Jonas Grigas. Jei Žemė nustotų suktis

Ar kada apie tai susimąstėte?

Koks yra Žemės sukimasis?

Jau rašiau, kad Žemė sukasi aplink savo ašį maždaug 1600 km/val greičiu. Žemė apsisuka kartą per 23 valandas, 56 minutes ir 4,09053 sekundes. Mes nejaučiame Žemės sukimosi todėl, kad mes ir viskas, įskaitant vandenynus ir atmosferą, sukamės kartu su Žeme tuo pačiu pastoviu greičiu.

Kodėl Žemė sukasi?

Žemė sukasi nuo tada, kai ji susiformavo prieš 4,6 milijardo metų. Ji atsirado iš dujų ir dulkių disko, besisukančio aplink naujagimę Saulę. Šiame besisukančiame diske dulkių dalelės ir uolienų gumulėliai sulipo ir suformavo Žemę. Jai besiplečiant, aplink Saulę besisukančios nuolaužos ir toliau susidūrė su besiformuojančia planeta, veikdamos fundamenalias jėgas, kurios skatino ją suktis.

Žemė sukasi prieš laikrodžio rodyklę iš vakarų į rytus. Kiek šis sukimasis svarbus mūsų gyvenimui?

Jei Žemė staiga nustotų suktis, padariniai būtų katastrofiški. Kaip greitai važiuojant automobiliu neprisisegus saugos diržo ir staiga nuspaudus stabdžius – išlėktume pro priekinį langą!

Sustojus suktis Žemei – išskristume į kosmosą. Tuo tarpu vandenynai išlaikytų pagreitį, o milžiniškas cunamis per minutę pakeltų vandenį į 30 km aukštį. Bauginančio greičio vėjai slinktų aplink Žemę, sukeldami kataklizmą. Uolos, viršutinis dirvožemio sluoksnis, augmenija, pastatai, infrastruktūra, žmonės – viskas būtų nušluota į kosmosą. Visuotinis sunaikinimas būtų momentinis ir galutinis!

Bet kas būtų, jei Žemė nustotų suktis per tam tikrą laiką ir sustotų?

Jei procesas vyktų palaipsniui, padėtis būtų kitokia. Jei Žemė nustotų suktis aplink savo ašį, bet toliau skrietų aplink Saulę, metų trukmė išliktų tokia pati, bet dienos trukmė pailgėtų iki vienerių metų! Taip būtų todėl, kad Saulei prireiktų 365 dienų, kad ji danguje sugrįžtų į tą pačią padėtį.

Sustingusi Žemė pamatytų, kaip Saulė teka Vakaruose ir leidžiasi Rytuose. Beveik pusę metų būtume tamsoje, kelias savaites tvyrotume prieblandoje ir visą laiką šaltume. Saulė galiausiai vėl pasirodytų ir danguje išliktų šešis mėnesius! Žemės paviršiaus temperatūra priklausytų nuo platumos. Pusiaujuje būtų daug karščiau nei dabar.

Žemė keičia formą
Galbūt didžiausias mūsų sukimosi praradimo efektas būtų tas, kad Žemė pakeistų formą. Išcentrinės jėgos, susidarančios planetai besisukant, išpučia ją per pusiaują. Be šių išcentrinių jėgų nebūtų Žemės išsipūtimo. Dėl to vandenynai judėtų į ašigalius. Šis milžiniškas vandens kiekis pirmiausia užtvindytų Rusijos ir šiaurinės Kanados teritorijas, o po to panardintų didžiąją dalį Europos ir didžiulius Pietų Amerikos plotus. Vandenynams atsitraukus nuo pusiaujo, atsiskleistų nauja milžiniška sausuma – didžiulis pusiaujo žemynas, apimantis visą planetos vidurį. Pasaulio vandenys būtų padalyti į dvi izoliuotas jūras, susitinkančias ašigaliuose.

Kokia tikimybė, kad Žemė nustos suktis?
Tikite ar ne, Žemės sukimasis lėtėja. Taip yra dėl potvynių ir atoslūgių, kuriuos Mėnulis daro mūsų planetos sukimuisi. Planetai lėčiau sukantis, dienos ilgėja. Prieš šimtmetį diena buvo trumpesnė. Dėl potvynių ir atoslūgių jėgų tarp Žemės ir Mėnulio dabar diena yra ilgesnė maždaug 1,7 milisekundės. Mokslininkai apskaičiavo, kad po 140 milijonų metų para bus 25 valandų. Prieš 400 milijonų metų dienos buvo tokios trumpos, kad metuose buvo maždaug 400 dienų.

Bet Saulė užges gerokai anksčiau, nei Žemė nustos suktis.

Beje, žurnale „Nature Geoscience“ paskelbti tyrimai parodė, kad vidinė Žemės šerdis pradėjo suktis priešinga kryptimi. Žemės šerdis yra išorinė ir vidinė. Išorinė šerdis yra skysta ir sudaryta iš išlydytos geležies ir nikelio. Vidinė šerdis yra kietas geležies ir nikelio lydinio rutulys. Jos sukasi skirtingai ir kuria magnetinį lauką, kuris supa planetą, apsaugodamas žmones nuo kosminės spinduliuotės.

Be jo Žemė taptų negyva apšvitinta dykyne.