Jonas Grigas. Pasaulis 2030 metais: tai gali įvykti, jeigu koks beprotis su atominėmis bombomis ar kita nelaimė nesugriaus pasaulio

Daugelis šalių, tame tarpe ir Lietuva, yra paruošusios 2030 metų vizijas. Jos yra netikslios, kai neatsižvelgiama į dramatiškai pasaulį keičiančias technologijas. Ką jos žada?

Iki 2030 m. bus patobulinta kompiuterių apdorojimo galia, balso ir vaizdo atpažinimas, gilus mokymasis ir kiti programinės įrangos algoritmai, nuolat atnaujinamos kalbos apdorojimo technologijos. Į žmones panašus dirbtinis intelektas greičiausiai taps tikrove. Gali atsirasti dirbtinio intelekto virtualūs padėjėjai, palaikantys su jumis pokalbius. Ši technologija gali būti perduota virtualių pasaulių ir vaizdo žaidimų personažams.

Daugumos virtualios realybės ekranų vaizdas bus kvapą gniaužiantis ir tikroviškas.

Daugumoje virtualios realybės ausinių gali būti įdiegta smegenų ir kompiuterio sąsaja, leidžianti įrašyti vartotojų elektrinius signalus, o tai leistų nukreipti veiksmus vien apie juos pagalvojus. Galvos ir riešų juostos su neinvaziniais jutikliais gali tapti smegenų ir kompiuterio sąsaja.

IBM ir Google gali sukurti 1 milijono kiubitų kvantinius kompiuterius. Jie pakeis optimizavimo problemų sprendimą, mokymąsi ir mašininio mokymosi algoritmus, ir fizinių gamtos procesų supratimą iki subatominio lygio. Tai sukels dirbtinis intelekto, finansinio modeliavimo, vaistų kūrimo, orų prognozės ir kibernetinio saugumo revoliuciją. Jau 2035 m. kvantiniai kompiuteriai gali tapti prieinami visuomenei.

3D spausdinimas bus naudojamas gyvoms biologinėms sistemoms kurti. Ląstelių sluoksnis po sluoksnio gali būti išleidžiamas iš spausdintuvo galvučių ir mikroskopiniu tikslumu

3D spausdinimas bus naudojamas gyvoms biologinėms sistemoms kurti. Ląstelių sluoksnis po sluoksnio gali būti išleidžiamas iš spausdintuvo galvučių ir mikroskopiniu tikslumu dedamas tiksliai ten, kur jų reikia. Iš pradžių jie kurs paprastus komponentus – kraujagysles ir audinius, tada spausdins organus. Per ateinančius dešimtmečius jie galiausiai galėtų atspausdinti daugumą iš 78 žmogaus kūno organų.

Dirbtiniai smegenų implantai atkurs prarastus prisiminimus. Dirbtiniais smegenų implantai atkartos mažas smegenų sritis, atitaisys Alzheimerio ligos, insulto ar traumų žalą. Implantai imituos elektrocheminius signalus iš tokių sričių kaip hipokampas, kuris yra susijęs su informacijos perdavimu iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį. Smegenų implantai taps vis veiksmingesni atkartojant sudėtingas smegenų funkcijas.

„SpaceX“ erdvėlaiviu astronautai išskris į kosmosą ir iki 2025 m. pasieks Marsą. Jie atskraidins robotus, kurie gamins reikiamas medžiagas ir dalis Marse. Erdvėlaivis bus pakrautas Marse pagamintu metano raketiniu kuru grįžimui į Žemę.

Gali atsirasti pirmoji kvantinio interneto versija. Jis informacijos siuntimui naudos kvantinius signalus, o ne radijo bangas. Šis internetas pirmiausia bus naudojamas duomenims, į kuriuos negalima įsilaužti arba perimti įprastais metodais, siųsti. 2030 m. gali būti įmanoma naudoti asmeninį kompiuterį kvantiniu būdu šifruotai informacijai perduoti arba prieiti prie debesies pagrindu veikiančio kvantinio kompiuterio. JAV Energetikos departamentas jau pristatė savo nacionalinio kvantinio interneto projektą, o jo prototipą galėsime pamatyti iki 2030 m.

Bus iššifruota milijardas žmogaus genomų. DNR tyrimai bus pigūs, greiti ir prieinami. Genominių duomenų kiekis pasieks eksabaitus. Šis didžiulis duomenų kiekis leis lengviau nei bet kada anksčiau naudoti dirbtinį intelektą, siekiant nustatyti daugybę sutrikimų, susijusių su konkrečiais genais, įskaitant pažinimo sutrikimus. Kadangi 75 proc. žmogaus intelekto yra priskiriami genetiniams skirtumams, šių genų identifikavimas ir išnaudojimas gali padėti ateinančiais dešimtmečiais kuriant itin protingus žmones.

Gali tapti įmanomi žmogaus smegenų modeliai. Eksponentinis duomenų ir informacinių technologijų augimas sudarys galimybę sukurti tikslius kiekvienos žmogaus smegenų dalies ir 100 milijardų neuronų modelius. Jie leis išspręsti daugumą su smegenimis susijusių negalavimų. Tai padės smegenų ir kompiuterių sąsajų naudojimui virtualiems objektams valdyti ir prisiminimų perkėlimui iš žmonių į mašinas ir iš mašinos žmonėms.

6G ryšiai gali pakeisti 5G. Internetas gali tapti 100 kartų greitesnis nei 5G, o tai prilygsta 1 terabaito interneto spartai per sekundę. Tokiu greičiu per vieną sekundę galėsite atsisiųsti 142 valandų filmų. Tik kam to reikia? 6G taip pat leis kibernetinei erdvei palaikyti žmogaus mintis ir veiksmus realiuoju laiku per virtualią realybę ir smegenų ir kompiuterio sąsajos įrenginius, sumontuotus ant žmogaus kūno. Tai sukeltų virtualios realybės patirtį, kuri atrodytų kaip tikrame gyvenime. Daiktų internetas augs dar didesniu mastu ir sujungs milijardus objektų ar trilijonus objektų.

Išsivysčiusiose šalyse paplis integruoti išmanieji tinklai. Jie leis perduoti energiją abiem kryptimis per elektros linijas. Namai ir įmonės galės perduoti elektros perteklių į sistemą, kad energija nebūtų švaistoma. Išmanieji tinklai bus pritaikyti saulės ir vėjo energijos šaltinių gaminamai galiai, todėl labiau paplis atsinaujinantys energijos šaltiniai. Jei nutrūkusi perdavimo linija nutrauks elektros energijos tiekimą, išmaniojo tinklo jutikliai akimirksniu nustatys pažeistą vietą ir elektra bus nukreipiama į paveiktą zoną. Ištisi regionai ir šalys sujungs savo išmaniuosius tinklus.

Taps įprasta sulankstoma elektronika, nes jos gamybos sąnaudos bus mažos. Tai apims lanksčius televizoriaus ekranus, kuriuos galima susukti arba pakabinti kaip plakatus. Paplis sulankstomi išmanieji telefonai ir sulankstomos elektroninės knygos.

3D spausdinimas taps pagrindine technologija ir gamins drabužius vos už kelis centus.

3D spausdinimas taps pagrindine technologija ir gamins drabužius vos už kelis centus. Jau 2024 m. 3D spausdinimas bus daugiau nei 30 kartų greitesnis nei 2014 m. Dėl to besivystančiose šalyse sumažės pakaitinių parduotuvių skaičius, o mažai apmokami darbai gamyklose taps nebereikalingi.

Paplis 100 terabaitų standieji diskai. Tai taps įmanoma dėl naujoviškos technikos, vadinamos šilumos pagalba magnetiniu įrašymu (HAMR), kuri leis įrašyti duomenis į daug mažesnes erdves. Jie padės paleisti programas ir saugoti failus, kuriuose naudojamos virtualios ir papildytos realybės, pažangaus vaizdo įrašų redagavimo, dirbtinio intelekto ir kt. technologijos.

Daugelyje karinių pajėgų bus naudojamos hipergarsinės raketos. Jos 5 kartus greitesnės už garsą. Jas sunku arba neįmanoma sunaikinti įprastinėmis gynybinėmis sistemomis. 2021 m. Kinija išbandė branduolinę hipergarsinę raketą.

Bus naudojami įvairūs nauji metodai anglies dioksidui sugauti ir pašalinti iš oro. Vienas jų – „dirbtiniai medžiai“, kurių filtravimo sistema surinks anglies dioksidą tūkstančius kartų efektyviau nei tikri medžiai. Jie bus statomi dideliuose miestuose, greitkelių pakraščiuose ir kitose užterštose vietose. Ištrauktas iš oro anglies dioksidas kietos formos bus naudojamas įvairių gaminių gamybai.

Maži moduliniai reaktoriai yra mažesnių, pigesnių, saugesnių ir lengviau pritaikomų atominių jėgainių klasė. Jie patrauklūs besivystančioms šalims, kurios neturi galimybių išleisti dešimčių milijardų dolerių infrastruktūrai. Iki 2035 m. maža modulinė branduolinė pramonė galėtų pagaminti dešimtis gigavatų energijos už beveik pusę trilijono dolerių.

Bus ištirtas visas pasaulio vandenyno dugnas. Iki šiol jo ištirta mažiau nei 10 proc. Net Mėnulio, Marso ir kitų planetų paviršiai yra geriau suprantami. Prancūzija ir Japonija rengia bendradarbiavimo projektą „Seabed 2030“, kurio metu iki 2030 m. bus sukurtas pasaulio vandenyno dugno žemėlapis. Jame bus atskleista detali vandenyno dugno struktūra, parodytos laivų nuolaužų, sudužusių lėktuvų, archeologinių artefaktų ir kitos įdomios vietos, sąlygos telekomunikacijų kabeliams ir vėjo jėgainėms jūroje.

Tai gali įvykti, jeigu koks beprotis su atominėmis bombomis ar kita nelaimė nesugriaus pasaulio.

Šaltiniai:
• https://www.futuretimeline.net
• https://www.youtube.com/c/nextmindlab
• https://www.nttdocomo.co.jp/…/DOCOMO_6G_White_PaperEN…