Jonas Grigas. Ir vėl prisnigo. Sniegas nėra baltas, sniegas sugeria garsą

Ir vėl prisnigo.

Vėl pro langą matosi sniegas. Vieniems jis gali būti nepatogumas, kitiems sniego vaizdas yra malonus. Daugeliui žmonių sniegas yra pagrindinė žiemos dalis. O kol kasate sniegą ar statote sniego senį, pagalvokite apie sniego keistenybes.

Sniegas nėra baltas
Sniegas iš tikrųjų nėra baltas, o permatomas. Nuo jo atsispindėjusi šviesa atrodo balta. Sniegas kartais gali pasirodyti spalvotas. Kai šviesa prasiskverbia giliau į sniegą, jis gali sugerti daugiau mėlynos ar raudonos šviesos, todėl sniegas atrodo mėlynas ar rausvas.

Sniegas sugeria garsą
Ką tik iškritęs sniegas sugeria garso bangas, todėl viskas skęsta tyloje. Kai sniegas ištirpsta ir vėl užšąla, ledas atspindi garso bangas, todėl garsas keliauja toliau ir yra aiškesnis.

Sniego susidarymas
Pirmasis snaigės susidarymo žingsnis yra itin šalto vandens lašelis, užšąlantis ant žiedadulkių ar dulkių dalelės danguje. Krentant ant žemės garai užšąla ant pirminio ledo kristalo, kuris vėliau sukuria naujus kristalus. Snaigės turi daugybę formų.

Vienas iš veiksnių, lemiančių snaigių formą, yra oro temperatūra. Ilgi ir ploni ledo kristalai susidaro maždaug -2 °C temperatūroje, o esant -5 °C temperatūrai, susidaro plokšti kristalai. Snaigės nėra vienintelė sniego forma. Sniegas gali iškristi kaip šlapdriba.

Pirmasis žmogus, 1885 m. nufotografavęs snaigę su prie fotoaparato prijungtu mikroskopu, buvo Wilsonas Bentley.

Didelės snaigės
Pasaulyje yra daug istorijų apie milžiniškas snaiges. Pranešama, kad kai kurių matmenys siekia nuo 5 cm iki 15 cm ir net 38 cm. Nors daugelis iš šių teiginių kelia abejones, mokslininkai mano, kad niekas netrukdo išaugti dideliems dribsniams.

Per daug sniego nėra gerai
Per daug sniego gali sukelti arktinę isteriją. Tai sutrikimas, daugiausia paveikiantis Arkties inuitus. Simptomai yra beprasmis žodžių kartojimas ir neracionalūs ar pavojingi veiksmai, po kurių atsiranda amnezija.

Egzistuoja identiškos snaigės
Priešingai populiariam įsitikinimui, kad nėra dviejų vienodų snaigių, buvo rasta identiškų snaigių. 1988 m. JAV mokslininkė Nancy Knight aptiko porą identiškų dribsnių, atsiradusių po audros Viskonsine.

Sniegas Marse
NASA teigimu, Marse gali kilti staigios, smarkios sniego audros. Mokslininkai taip pat aptiko anglies dvideginio snaigių debesį virš pietinio planetos ašigalio.

Sniegui nebūtinai reikia šalčio
Kad iškristų sniegas, oro temperatūra nebūtinai turi būti žemiau nulio. Tačiau aukštesnė nei 10 °C temperatūra yra per didelė, kad iškristų sniegas. Sniegui niekada nėra per šalta.

Sniegas sušildo
Kadangi sniegą sudaro 90–95 proc. sugerto oro, jis yra puikus izoliatorius. Dėl šios priežasties daugelis gyvūnų įsikasa giliai į sniegą žiemos miegui, todėl sniego oloje yra šilčiau nei lauke.

Šlapias sniegas geriausiai tinka sniego seniui statyti
Šlapiame sniege yra idealus drėgmės kiekis, reikalingas sniego seniui lipdyti. Jei sniegas per sausas, jis nesulimpa.

Greitos snaigės
Priklausomai nuo aplinkos sąlygų ore, snaigės gali kristi iki 14 km/h greičiu. Prireikia maždaug valandos, kol dribsniai iš debesies pasiekia žemę. Visame pasaulyje iš dangaus nukrenta maždaug vienas septilijonas sniego kristalų. Tai 1 000 000 000 000 000 000 000 000!

Sniego griūtys
Yra daug veiksnių, galinčių sukelti griūtį. Staigus snygis, padidėjęs vėjo greitis ar net sunkūs slidininko žingsniai gali sukelti staigią mirtiną griūtį. Sniegas retkarčiais rieda pats ir gali sukurti didžiules sniego gniūžtes. Taip nutinka, kai vėjas žeme nupučia sniego krūvą, kuri riedant didėja.

Perkūnija sningant
Retas reiškinys, kai perkūnija užklumpa sniego audros viduryje, nes sniegas slopina garsą.

Sniegas gali apakinti
Sniegas atspindi didelį saulės šviesos kiekį. Be apsaugos nuo saulės akinių akies ragena gali nudegti ir sukelti regėjimo praradimą.

Sniego kvapas
Nors kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad gali užuosti sniegą, tačiau jis, kaip ir vanduo, yra bekvapis.

Snaigių katalogas
Mokslo tinklaraščio kūrėjas Andy Brunning sudarė 35 skirtingų rūšių snaigių katalogą!