Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje. Tačiau šventės ne visur vienodos, kiekviena šalis turi savo tradicijas. Kaip Kalėdos atrodo Lietuvoje žinome visi, o kaip jos atrodo pasaulyje? Kalėdas, gražiausią metų šventę, kiekvienas gali išgyventi skirtingai, tačiau kai kuriose šalyse galima susidurti su tradicijomis, kurias kitur būtų sunku paaiškinti.
Norvegijoje, pasak legendos, Kūčių vakarą piktosios raganos išeina ir ieško šluotų, kuriomis galėtų skristi. Todėl visos namuose esančios vantos turi būti kruopščiai paslėptos.
Bulgarijoje vakarienei dažniausiai pasitenkina kiauliena ir ankštinėmis daržovėmis. Tradicinėse šeimose Kūčių vakarienė dažnai patiekiama ant staltiesės, paklotos ant žemės ir po šiaudais – tai primena arklidę, kurioje gimė kūdikėlis Jėzus.
Anglijoje būdingas kalėdinis patiekalas – riešutais įdarytas kalakutienos kepsnys, jokiu būdu neturi trūkti tradicinio pudingo kaip deserto. Pudingas ruošiamas jau per Adventą ir jo maišyti eina kiekvienas šeimos narys. Maišydamas jis išreiškia savo norą.
Venesuelos sostinėje Karakase visi tikintieji eina į bažnyčią anksti ryte nuo gruodžio 16 d. iki Kalėdų. Kai kurie keliai net uždaromi iki aštuntos valandos, kad transportas būtų saugesnis.
Danijoje Kūčių vakarą vėliava kabo beveik visuose namuose, dažnai sumažinta versija ant eglutės. Tradicinis maistas – ryžių pudingas, kuriame paslėptas migdolas, o jį radęs laimi nedidelę dovanėlę.
Argentinoje Kūčių vakarienė dažnai patiekiama soduose. Tradiciniai patiekalai yra kepta kiauliena. Kalėdų stalas dažnai puošiamas povo plunksnomis.
Ispanijoje vyksta Kalėdų loterija, kuri yra seniausia ir didžiausia loterija pasaulyje, taip pat vienas iš svarbiausių kalėdinių laimingų skaičių traukimo ritualų. Gruodžio 22 dieną milijonai eurų išdalinami gausybei laimėtojų.
Islandijoje kalėdiniai elfai neša dovanas geriems vaikams, kurie už lango paruošė batą. Svarbu, kad kiekvienas islandas gautų ką nors naujo apsirengti, antraip kalėdinė katė gali jį suėsti.
Australijoje žmonės puošia langus, kabindami gautus kalėdinius atvirukus. Žmonės varžosi, kas jų gauna daugiau.
Japonai Kalėdų nešvenčia, tačiau nuo gruodžio vidurio darbovietėse prisimenama, kas gero buvo padaryta tais metais ir apsikeičiama pagyrimais ir simbolinėmis dovanėlėmis. Aš ta proga Hokaido universitete gavau sakės butelį.
Kabeliuose per Kalėdas buvo labai mažai žmonių, lyg sekmadienį. O anksčiau netilpdavo bažnyčioje. Kažkas atsitiko.
Žmonės paseno, daugelis jau nesugeba ateiti, seni išmirė, Kabeliai ir aplinkiniai kaimai ištuštėjo. Mano vaikystės ir jaunystės laikais šimtai žmonių per Kalėdas ir kitas šventes pėsti ir važiuoti plūdo į Kabelių bažnyčią iš Musteikos, Margionių, Kapiniškių, Senovės, Piesčių, Ašašnykų. Dabar jų nėra ne dėl netikėjimo, bet dėl pasikeitusių kaimų. Ir tas procesas negrįžtamas. Kaimai jau nebebus tokie, kokie buvo. Jie bus kitokie. Ir bažnyčios ilgainiui niekam nereikės.
O kur Jėzus Kristus? Tai tikrų tikriausia pagoniška šventė! Aukštybių Dievas, VISATOS VALDOVAS, burtais, elfais, katėmis neužsiima. Žmonija juokinga, galvelėje proto nė lašo, kitaip sakant, nusistekenę ir nustekenti. Jiems reikia dzinguliukų ir tiek, o Jėzui Kristui užteks trumpos maldelės.
Kalėdos virsta pagoniška švente pasaulyje. Net Lietuvoje nepalyginamai daugiau žmonių plūsta į Akropolius nei į bažnyčias.
O jūs įsitikinusi, kad Jėzus gimė kaip tik 12.24?? Kas jums draudžia nors ir kasdien linguoti meditacijose jo garbei vietoj tų ,,dzinguliukų”? Bet gi daug smagiau paspjaudyti į kitų teritoriją, ar ne, ponia KATALIKE?