad jie pernelyg mažai tikėtini, kaip kad masinio išnykimo galimybė dėl gama spindulių, kuriuos sukelia žvaigždžių sprogimai. Toks gama spindulių pliūpsnis pasiekė Žemę lapkričio viduryje ir sutrikdė atmosferą. Jis vėl padidino skylę ozono sluoksnyje, jonizavo atmosferos atomus, sukėlė stiprias elektros sroves apie Žemę, o šios ypač stiprų magnetinį lauką. Daugelis žmonių pasijuto blogai. Todėl reiktų būti labiau pakantiems vieni kitiems, džiaugtis tuo, ką turime, daugiau džiaugtis gyvenimu ir šalinti trumpalaikes grėsmes, kurias kelia teroristinė rusija (neverta didžiosios raidės).