Smegenų plovimas yra labiau paplitęs, nei galime pagalvoti. Jį vykdo žiniasklaida, stambusis verslas (telekomunikacijų, farmacijos ) ir politikai. Jis gali sukelti įsitikinimų ir asmenybės pasikeitimą.
Smegenų plovimas naudoja intensyvias emocijas, kad pakeistų smegenų veiklą. Pažiūrėkime, kaip ir kodėl žmonėms plaunamos smegenys.
Merriam-Webster žodyne smegenų plovimas apibrėžiamas kaip „prievartinė indoktrinacija, skatinanti ką nors atsisakyti pagrindinių politinių, socialinių ar religinių įsitikinimų bei pažiūrų ir priimti priešingas suplanuotas idėjas“. Smegenų plovimas sudaro šiuolaikinės reklamos pagrindą.
Smegenų plovimas vyko seniai, bet iškilo 1950 m., kai Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėją. Jungtinės Tautos pasiuntė tarptautinę karių grupę kovoti Pietų Korėjos pusėje. Amerikos vyriausybė nusiuntė 300 000 karių. Šiaurės Korėją rėmė Sovietų Sąjunga ir Kinija. Amerikiečių kariai sudarė 90 proc. pajėgų prieš Šiaurės Korėją. Kai kurie buvo sugauti ir išsiųsti į kalėjimus.
Paleisti kariai grįžę namo aukštino komunizmą ir jo lyderius. Tai labai stebino, nes jie ištisus mėnesius buvo kankinami kalėjimuose. Jie rizikavo gyvybe, kovodami už savo šalį. JAV kariuomenė buvo įsitikinusi, kad kažkas nutiko, todėl paprašė CŽV pareigūno Edwardo Hunterio ištirti atvejį. Būtent jis pasakė, kad kareiviams buvo „išplautos smegenys“.
Edwardas Hunteris parašė knygą „Smegenų plovimas“ (1961), kurioje teigiama, kad žmonės, kuriems išplautos smegenys, tampa tokie pat pavaldūs kaip „vabzdys savo instinktams“. Bet kaip tai atsitiko?
Prieš išplaunant smegenis žmogus turi tam tikrų įsitikinimų, bet vėliau tiki kažkuo radikaliai skirtingu. Šie nauji įsitikinimai priimami per labai trumpą laiką.
Britų psichologas Williamas Sargantas išsiaiškino, kad šie staigūs atsivertimai reguliariai vyko religinių, terapinių ir politinių atsivertimų forma.
Sargantas suprato, kad jie naudojo tuos pačius psichologinius procesus. Siekdamas išsiaiškinti, kaip žmogaus protas yra perjungiamas, Sargantas prisiminė rusų fiziologo Ivano Pavlovo šunų nervų sistemos tyrinėjimus, kai jis šunims sukeldavo didelį stresą, kol jų protas išsijungdavo ir šunų elgesys kardinaliai pasikeisdavo.
Sargantas suprato, kad tas pats vyksta ir žmonėms. Knygoje „Mūšis už protą“ (1957) jis rašė, kad žmonių smegenys gali būti plaunamos „ne tik įtikinama indoktrinacija, bet ir primetant netoleruojamą įtampą smegenims“. Žmonės turi patirti stiprų emocinį stresą, kad panaikintų savo ankstesnius įsitikinimus ir perimtų naujus.
Amerikiečių psichologas Williamas Jamesas rašė, kad emocinis stresas kyla ne tik dėl kankinimų, bet ir intensyvaus išgyvenimo, kuris gali sukelti psichinius pokyčius. Smegenų plovimas yra slaptas ginklas.
Anglikonų dvasininkas John Wesley (1703–1791) smegenų plovimą naudojo savo pamoksluose, parapijiečiams skiepindamas Dievo baimę, sakydamas, kad jie sudegs pragare, jei nepriims Dievo.
Publika jautė emocinę įtampą dėl mirties ir buvo linkusi priimti šiuos įsitikinimus. Jo klausantys žmonės būdavo taip priblokšti, kad griūdavo bažnyčioje. Kai kurių kultų, tokių kaip Džounstaunas ir Dievo vaikai, elgesys beveik identiškas.
Žmonės, kuriems išplautos smegenys, gali tikėti ar daryti tai, kas yra nepriimtina. Smegenų plovimas paaiškina, kodėl geri žmonės daro blogus dalykus. Masiniai šaudymai, ekstremizmas, Hitlerio, Stalino ir Putino demagogijos paveikti žmonės yra smegenų plovimo rezultatas.
Šiandien Rusijoje stebime beprecedentinį žmonių smegenų plovimą, kai dauguma rusų, net šventikai, skatina žudyti artimiausius sau ukrainiečius, su kuriais šimtmečiais buvo glaudžiai susiję.
Tačiau tokia technika gali būti naudojama ir gėriui. Gydytojas, stimuliuodamas emocinį stresą, gali sukurti pacientui naują įsitikinimų sistemą ir padėti jam pamiršti savo negalavimus, – rašo „Stars Insider“.
Autorius yra habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys
Žmonės mėgsta neigiamus dalykus. Kova už būvį vis dar vyksta. Yra tie, kurie valdo, ir tie, kurie vergauja.
Kas iš tiesų gali atsakyti, kas tas Pragaras ir kas jame vyksta. Pasakojimas kad sielosverda smalos katiluose nelabai ką įtikina, Mano supratimu, Rojus -tai kas arti Dievo, o Pragaras-nykus Visatos užampis, kur netikelių sielos blškosi, nerasdamos sau vietos. Rusijoje kartojamos Viduramžių baisybės. Nori net inkvizitorius pralenkti.
Netikinčių žmonių nėra. Tikėjimas yra mąstymo būdas, proto pozicija, vidinis įsitikinimas, žinojimas, kad sąmoninga mintis įgys pavidalą pasąmonėje ir bus išreikšta. Tai neklausyti proto ir visiškai pasikliauti pasąmonės galia.
O 33 metų Jėzų iš Nazareto teisėjai pasmerkė mirti ant kryžiaus „už svetimavimą, šventvagystes ir pasibjaurėtinų prietarų kurstymą.” Praėjus šimtmečiams Europos eretikai už lygiai tuos pačius nusikaltimus Jėzaus iš Nazareto vardu buvo pasmerkti mirti nuplakant, kartuvėse arba sudegti ant laužo. Tai kuo Jūs tikite?
Gerb. Autoriau, matau, esate netikintis, todėl negalite atsakyti, kokia yra tikėjimo esmė. Dėl ko Jėzus mirė ant kryžiaus? Ar tik ne iš didelės Dievo Tėvo meilės, kad žmonės nepatektų į pragarą, o po to į Ugnies ežerą amžinybei? Bet išsigelbėjimo sąlyga labai paprasta- būtina tikėti Jėzų Kristų, savo Gelbėtoją. Jeigu kunigai paaiškintų tiesiai šviesiai, kaip Veslis tai darė, daugiau žmonių laiku susivoktų, nes tą užsispyrusį dievuką- žmogelį kartais reikia gelbėti ir baime, kaip sako Raštas, o švelnios širdies žmogui užtenka parodyti tik meilę, ir jis jau tiki.