Jonas Grigas. Kokią ateitį mums kuria kapitalizmas?

Mūsų karta pagyveno socializme ir patyrė virsmą į pažangiausią visuomenės vystymosi stadiją – kapitalizmą. Ar turime tuo džiaugtis?

Oksfordo žodynas teigia, kad, kapitalizmas yra „ekonominė ir politinė sistema, kurioje šalies prekybą ir pramonę kontroliuoja privatūs savininkai, siekdami pelno, o ne valstybė“. Nors šią sistemą Vakarai priėmė prieš šimtus metų, kapitalizmas nėra toks, kokio žmonija tikėjosi.

Kapitalistai išstudijavo Karlo Markso idėjas, pagerino darbininkų gyvenimą ir jo pranašystės nuėjo niekais. Pasaulinė komunistinė revoliucija ir proletariato diktatūra atsidūrė istorijos šiukšliadėžėje, o Rusija, bandžiusi tai įgyvendinti, išsigimė į teroristinę valstybę.

Tačiau pasaulis tampa vis mažiau svetingas gyventi ir kai kas mano, kad dėl to kaltas kapitalizmas. Klimato kaita sukelia ekstremalius oro reiškinius ir stichines nelaimes. Reikia ekonominės sistemos pertvarkymo, kuri nepriklausytų nuo didžiausio pelno planetos sąskaitos.

Laukinė gamta nyksta nerimą keliančiu greičiu. Daugiau kaip trečdalis Žemės gyvūnų ir augalų rūšių gali išnykti iki 2050 m., jei tęsis dabartinė šiltnamį sukeliančių dujų emisija. Kapitalizmo vartojimo ir švaistymo siekis naikina gėlo vandens ekosistemas, didina taršą ir naikina laukinę gamtą neregėtu greičiu.

Kapitalizmas augina konkurenciją tarp šalių ir skurdina besivystančias šalis dėl privačių korporacijų interesų. Kapitalizmas įamžina turtinę nelygybę.

Kapitalizmas kenkia žmonių psichinei sveikatai. Kai žmonių savivertės jausmas susietas su produktyvumu ar uždirbamu pinigų kiekiu, jie jaučiasi nevertingi arba kalti dėl to, kad mėgaujasi gyvenimu ar užsiima nepelninga veikla. Kapitalizmas skatina nesveikai gyventi, netinkamai mitintis, piktnaudžiauti alkoholiu, tabaku ar narkotikais.

Kapitalizmas remiasi idėja, kad visi asmenys gali dirbti vienodu lygiu ir greičiu. Tačiau ne visi sugeba. „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas uždirba daugiau nei 215 mln. dolerių per dieną, o milijonai žmonių uždirbdami kelis dolerius skursta.

Kai kurie mano, kad kapitalizmas suteikia visiems lygias galimybes. Tačiau tiems, kurie paveldi turtus, kilę iš turtingų šeimų ir lanko prestižines mokyklas, jiems atsiveria daugiau galimybių nei mažiau privilegijuotiems asmenims.

Manoma, kad kapitalizmas yra geras, nes rinka reguliuoja save ir sukuria milžiniškus turtus žmonijai. Tačiau monopolijų buvimas naikina konkurenciją ir sukuria įmones, kurios yra per didelės, kad žlugtų. Vyriausybės gelbsti pagrindines finansų institucijas, kad išvengtų ekonomikos žlugimo.

Globalizacija puikiai tarnauja kapitalizmui. Gamtos išteklius galima išgauti vienoje šalyje nesilaikant aplinkosaugos taisyklių, vėliau kitoje šalyje pigia darbo jėga juos paversti produktais ir pelningai juos parduoti trečioje šalyje.

Kapitalizmas silpnina demokratiją. Korporacijos tapo tokios galingos, kad gali pakirsti vyriausybes. Žiniasklaidos milžinai, tokie kaip „Facebook“ ir „Twitter“, gali skleisti dezinformaciją, kurdami politinius neramumus ir menkindami demokratiją, nes algoritmai manipuliuoja žmonėmis, primesdami vis radikalesnes pažiūras.

Kapitalizmo išlikimas priklauso nuo nevaržomo augimo. Mūsų planetoje nėra pakankamai išteklių, kad išlaikytume begalinį augimą, kurio reikalauja kapitalizmas. Akcininkų pelnai neturi būti vieninteliai sėkmės matai.

Kapitalizmo sistema – tai nesibaigiantis gamtos išteklių naudojimo ir taršos kūrimo ciklas gaminant produktus sulaužymui ir naujų pirkimui. Toks netvarus vartojimas naikina aplinką ir planetą.

Jeigu augimas sustotų, žlugtų visa ekonominė sistema kartu su visuomene, nes šiuolaikinė ekonomika išlikti gali tik nuolatos augdama. Augimui sustojus, ekonomika ne įgytų pusiausvyrą, o subyrėtų. Štai kodėl kapitalizmas ragina nuolat kurti, tobulinti įrankius, žmogaus kūną bei protą, ir biologinės, kiborgų ir neorganinių būtybių inžinerijos priemonėmis artėti prie dievų.

Bioinžinieriai perrašys senąjį sapiens genetinį kodą, sudarys naujas nervinių ląstelių jungtis, pakeis kūno biochemiją, išaugins naujus organus ir sukurs naujus dievaičius. Kalifornijos universiteto mokslininkai jau pailgino mielių ląstelių gyvenimo trukmę daugiau nei 80 procentų ir mano, kad nėra jokios priežasties, kad to nebūtų galima padaryti su žmogaus ląstelėmis.

Kiborgų inžinerija organinį kūną sujungs su neorganiniais įrenginiais. Kiborgas galės daryti chirurgines ir kitas operacijas internetu Vilniuje, Niujorke ar Tokijuje neišeidamas iš savo kabineto. Užsitikrinusi anksčiau negirdėtą klestėjimo lygį, žmonija sieks nemirtingumo, palaimos ir dieviškumo.

Keisdami vieną po kitos savo ypatybes, galiausiai liausimės buvę žmonėmis. Subrendus bio-, nanotechnologijų ir kitų mokslo šakų vaisiams, Homo sapiens įgaus dieviškų galių. Mokslininkai mus pavers dievais.

Tačiau technologijos, kurios mus gali paversti dievais, gali paversti ir atgyvena. Ar išliks pagrindas laikyti žmogaus gyvybę vertinga po to, kai dirbtinis intelektas pranoks žmones gebėjimais ir galia?

Mokslas ir technologijos plėtojasi sparčiau, nei dauguma iš mūsų pajėgūs suvokti. Niekas nepajėgus suprasti visų mokslinių atradimų ir numatyti, kaip pasaulis atrodys po 10 metų ir suprasti, kur link mes taip skubame.

Žinių kiekis didėja pasiutusiu greičiu, jos skatina greitesnius ekonominius, socialinius ir politinius pokyčius. Dėl to vis menkiau suvokiame dabartį ir galime numatyti ateitį.