Jonas Grigas. Masinio naikinimo ginklų ateitis

Autorius yra profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys

Žmonijai gresia ne tik kosmosas. Ji pati kuria susinaikinimo priemones. Masinio naikinimo ginklai yra sukurti, gaminami ir kai kuriais atvejais panaudojami. Pagaminta tūkstančiai atominių bombų.

Rusija turi apie 13 000, JAV – 10 500, Kinija – 400 atominių bombų, kitos 6 branduolinės šalys turi mažiau. Yra tikimybė, kad išsekinta Rusija taktinį branduolinį ginklą gali panaudoti Ukrainoje.

Jau vyksta kibernetinis karas, naudojami biologiniai ginklai. Atsiranda naujų ginklų, tiek hipotetinių, tiek tikrų. Kokia yra masinio naikinimo ginklų ateitis?

Antimedžiagos ginklai.
Antimedžiaga susideda iš priešingo elektros krūvio dalelių. Pavyzdys yra neigiamo krūvio elektronas ir teigiamo krūvio pozitronas. Antimedžiaga susidaro, kai kosminiai spinduliai patenka į Žemės atmosferą, per perkūniją ir dirbtinai, pavyzdžiui, CERN Didžiajame greitintuve. Kai medžiaga susiduria su antimedžiaga, ši magija gali pagaminti 1000 kartų daugiau energijos nei branduolių sprogimas. Nors dėl antimedžiagos gamybos ir saugojimo apribojimų tokių ginklų panaudojimas šiandien labai mažai tikėtinas, ateityje tai gali būti įmanoma.

Genetiniai ginklai.
Genetiniai ginklai yra kitas biologinių ginklų lygmuo. Jie gali būti sukurti ir nukreipti į žmones, turinčius specifinių genetinių savybių. Mokslininkai nustatė žmogaus genomą, identifikavo genus, būdingus etninei grupei. Galimybė identifikuoti konkrečius genus gali sukelti RNR (ribonukleino rūgšties) trikdžius ir panaudota kaip ginklas. RNR trikdžiai reiškia, kad genetiniai ginklai gali būti naudojami tam tikriems konkrečiai populiacijai būdingiems genams išjungti.

Didelės galios mikrobangos.
Tai kryptingos elektromagnetinės spinduliuotės ginklas, vadinamas PHASER. Jis yra didelės galios mikrobangų pabūklas, skleidžiantis kūginiu pluoštu mikrobangų energiją. Ji sukelia ne terminį, o elektrinio lauko poveikį, kuris gali akimirksniu sutrikdyti arba visam laikui sugadinti elektroniką ir išjungti žmones.

Nors ši technologija jau buvo naudojama gynybai, norint išjungti priešo bepiločius orlaivius, ji gali padaryti daug žalos masiniu mastu, paveikdama ištisus miestus ir karinius taikinius vos keliais šūviais iš lėktuvo. Priminsiu, kad 5G, 6G ir t. t. ryšys taip pat naudos kryptingą, tik daug mažesnės galios, spinduliuotę.

Kryptinga energija.
Yra ir kitų kryptingos energijos ginklų, kuriuos kuria keletas šalių. Vienas iš jos pranašumų yra tai, kad, skirtingai nei raketos, kurios turi nuskristi tam tikrą atstumą, kryptinga energija veikia akimirksniu. Taip pat ją galima tiksliau pataikyti į taikinius, ginklai yra daug ekonomiškesni.

2020 m. JAV armija paskelbė apie naują prototipą – didelės energijos lazerį, kuris yra iki 10 kartų galingesnis nei dabar karinio jūrų laivyno naudojama lazerinių ginklų sistema.

Hipergarsinė kinetinė energija.
Kosmoso sutartį nenaudoti masinio naikinimo ginklų iš kosmoso, įskaitant branduolinį, biologinį ir cheminį, 1967 m. pasirašė daugiau nei 100 šalių. Tačiau hipergarsinės kinetinės energijos naudojimo sutartis neapima. Projektas „Thor“ (Dievo strypai) leidžia iš kosmoso numesti volframo strypus. Pasiekę 10 kartų didesnį už garso greitį ir atsitrenkdami į taikinius, jie padarytų didelę žalą.

Geofiziniai ginklai.
Buvo atlikta daugybė eksperimentų, kurių tikslas ginkluoti orą. Pavyzdžiui, aktyviųjų aurorų tyrimų programa HAARP Aliaskoje. Kinija sėkmingai manipuliavo oru, naudodama „sėjimo iš debesies“ technologiją. Nėra įrodymų, kad ateityje bus kuriami geofiziniai ginklai. Tačiau meteorologiniai įvykiai gali būti dirbtinai suaktyvinti konkrečioje vietoje taip, kad būtų padaryta žala.

Kibernetiniai ginklai.
Kibernetinis karas jau vyksta ir turi begalinį naikinamąjį potencialą. Šiuo metu pasaulis valdomas elektronikos – nuo karinių sistemų iki visos šalies finansų ir elektros tinklų. Išpuolis gali sunaikinti visos šalies elektroniką. Poveikis elektros tinklams ir finansų sistemai gali sukelti neįsivaizduojamą žalą. Kuo labiau civilizacija panyra į elektroninę priklausomybę, tuo ji tampa pažeidžiamesnė.

Izomerinės bombos.
Šios bombos būtų pagamintos iš izomerų – atomų branduolių, kurių radioaktyviosios savybės skiriasi nuo įprastų atominių bombų. Jie gali būti pagaminti naudojant hafnio izomerą. Palyginimui, 1 gramas hafnio atitinka 299 kg TNT sprogmens. Nėra įrodymų, kad tokios bombos egzistuoja, tačiau teigiama, kad Rusijoje tyrimai yra vykdomi.

Psichotroniniai ginklai.
Žmonių naikinimas yra blogis, bet psichotroniniais ginklais galima manipuliuoti žmonių protais! Mikrobangų spinduliais galima žaloti žmonių smegenis. Esu rašęs (www.esmogas.lt), kaip mikrobangos gali sukelti žmogui girdimus garsus, perduoti jam įvairias komandas, išvesti iš proto; tie garsai skamba natūraliai, tarsi sklistų iš vidaus. Šis poveikis gali būti labai skausmingas ir sekinantis.

Dar 2018 m. amerikiečių diplomatai Kuboje ir Rusijoje patyrė smegenų sužalojimus. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad galėjo būti panaudoti psichotroniniai ginklai.

Dirbtinio intelekto (DI) dronai.
Dronai jau seniai naudojami. Jie, įskaitant lietuvių padovanotą „Vanagą“, Ukrainoje ir kitur jau rengia atakas. Bet jei vietoj žmogaus programuojamų ir valdomų dronų, jie bus valdomi neuromorfiniu lustu?

Ar DI valdomas dronas visada galės atskirti draugą nuo priešo? Ar jie galėtų užpulti savo kūrėjus ir sąjungininkus? Tai yra perspektyvios grėsmės.

Šaltiniai: Wired, The New Yorker, The Guardian ir Popular Mechanics.