Autorius yra akademikas, profesorius, habil. fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys
Mokslinė fantastika visada buvo futuristinės vaizduotės terpė ir, nors ateiviai ir tarpgalaktinės kelionės dar laukia atradimo, yra daugybė technologijų, kurios mokslinės fantastikos dėka jau nebėra vaizduotės vaisius. Kai kurie mokslo išradimai virto šiuolaikinėmis technologijomis. Štai keletas iš mokslinės fantastikos atėjusių technologijų.
Universalus vertėjas
Tyrinėdami kosmosą kapitonai Kirkas ir Spokas susidurdavo su svetimais žmonėmis, kalbančiais kita kalba. Norėdami suprasti galaktikos gyventojus, filmo „Star Trek“ veikėjai naudojo įrenginį, kuris versdavo neįprastą ateivio kalbą.
„Star Trek“ universalus vertėjas pirmą kartą buvo parodytas ekrane, kai Spokas norėjo susisiekti su nebiologiniu subjektu. „Star Trek“ idėja buvo bendrauti su protinga ateivių gyvybe, todėl įrenginys, sugriovęs kalbos barjerus, leido bendrauti realiuoju laiku. Dabar tokie vertėjai užtikrina momentinį vertimą iš vienos kalbos į kitą. Nepriekaištingas bendravimas realiuoju laiku dar toli, tačiau pastarojo dešimtmečio technologinė pažanga rodo, kad šis tikslas yra pasiekiamas.
Teleportacija
Idėja žmogų paversti energija, o tada vėl materija buvo įgyvendinta filme „Star Trek USS Enterprise“. Mokslininkai dar nesugalvojo, kaip teleportuoti žmones, bet jau gali teleportuoti energijos kvantus – fotonus. Teleportacija yra pagrįsta reiškiniu, žinomu kaip kvantinė sietis, apie kurią rašiau. Tai reiškia kvantinės fizikos būseną, kai dvi dalelės gali būti labai toli viena nuo kitos, tačiau likti susijusios, todėl veiksmai, atliekami vienai, turi įtakos kitai, nepaisant atstumo. Informacijos mainai tarp dviejų fotonų vyksta mažiausiai 10 000 kartų greičiau už šviesos greitį.
3D hologramos
Pirmajame „Žvaigždžių karų“ filme Obi-Wan Kenobi gauna holografinę žinutę. Holograma yra 3D vaizdas. 2018 metais mokslininkai iš Brigham Young universiteto Jutos valstijoje, sukūrė hologramą, vadinamą tūriniu ekranu, kuri naudoja didelio greičio daleles. Lazeriu mokslininkai sugauna daleles ir perkelia jas į tam tikrą formą, o kitas lazerių rinkinys skleidžia raudoną, žalią ir mėlyną šviesą ant dalelių ir sukuria vaizdą.
Bioninės galūnės
„Žvaigždžių karų“ filme praradęs ranką Lukas Skywalkeris gauna bioninę versiją, kuri turi visas įprastos rankos funkcijas. Šis scenarijus dabar įmanomas. Tyrėjai iš Džordžijos technologijos instituto Atlantoje sukūrė būdą, kaip amputuoti asmenys gali valdyti kiekvieną savo protezuotą pirštą naudojant ultragarsinį jutiklį. Filme Skywalkerio protezui naudojami elektromiogramos jutikliai, pritvirtinti prie jo raumenų. Jutikliai gali būti perjungiami į skirtingus režimus ir valdomi sulenkiant ar susitraukiant jo raumenis. Georgia Tech mokslininkų sukurtas protezas naudoja mašininį mokymąsi ir ultragarso signalus pirštų valdymui.
Skaitmeninės skelbimų lentos
Režisierius Ridley Scotas filme „Bėgantis ašmenimis“ pristato futuristinio Los Andželo kraštovaizdžio kadrą. Skenuojant dangoraižius, ant vieno iš pastatų iškyla didžiulis skaitmeninis kino teatras. Ši interneto koncepcija paskatino Andrew Phipps Newman, DOOH.com generalinio direktoriaus, vaizduotę. DOOH – tai „Digital Out Of Home“ – įmonė, skirta teikti tiesiogines, dinamiškas reklamas naudojant skaitmeninius reklaminius skydus. Įmonė siūlo patrauklią formą, kuri privers žmones sustoti ir spoksoti. Skaitmeniniai reklaminiai skydai nuėjo ilgą kelią nuo 2013 m., kai buvo įkurta DOOH. Jie pasinaudojo perpildytų miestų, tokių kaip Londonas ar Niujorkas, pranašumais šiai unikaliai reklamai.
Dirbtinis intelektas
Filmo „Bėgantis ašmenimis“ istorija sukasi apie sintetinių žmonių su dirbtiniu intelektu (DI) idėją. Kai kurie žmonės nerimauja dėl galimų pasekmių kompiuteriams įgijus intelektą, kuris turėjo pražūtingų pasekmių daugelyje mokslinės fantastikos kūrinių. Tačiau DI turi naudingų programų. Moksle DI, pasižymintis „nežemiškais“ duomenų analizės gebėjimais, gali padėti atrasti dalykus, apie kuriuos žmonės net nebuvo pagalvoję. Pavyzdžiui, astronomai išmokė mašinas rasti egzoplanetas, naudodami kompiuterinius mokymosi metodus. Nagrinėdamas daugybę duomenų, surinktų atliekant tokias misijas kaip NASA „Kepleris“ ir „TESS“, DI gali atpažinti egzoplanetų signalus. DI jau dirba daugelyje įrenginių.
Kosminės stotys
Filme „2001: Kosminė odisėja“ aplink Žemę skrieja kosminė stotis V, didelė Žemės orbitoje esanti įstaiga, kurioje astronautai naudojasi mikrogravitacija. Kosminė stotis V suteikė įkvėpimo Tarptautinei kosminei stočiai (TKS), kuri aplink Žemę skrieja nuo 1998 m. ir šiuo metu talpina iki šešių astronautų. Nors kosminė stotis V atrodo daug prabangesnė, TKS atliko daug daugiau tyrimų. TKS tyrė mikrogravitaciją nuo pat 1998 m. Kosminė stotis V buvo ne tik atostogų vieta, bet ir kaip sustojimas prieš keliaujant į Mėnulį ir kitas ilgalaikes kosmoso keliones. Ruošiama „Deep Space Gateway“ aplink Mėnulį besisukanti stotis tarnautų panašiam tikslui.
Planšetiniai kompiuteriai
Tai nuostabūs delniniai kompiuteriai, kuriuos galima valdyti vienu piršto paspaudimu. Šiuos patogius įrenginius naudoja žmonės visame pasaulyje, o dar aukščiau – TKS. „Apple“ teigia, kad planšetinį kompiuterį išrado išleisdama savo „iPad“. Stanley Kubrickas ir seras Arthuras C. Clarkas įtraukė įrenginį į „2001: Kosminė odisėja“, išleistą 1968 m. Filme daktaras Davidas Bowmanas ir daktaras Frankas Poolas stebi naujienas iš savo plokščiaekranių kompiuterių, kuriuos vadino „laikraščių knygelėmis“. „Samsung“ tvirtino, kad šios „laikraščių knygelės“ buvo originali planšetė, kuri buvo rodoma filme daugiau nei 40 metų iki pirmojo „iPad“ pasirodymo 2010 m.
Skraidančios lentos
Trilogija „Atgal į ateitį“ yra maloni nuotykių keliaujant laiku trijulė, kurios II dalis pristato skraidančias lentas. Pirmąją skraidančią lentą 2015 metais sukūrė Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Arx Pax“. Bendrovė išrado magnetinio lauko architektūrą, naudojamą skraidančios lentos levitacijai užtikrinti. Plokštė sukuria magnetinį lauką, kuris savo ruožtu sukuria sūkurinę srovę, kuri vėliau kuria kitą priešingą magnetinį lauką. Šie magnetiniai laukai atstumia vienas kitą nuo varinio „pakilimo tako“, kuris ir suteikia pakilimą.
Savivaldžiai automobiliai
1990 m. filme „Visas atsiminimas“, kurio veiksmas vyksta 2084 m., pagrindinis veikėjas Douglasas Quaidas (vaidina Arnoldas Schwarzenegeris) atsiduria mokslinės fantastikos demonstravimo Marse viduryje. Vienoje scenoje Quaidas bėga nuo blogiukų ir įšoka į savivaldį automobilį. Viskas, ko Quaidui reikia, yra adresas, kuriuo automobilis nuveža į numatytą vietą. Idėja turėti savivaldį automobilį, kuris nuvežtų jus į tikslą naudodamas palydovinę navigaciją, tapo vis populiaresnė. Dabar pasaulyje važinėja milijonai savivaldžių automobilių. 2017 metais NASA pareiškė apie ketinimus pradėti savivaldžių automobilių gamybą ir tobulinti robotizuotų transporto priemonių technologijas ant nežemiškų paviršių, tokių kaip Mėnulis ar Marsas.
Taigi gera mokslinė fantastika stimuliuoja žmonių protus ir skatina žmonijos pažangą.
Gerb. autoriau, abu žodžiai tikrai reiškia tą patį, tik vienas iš jų yra gimtosios kalbos, o kitas – svetimžodis. Kad leidyklose (ir ne tik ten) kiurkso asmenys, praradę gimtosios kalbos jausmą, seniai žinoma. Štai kiti pavyzdžiai: progresas- pažanga; resursai – ištekliai. Stabdyti svetimžodžių srautą – labai svarbu. Ypač tuo metu, kai gimtoji kalba yra taip įžūliai puolama iš visų pakampių.
Klausimėlis: Kuo nusikalto toks gražus lietuviškas žodis „tikrovė” (siejamas su samprata „tikras), kad visur kaišiojame svetimžodį „realybė” (angl. – reality)? Savo studentams kažkada esu pasiūlęs rasti bent vieną angliško žodžio pranašumą, lyginant su lietuvišku. Lietuvišką net ir ištarti lengviau. Matyt, tikrai teisus buvo fizikas ir rašytojas Kazys Almenas, dar Sąjūdžio pradžioje perspėjęs, kad sovietų laikais „rusenome”, o dabar „anglėjame”. Bent jau tokiais atvejais, kaip šis, kalbėkime ir rašykime lietuviškai. Kas dar prisimena kalbininką Kazį Ulvydą, kuris gimtosios kalbos apsaugai pasitelkdavo net šmaikščius anekdotus? Vieną priminsiu: Pokalbis parduotuvėje: „Ar galima permušti plaučius į kraujinę dešrą?” Negalima. Tokius veiksmus draudžia policija. Taigi pakelkime tostą už tikrovę ir gimtąją kalbą.
Teisinga pastaba. Aš dažniausiai naudoju žodį „tikrovė”, bet leidusi mano dvi knygas leidykla Tyto alba sakė, kad „realybė” taip pat vienodai vartotinas.
Ačiū, šaunuolis
Tekste minimas VERTĖJAS buvo iš tiesų vertĖJAS (t.y., žmogus),
ar visgi VERTYKLĖ (robotas, kompiuterinė programa)?