Jonas Grigas. Galingiausi atominiai sprogimai ir jų pasekmės

JAV ir Rusija turi tūkstančius atominių ginklų. Jų turi Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis. Tebesitęsiantis Rusijos karas su Ukraina kelia baimę, kad atominiai ginklai gali būti panaudoti. JAV ir Rusijos dokumentai atskleidė daugybę didelės galios sprogimų. Yra nemažai atominių sprogimų, kurių rezultatai yra neaiškūs, todėl čia pateikiami tik tie, kurių rezultatai yra patikimai žinomi.

1954 m. kovo 1 d. Jungtinės Valstijos susprogdino 15 megatonų atominę bombą Maršalo salų Bikini atolo žemės paviršiuje. Radioaktyvūs krituliai išplito maždaug 18 130 kvadratinių kilometrų Ramiojo vandenyno regione. Maršalo salų gyventojai buvo iškeldinti, bet daugelis susirgo vėžiu. Dešimtmečiais JAV vyriausybė mokėjo kompensacijas salų gyventojams.

1954 metų kovo 26 dieną prie Bikinio atolo ant baržos buvo susprogdinta atominė 11 megatonų bomba, maždaug 730 kartų galingesnė už Hirošimos bombą. Sprogdinimas paskleidė radioaktyvias dulkes visose Maršalo salose.

1954 m. gegužės 5 d. šalia Bikini atolo ant baržos buvo susprogdinta dar viena atominė 13,5 megatonų bomba, maždaug 900 kartų galingesnė nei numesta ant Hirošimos. Prieš atominius bandymus atole gyveno žmonės. Jie buvo pašalinti ir niekada negalėjo grįžti, nes atolas vis dar užterštas radioaktyviųjų dulkių. Hirošimoje mačiau, ką padarė mažytė atominė bomba.

1952 m. lapkričio 1 d. Maršalo salose susprogdinta pirmoji termobranduolinė (vandenilinė) 10,4 megatonos bomba, maždaug 690 kartų galingesnė už Hirošimos bombą.

1961 m. spalio 23 d. Sovietų Sąjunga ant Naujosios Žemės salyno numetė 12,5 megatonų bombą, apie 830 kartų galingesnę už Hirošimos bombą. Salyne iki atominių bandymų gyveno žmonės. Jie medžiojo ir gaudė žvėris.

1961 m. spalio 30 d. Sovietų Sąjunga numetė galingiausią 50 megatonų galios vandenilinę bombą ant Naujosios Žemės. Ji buvo maždaug 3300 kartų galingesnė už numestą ant Hirošimos. Bomba buvo praminta „Didžiuoju Ivanu“. Sprogimo ugnies kamuolys buvo beveik 9,7 km skersmens.

1962 m. rugpjūčio 5 d. Sovietų Sąjunga susprogdino 21,1 megatonos bombą virš Naujosios Žemės. Ši bomba yra maždaug 1400 kartų galingesnė už numestą ant Hirošimos.

1962 m. rugsėjo 25 d. Sovietų Sąjunga vėl numetė 19,1 megatonos bombą virš Naujosios Žemės, maždaug 1270 kartų galingesnę už Hirošimos bombą.

1962 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjunga numetė kalėdinę dovaną ant Naujosios Žemės. Ši 24,2 megatonų bomba buvo apie 1600 kartų galingesnė už Hirošimos bombą. Šiaurės vėjai ilgai nešė radioaktyvias dulkes iš Naujosios Žemės į Lietuvą ir nuodijo žmones.

XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje žodyne atsirado naujas baisus žodis – radioaktyvios dulkės. Iš pradžių mokslininkai negalvojo, kad atominiai grybai gali pakelti radioaktyvias dulkes aukštai į atmosferą, kur jas gali plačiai išsklaidyti vėjai. Radioaktyvių dulkių debesyse buvo kelių rūšių dalelių. Pavojingiausi buvo radioaktyvūs atomai, atsiradę skylant plutoniui – nuo stibio-125 iki cirkonio-97. Plutoniui skylant atlaisvinami neutronai, kurie prisijungia prie nekenksmingų molekulių, pavyzdžiui, N2 ir paverčia jas radioaktyviomis. Tada nešamos aukštuminių oro srovių tos radioaktyvios molekulės nukeliauja tūkstančius kilometrų ir nusėda ant miestų, kaimų ir kitų vietovių ir paverčia juos radioaktyviais. Pasaulis niekada nebuvo susidūręs su tokia grėsme, kaip radioaktyvios dulkės. Iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios radioaktyvūs atomai pasisėjo kiekviename kvadratiniame Žemės centimetre. Net pingvinai Antarktidoje buvo jų paveikti.

Žmones ypač išgąsdino žinia, kad radioaktyvios dulkės labiausiai kenkia augantiems vaikams. Vienas iš skilimo produktų – stroncis-90 – nusėdo ant žemės, kur grybai ir augalai sugėrė jį. Karvėms ėdant užterštą žolę, jis keliavo maisto grandine aukštyn. Periodinėje lentelėje stroncis yra tiesiai po kalciu, tad cheminėse reakcijose jis elgiasi panašiai. Todėl piene, kuriame yra daug kalcio, susidarė didelė stroncio-90 koncentracija. Vaikams geriant tą pieną, jis perėjo į jų kaulus ir dantis.

Jungtinės Amerikos Valstijos, Sovietų Sąjunga ir Didžioji Britanija 1963-aisiais pasirašė sutartį dėl atmosferinių atominių bandymų sustabdymo. (Kinija juos tęsė iki 1974-ųjų, Prancūzija – iki 1980-ųjų.) Ir nors tai buvo seniai, mes vis dar susiduriame su radioaktyvių dulkių pasekmėmis. Tad kiek nuo atominių ginklų bandymų užsilikusios radiacijos įkvepiame per metus? Apie vieną dešimtąją rentgenogramos radiacijos. Vertinant statistiškai, tai nedaug. Tačiau natūralūs kosminiai spinduliai sukuria ore radioaktyviąją anglį-14. Ta anglis-14 prisijungia prie deguonies ir susidaro radioaktyvus CO2, kurį sugeria augalai, tad jis ima kilti maisto grandine aukštyn. Jūsų organizme šiuo metu yra apie milijoną milijardų šios radioaktyviosios anglies atomų, ir jie nuolat veikia jūsų ląsteles. Šie atomai sukelia DNR mutacijas, dėl kurių išsivysto vėžys. Dėl atmosferinių bombų bandymų anglies-14 kiekis ore nuo 1950-ųjų iki 1963-ųjų padidėjo daugiau kaip penki šimtai milijardų kilogramų. Ši koncentracija iki normalios nesumažės dar tūkstančius metų.

Todėl net jei gimėte jau pasirašius sutartį dėl bandymų draudimo, turite didesnę tikimybę susirgti vėžiu. Kiek didesnę? XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje papildoma anglis-14 sukeldavo iki 231 milijono papildomų DNR mutacijų.

Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl atominių ginklų ir jų išskirtos anglies-14 visame pasaulyje nuolat atsiras keli milijonai papildomų vėžio atvejų, iš kurių apie du milijonai bus mirtini. Nepamirškite, kad ore skraido ir kitų rūšių radioaktyvios dalelės, patenkančios į jūsų ląsteles. Kai kurie žmonės jų nepajus, tačiau milijonai žmonių praras gyvybę.

Pagal „Live Science“ ir Sam Kean knygą „Paskutinis Cezario atodūsis“ (2020).