Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti istoriografijoje nežinomi kun. Jono Borevičiaus liudijimai atskleidžia, kad Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose.
Šis svarbus kun. Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme, suteikia pagrindo daryti šias išvadas.
1. Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo.
2. J. Noreika laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.
3. Iki Žagarės geto likvidavimo J. Noreika nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų.
4. Jonas Noreika-Generolas Vėtra KGB užsakymu buvo kompromituojamas dar sovietmečiu.
Plačiau – LGGRTC pažymoje.
Hmm…, ką reiškia „kažkokio“ kun. Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme, prieš Zingerio, Liansbergio ir Fui Kukliansyj triumvirato sprendimus ir vykdomą nuolatinį nepilnavertiškumo lietuvių minkšasmegeniams kalimą?! Ar Lietuva išgirs žydų Zingerių, Kukliansyj, Vinokurvo ir žydbernių Linkevičiaus, Šinkamašiaus ir kt.žydlaižių atsiprašymų?! Ar atsiras Lietuvoje jėga visus tuos šmeižikus patraukti teisman ir reikiamai nubausti, kad daugiau niekam nekiltų noras šmeižti Lietuvos didvyrių?! Mes tai didžiai abejojame!
Argi neturėtų atsakyti prieš visą LIETUVĄ teisme tie, kurie nesąžiningai, t.y. melagingai, purvais drabstė, plėšė įamžinimo lentas mūsų patriotų???
Padoriems žmonėms visada buvo aišku. Jonas – tikras lietuvis. Didžiulė pagarba jam. Manau reikia visuomenei dažniau priminti apie išskirtinius mūsų tautos didžiavyrius. Noreikos bendražygis pasipriešinimo kovoje taip pat Jonas Semaška buvo neeilinė asmenybė. Abu Jonai žuvo nuo okupacinio komunistų režimo panašiu metu. J.Semaška sektinas pavyzdys Lietuvos vyrams, berniukams, skautams, kariams. Tikras karys – vadas. Kovojo ir nepasidavė trijuose didžiausiuose 2-ojo pasaulinio karo „katiluose”. Demjanske, vienintelis su savo vadovaujamu batalionu prasiveržė iš Stalingrado katilo apsupties, kovojo Kuršo katile ir nepasidavė rusams iki karo pabaigos. Tokie didvyriai niekados nebus užmiršti ir mes turim nuolat juos prisiminti.
J.Semaška sektinas pavyzdys Lietuvos vyrams, berniukams, skautams, kariams. Tikras karys – vadas gali būti vien dėl to, kad negelbėjo visokių Dušanskių, kuklianskių ir kitokio komunistinio įlamšto, kuris lupikavimais ir šmeižimais nenustoja pulti ir draskyti Mūsų Tėvynės!.