Jonas Grigas. Kaip fizikai ieško tiesos (1)

Visi norime teisingai suprasti pasaulį. Kaip fizika gali priartinti mus prie tikro fundamentalaus pasaulio supratimo? Fizika stengiasi objektyviai nustatyti faktus. Nepaisant to, ji, kaip ir kitos mokslo disciplinos, grumiasi dėl tiesos.

Fizika, atrodo, yra viena iš žmogaus gyvenimo sričių, kur tiesa yra aiški. Fizikos dėsniai objektyviai aprašo tikrovę. Jie pagrįsti matematiniu tikslumu ir eksperimentiniais įrodymais. Jie duoda atsakymus, ne painiavą. Nėra jūsų ir mano fizikos, bet yra vienintelė fizika visiems ir visur.

Fizika kartais atrodo nesuprantama, bet ji nepriklauso nuo išankstinių nusistatymų. Pasaulyje, kuriame tie patys debatai sukasi ratu, fizika įneša autentišką naujumą į gyvenimą ir krestelia mus iš rutinos, į kurią kartais įkrentame.

Fizika yra pagrindas tiesos paieškai. Jeigu jūs seksite reiškinių paaiškinimus kituose moksluose, jūs galiausiai grįšite prie fizikos. Fizikos sėkmė ir jos vaidmuo pagrindžiant kitus mokslus palaiko natūralistinę arba fizikinę pasaulėžiūrą, kad visi reiškiniai turi fizikinį paaiškinimą, kad nėra pasekmių be priežasčių ir kad nematerialiems reiškiniams, kaip siela, nėra vietos moksle. Fizika nediktuoja, kaip mums gyventi ar spręsti moralines dilemas, bet ji nustato foną, kuriame mes sprendžiame šiuos klausimus.

Netgi jei fizika daugeliui žmonių atrodo ieškanti tiesos gryniausia prasme, taip ne visada mano patys fizikai. Jie kartais atrodo paveikti kolektyvinio apgaviko sindromo. Nors jie gali manyti, kad stengiasi nustatyti tiesą, visada lieka abejonių. Šios abejonės ryškiausios fundamentinėje fizikoje.

Daugelis abejoja, ar Didysis Hadronų Greitintuvas Ženevoje atskleis naujų reiškinių, iš kurių būtų iš išvesti nauji dėsniai. Jie abejoja, ar modernios teorijos, kaip stygų teorija, gali būti kada nors patikrintos.

Kai kas mano, kad teorijos pernelyg matematinės arba matematiškai nerūpestingai suformuluotos. Tiesa gali būti apgaulinga net geriausiose teorijose. Kvantinė fizika yra geriausiai patikinta teorija, tačiau ir jos interpretacija yra paslaptinga.

Kai kurie plačiau mąstantys fizikai mano, kad fizika nuėjo klaidingu keliu, o jų kolegos akli tai pastebėti. Priešingai nei kitose gyvenimo srityse, tiesa, su kuria susiduria fizikai, kyla iš sąžiningumo, iš visiško nuoširdumo apie mūsų ribotumą, kai susiduriame su tikrove. Tik pripažindami šiuos ribotumus galime juos įveikti.

Nuogąstavimai dėl fizikos pažangos ne nauji. Nuostabu, kad mes, žmonės, iš viso galime suprasti tikrovę. Seniai fizikai svyravo tarp pasitikėjimo savimi ir skepticizmo, periodiškai nusivildami dėl gilios gamtos sandaros supratimo ir sumenkindami fiziką iki žinių gabaliukų paieškos.

Amžininkų spaudžiamas paaiškinti, kaip veikia gravitacija, Izaokas Niutonas atsakė: „Aš nedarau hipotezių.“ Nilsas Boras, komentuodamas kvantinę fiziką, rašė: „Mūsų tikslas nėra įsiskverbti į daiktų esmę, kurių prasmės mes nežinome, bet greičiau sukurti koncepcijas, kurios leistų mums suprantamai kalbėti apie gamtos reiškinius.“

Tačiau vis tik Niutonas padarė hipotezių apie gravitaciją, o Boras kitą kartą pastebėjo, kad kvantinė fizika atspindi tikrovę. Visumoje, šie didieji fizikai atidėjo į šalį didžiuosius klausimus, kodėl pasaulis yra būtent toks.

Niutonas nepaaiškino gravitacijos, bet ją paaiškino Einšteino bendroji reliatyvumo teorija. Prie kvantinės fizikos interpretacijos vėl grįžtama atsiradus praktinėms idėjoms, kaip kvantiniam šifravimui. Fizika atspindi tiesą, nes dalelės, kurių tiesiogiai nematome, bet numanome teoriškai — tokios kaip atomai ar elementariosios dalelės, arba erdvė ir laikas — realiai egzistuoja. Teorijos teisingos, nes jos atspindi realybę, nors ir netobulai. Bet konkurencija tarp realizmo ir antirealizmo tęsiasi.

Tęsinys kitame straipsnelyje.