Praeituose straipsneliuose rašiau, kaip elgiasi dori, sąžiningi ir protingi žmonės. Ne tie, kurie varto milijonus. Dabar pasamprotausime, su kokiomis problemomis susiduria dori protingi žmonės.
Jiems sunku rasti intelektualių bendraamžių. Jie nėra snobiški, jie tik trokšta gilių, stimuliuojančių pokalbių, kurie daugeliui nuobodūs. Dėl to jie gali jaustis izoliuoti, tarsi kalbėtų skirtinga kalba nei kiti.
Jie linkę per daug galvoti. Jų protas dažnai pavargęs. Jie analizuoja kiekvieną situaciją ir galimybę, ir pavargsta dėl daugybės variantų.
Dėl unikalaus mąstymo būdo jie gali turėti pomėgių, kurie kitiems atrodo keisti ar nuobodūs. Tai gali sukelti jausmą esant pašaliniu. Jų smegenys dirba taip, kad ne visada atitinka socialines normas.
Jie gali būti griežčiausi kritikai. Jie kelia aukštus standartus ir gali būti žiauriai savikritiški, kai jų neatitinka. Jų perfekcionizmas trukdo išbandyti naujus dalykus ar rizikuoti. Jie suvokia savo trūkumus ir klaidas ir linkę prie jų pasilikti.
Nepaisant akivaizdaus intelekto, daugelis jų nuolat abejoja savo sugebėjimais. Jie nerimauja, kad nėra tokie protingi, kaip kiti mano. Tai gali sulaikyti juos nuo galimybių dalytis savo idėjomis. Tai nuolatinė kova tarp jų intelekto ir nepasitikėjimo savimi.
Jie dažnai kovoja su egzistencine baime. Jie linkę galvoti apie didelius gyvenimo klausimus, kurie gali sukelti egzistencines krizes. Jie gali grumtis su gyvenimo prasme, Visatos platybe ar mirties neišvengiamumu intensyviau nei kiti. Jų gilus mąstymas gali būti palaima ir prakeiksmas, suteikiantis jiems ne tik gražių įžvalgų, bet ir nerimą bei depresiją. Žmogui, įpratusiam diskutuoti apie fiziką ar filosofiją, kalbėtis apie orą atrodo nereikšminga. Jie atrodo nesidomintys socialinėmis situacijomis, nors iš tikrųjų jie nemoka beprasmiai plepėti. Dėl to jie nemoka socialiai bendrauti.
Jie dažnai jaučiasi atsakingi už kiekvienos problemos sprendimą. Kadangi jie gali suprasti sudėtingas problemas, jie nori viską išspręsti. Tai bandydami jie praranda miegą. Jų atsakomybės jausmas gali sukelti perdegimą.
Jie yra nekantrūs. Kai esi įpratęs greitai viską sutvarkyti, apmaudu, kai kiti žmonės nespėja. Šis nekantrumas įtempia santykius ir apsunkina komandinį darbą.
Jų protas nuolat dirba, todėl sunku atsipalaiduoti ar užmigti. Juos kankina nemiga ir psichinis hiperaktyvumas, galvojant apie abstrakčias problemas.
Sunku būti protingiems gyvenime. Protingi žmonės gali mokėti sudėtingą matematiką, tačiau jiems sunku ruošti maistą ar prižiūrėti automobilį. Jų intelektinių gebėjimų ir praktinių įgūdžių skirtumai gali sukelti nusivylimą.
Romantiniuose santykiuose jie dažnai jaučiasi nesuprasti. Rasti partnerį, neatsiliekantį intelektualiai ir emociškai, gali būti sudėtinga. Jiems gali būti sunku užmegzti gilų ryšį, kad išlaikytų santykius. Dėl to jie gali jaustis vieniši. Sunku suderinti jų intelektualinės stimuliacijos poreikį su emociniu ryšiu.
Jie gali turėti psichinės sveikatos problemų. Jų polinkis per daug mąstyti kartu su pasaulio problemų suvokimu gali pakenkti jų psichinei sveikatai.
Jie gali kovoti su valdžia, dažnai abejoja viskuo, įskaitant nusistovėjusias taisykles ir hierarchijas, o tai sukelia susidūrimus su autoritetais. Jiems sunku priimti sprendimus, kurie, jų manymu, yra nelogiški ar neveiksmingi.
Jie kovoja su nuoboduliu. Darbai, kurie jiems nekelia iššūkių intelektualiai, gali būti nuobodūs. Jie ieško labiau stimuliuojančios aplinkos, ieško būdų, kaip patirti iššūkius.
Kiti žmonės iš jų tikisi didelių lūkesčių, tačiau spaudimas gali sukelti nesėkmės baimę. Jie gali vengti išbandyti naujus dalykus, kad nenuviltų kitų.
Dėl logiško požiūrio į problemas jiems gali būti sunku įsijausti į žmonių emocines reakcijas. Jie gali atmesti jausmus kaip neracionalius arba sunkiai suprasti, kodėl kiti negali rasti išeities iš emocinių situacijų.
Protingi žmonės nekenčia melo, ne tik politikų, kurie šiomis dienomis blinkevičiūtindami sudrebino mūsų šalį, bet ir visų kitų. „Tiesa tebėra svarbi“ – rašiau feisbuke 2023-06-26.
Jie grumiasi su skirtumu tarp to, ką sugeba, ir to, ką pasiekia. Derinimas savo gebėjimų su realiu pasauliu yra kelionė. Ir aš keliauju, bet kadangi nesu labai protingas (Nobelio premijos negavau), su kai kuriomis iš minėtų problemų nesusiduriu.
Absoličios tiesos, deja, nėra. Gerovės valstybės sukurti negalia. Galima tik gerinti žmonių padėtį, racionaliau panudoti turimus išteklius, mažinti skurstančių skaięius. Aukščiausias gerovės lygis, matyt, Šveicarijoje ir Islandijjoje. Gal dar Maltoje. Ar Pietų Korėjoje. Imigracijos įstatymai absurdiški, baigia sujaukti Švedijos gyvenimą. Girdėjau, kad sukurti augalai, galintis augti Sacharoje, bet nėra kam juos pasodinti. Tad ar nebūtų galima migrantų laive pasiūlyti tokį sandėrį – Kviečime padirbėti Sacharoje, garantuojamas geras atlyginimas ir gyvenimo sąlygos. Kiek supratau, iš Egipto, Etiopijos , Kenijos -monės nebėga. Jei Sachara sužaliuos, atsiras darbo milijonams žmonių.
Dabartinis karas žiauriai blogino Planetos klimatą ir taršą. Jei iau pakelbtas karo nusikalteliu putinas, laikas nutraukti jo veiksmus. Po stalininės agresijos prieš Suomiją, Sovietų Sąjunga buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos, O dabarr Rusijos atstovai turi teisę vetuoti aktus, smerkiančius jų nusikaltimus. Protu sunkiai suvokiamas paradoksas.
Gintautai, girdėjai apie augalus…
O ar girdėjai, kad P. Korėjoje (aukščiausias gerovės lygis?) žmonės išsekę ir pervargę nuo įtempto gyvenimo, vidinės konkurencijos, ėdančio ir suėdančio patiriamo streso…
Ir Rusija nėra joks paradoksas, jeigu į istoriją ir politiką žiūri ne iš oficialios propagandos bastiono.
Autorius 100% teisus. Romėnai mėgdavo sakyti: numerus stultorum infinitus est (kvailių skaičius begalinis).Lietuvoje iš sovietmečio atėjęs paprotys, kai draugelis viršininkėlių nemėgsta už save protingesnių pavaldinių ir stengiasi juos išmesti iš kolektyvo visais būdais (Я начальник, ты дурак). To pavyzdys, kai vyriausybės vadovas pasirenka ministrus už save kvailesnius.
Ačiū. Malonu paskaityti retai reiškiamas viešai mintis. Taip sunku yra bendrauti su kitais, kurie nėra taip giliai mąstantys ir kuriems gyvenimas yra labai aiškus ir labai paprastas. Nėra jokios asmeninės atsakomybės ir jokio poveikio galimybės įvykiams. Kokia saldi frazė ” o kas nuo manes priklauso”. Politikams pati maloniausia frazė. Manipuliuok kiek tik nori. Jokios realios atsakomybės ar bausmės. Protingi nėra paklausūs ar reikalingi. Kelia tik problemas ir trikdo kitus. Bet be jų pasaulio degradacija taptų itin greita. Ir DI čia nepagelbės.
pirmas durnelio požymis: jis laiko save protingu 🙂
Internaciukai kol kas neįveikiami.
,,Jie linkę per daug galvoti.”
Aha.
A. Gribojiedovas ,,Gorie ot uma”.
K. Bagdonavičius ,,Vargas dėl proto”.
Pirma laimės sąlyga yra idij*otizmas.
Ameriliečių patarlė: ,,jeigu toks protingas, tai kodėl neturtingas”.
———
,,Jie dažnai kovoja su egzistencine baime. Jie linkę galvoti apie didelius gyvenimo klausimus, kurie gali sukelti egzistencines krizes. Jie gali grumtis su gyvenimo prasme, Visatos platybe ar mirties neišvengiamumu intensyviau nei kiti. Jų gilus mąstymas gali būti palaima ir prakeiksmas…”
Dievas ir sąžinė.
Ar Dievas (Pirmapradė Būtis) turi sąžinę?
Ničė savo kūrinyje ,,Zaratustra” tekančiai saulei sako: ,,O dangaus šviesuly, kokia gi būtų tavo laimė, jei neturėtum tų, kuriems siunti tu šviesą savo”.
———
,,Jie dažnai jaučiasi atsakingi už kiekvienos problemos sprendimą. Kadangi jie gali suprasti sudėtingas problemas, jie nori viską išspręsti. Tai bandydami jie praranda miegą…”
Al. Baltakis su baltakiška atsakomybė ,,už grūdą dirvoje pasėtą… ir už vaiko ašarą nekaltą… už birželį žalią, ir vasarį baltą…”
Kas yra atsakomybė?
Kas yra sąžinė?
Ar tai nėra sadomazochistinio dievo kankinimo priemonė saviems kūriniams, ypač protingiems?
———
,,Jie gali turėti psichinės sveikatos problemų. Jų polinkis per daug mąstyti kartu su pasaulio problemų suvokimu gali pakenkti jų psichinei sveikatai.
Vyrų genijų ir durnių nueinančių į abu kraštutinumus yra žymiai daugiau nei moterų.
O moterys kvailos per vidurį – mąsto genitalijomis – būsimų kartų fabrikėlis…
Vyrai atsakingi už kokybę (informaciją), o moterys už kiekybę, todėl jos materialistės…
Ir čia žydiško komunizmo feministės ir sufražistės imasi kortų maišymo… o sumaišius vandenį su žeme gaunasi purvas.
———
,,Protingi žmonės nekenčia melo.”
O pasailis nekenčia protingų !!! Faktas !!!
Protingi naikinami !!!
Ryškus pavyzdys, kaip darvinistiniai evoliucionistai prieštarauja patys sau.
Štai.
Psichoterapeutas O. Lapinas pateikia pavyzdį.
Yra grupė žmonių. Iš kažinkur išlenda siaubas baubas – dinozauras. Žmonės skyla į dvi grupes. Kvailiai leidžiasi bėgti, kur akys veda, kiek kojos neša… O protingi mąsto, kas čia įvyko ir ką dabar daryti? Kol protingi mąsto, tas dinozauras tuos protingus kapt – kapt ir praryja…
Aš čia klausiu, kam tarnauja evoliucija?
Kaip evoliuciškai galėjo atsirasti protas, kai visos aplinkybės prieš protą?!
Ir dar.
Okupantai visais laikais pirmiausiai naikino protingus…
Kvailių ir apykvailių šeimos yra gausesnės už protingų ir atsakingų (dorų) šeimas.
———
,,Derinimas savo gebėjimų su realiu pasauliu yra kelionė.”
Kelionė į save…
Kas iš proceso be tikslo?
Kas svarbiau, tikslas ar kelionė?
Turėti ar būti? Aš renkuosi buvimą turėjime.
P.S. Budistų vienuolis Itegelovas leidosi į kelionę*…
Mums pasilikusiais vietoje, kaip akmenimis po kuriais vanduo neteka, iš tos Itegelovo kelionės vienintelė nauda, ir labai svarbi, kad materialus pasaulis nėra tas, ką taip atkakliai bruka materialistai… Kad dvasia yra, ir yra aukščiau materijos…
———
,,Ir aš keliauju, bet kadangi nesu labai protingas (Nobelio premijos negavau), su kai kuriomis iš minėtų problemų nesusiduriu.”
Kuris yra protingesnis, akmens amžiaus homo erectus suvokęs kad ženklais galima ,,užrašyti” garsus sklindančius iš burnos, ar homo sapiens pasinaudodamas ankstesnių kartų įdirbiu paleidžiantis į kosminę erdvę techninį aparatą?
Kada daugiau reikia proto, medžiojant mamutą ar prekybos centre iš lentynos paimant traškučių pakelį?
Apie įdurtą nosį į ,,mobiliaką” patylėsiu.
…